Kelionės į Gruziją pavasarį, vasarą ir rudenį. Tbilisi, Batumi, Poti

Dedoplisckaro municipalitetas

Dedoplisckaro žemėlapis

Dedoplisckaro municipalitetas (დედოფლისწყაროს მუნიციპალიტეტი) - vienas iš didžiausių, bet rečiausiai apgyvendintų Gruzijos municipalitetų. Municipaliteto plotas - 2529,2 km², 2012 metais jame gyveno 32 443 žmonių. Municipalitete yra 1 miestas ir 15 kaimų, administracinis centras - Dedoplisckaro miestas. Tankiausiai apgyvendinti yra Gombori kalnagūbrio pietiniai šlaitai tarp Signaki municipaliteto ir Dedoplisckaro miesto, kita municipaliteto dalis beveik neapgyvendinta.
Municipalitetas šiaurėje ir vakaruose ribojasi su Signagi municipalitetu, municipaliteto šiaurėje, rytuose ir pietuose eina Gruzijos-Azerbaidžano siena. Municipaliteto šiauriniu pakraščiu tęsiasi siauras, neaukštas Gombori kalnagūbris, šiaurės rytiniu pakraščiu teka Alazani upė. Į pietus nuo Gombori kalnagūbrio - Širako lyguma ir Iori plynaukštė ir Eldar žemumos, kuriose vyrauja stepės ir pusdykumės. Rajono pietvakarinėje dalyje teka Iori upė.
Municipalitete vyrauja dviejų tipų klimatas - pietinėje jo dalyje vyrauja vidutiniškai šiltas stepių klimatas, šiaurinėje - saikingai drėgnas klimatas, su švelniomis žiemomis ir ilgomis karštomis vasaromis. Vidutinė metinė temperatūra 10,3° C, absoliutus maksimumas 38° C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 400-600 mm: Širako lygumoje - 540 mm, Dedoplisckaro - 650 mm. Minimalus kritulių kiekis yra Eldar žemumose - 250-300 mm.

Municipalitetas yra Gruzijos užkampis, beveik be kelių, mažai apgyvendintas. Rajono pagrindinis kelias yra pačioje jo šiaurėje, jungia Gombori kalnagūbrio papėdėje išsimėčiusius kaimus. Iki Dedoplisckaro miesto nutiestas geležinkelis iš Tbilisio.
Istorinių įžymybių municipalitete nėra daug, beveik visos jos susikaupusios Gombori kalnagūbrio šlaituose tarp Dedoplisckaro miesto ir Signagi municipaliteto, tarp jų įdomesnės yra: Chornabudži tvirtovė ir Ozaani cerkvė su unikaliomis X amžiaus freskomis ir Niko Pirosmani muziejus Mirzaani kaime. Kiek į pietus nuo Dedoplisckaro yra įspūdingas VI amžiaus Šv.Elia kalno vienuolynas.
Municipaliteto pietryčiuose yra didelis, vienas gražiausių Gruzijoje, Vašlovani Nacionalinis parkas, rajono pietuose, prie Iori upės yra Čačuna draustinis. Netoli Dedoplisckaro miesto, Gombori kalnagūbryje, yra nesunkiai pasiekiamas, labai įspūdingas Erelių kanjonas.


Arbošiki cerkvė	Mirzaani Kavti didžioji cerkvė	Zemo Mančchani Archangelų cerkvė
Author:levani gogoladze	Author:Lasha_Gabelia	Author:Lasha_Gabelia

Dedoplisckaro (დედოფლისწყარო) - nedidelis miestas, municipaliteto administracinis centras. Miestas tęsiasi apie 4 km palei pagrindinį kelią. Miestelio centre yra nedidelė aikštė ir turgus, į rytus nuo turgaus yra Sioni katedros griuvėsiai. Dedoplisckaro mieste yra Vašlovani Nacionalinio parko lankytojų centras ir municipaliteto muziejus. Plačiau Dedoplisckaro miestas.
Arbošiki (არბოშიკი) - kaimas pietrytiniuose Gombori kalnagūbrio šlaituose, Uzundaraschevi upės aukštupyje, 600 m aukštyje, prie kelio Dedoplisckaro-Signagi, 23 km į šiaurės vakarus nuo Dedoplisckaro. 1851 gyventojas (2002).
Kaime ir jo apylinkėse yra vėlyvųjų viduramžių Kvirike, viduramžių Šv.Giorgi, vėlyvųjų viduramžių Dambadebli šv.Marijos cerkvės, viduramžių karavansarajaus griuvėsiai.

Chornabudži (ხორნაბუჯი) - kaimas Širako lygumoje, 800 m aukštyje, į vakarus nuo Dedoplisckaro miesto. Kaimas jungiasi su miestu, praktiškai yra Dedoplisckaro priemiestis. 2324 gyventojai (2002).
Apie 0,5 km nuo šiaurinio kaimo pakraščio yra gamtos paminklas - Erelių kanjonas (Arcivis cheobi).
Erelių kanjonas (არწივის ხეობი) - gilus, įspūdingas kanjonas kalkakmenio masyve. Kanjone auga reti endeminiai augalai: Kachetijos katilėlis, Globularia trichosantha ir Galium pedemontanum. 1,5 km nuo kanjono auga ąžuolų-skroblų miškas, kanjono šlaituose - labai retai kur augantys spygliuočių (kiparisinių šeimos rytinio tujūno) krūmynai. Kanjone gyvena apie 60 rūšių paukščiai, tarp jų labai reti juodieji gandrai ir grifai. Kanjonas yra ideali vieta paukščių stebėtojams (Birdwatching).


Erelių kanjonas	Erelių kanjonas	Erelių kanjonas
Author:Ivane Goliadze	Author:Ivane Goliadze	Author:levani864

Kanjoną nesunku pasiekti iš Chornabudži kaimo. Reikia eiti vakariniu upelio krantu į kaimo šiaurę vedančia gatve. Pasibaigus kaimui, maždaug už 250 m nuo paskutinių namų, kelias suka į vakarus, čia prasideda takas vedantis į šiaurę, prie kanjono. Taku iki kanjono pradžios apie 0,5 km. Toliau takas eina vakariniu kanjono šlaitu, kanjono ilgis apie 1 km.
Chornabudži tvirtovė (ხორნაბუჯის ციხე) - senovinė tvirtovė Gombori kalnagūbrio pietiniame šlaite, Sighnaghi municipalitete, prie jo ribos su Dedoplisckaro municipalitetu, aukštai virš Alazani upės slėnio. Nuo jos, geru oru, atsiveria nuostabūs vaizdai į Alazani slėnį. Tvirtovę galima pasiekti iš Sighnaghi municipaliteto ar Dedoplisckaro miesto. Plačiau Chornabudži tvirtovė.
Čačuna draustinis (ჭაჭუნას აღკვეთილი) yra prie Dali vandens saugyklos ir Iori upės krantuose, Dedoplisckaro municipaliteto pietryčiuose, prie Gruzijos-Azerbaidžano sienos. Draustinio plotas - 5200 ha, jų tarpe 24 ha pelkės. Iori upės pelkėti krantai apaugę nendrėmis, čia gyvena daugybė paukščių. Draustinyje auga reti ir endeminiai augalai, pavyzdžiui, Gruzijos irisai ir Eičlerio tulpės. Draustinio gyvūnija yra viena iš įvairiausių Gruzijoje, čia gyvena Viduržemio jūros vėžliai. Čačuna yra paukščių stebėtojų rojus, čia gyvena 82 paukščių rūšys, tarp jų 10 labai retų. Plačiau Čačuna draustinis.


Niko Pirosmani muziejus	Niko Pirosmani muziejus	Niko Pirosmani muziejus
Google+ Photos are copyrighted by their owners. Author:shako jamaspishvili	Google+ Photos are copyrighted by their owners. Author:shako jamaspishvili	Google+ Photos are copyrighted by their owners. Author:shako jamaspishvili

Mirzaani (მირზაანი) - kaimas pietrytiniuose Gombori kalnagūbrio šlaituose, 770 m aukštyje, 21 km į šiaurės vakarus nuo Dedoplisckaro. 672 gyventojai (2002).
Kaime gimė garsus gruzinų dailininkas Niko Pirosmani, kaimo rytuose yra jo namas-muziejus.
Niko Pirosmanashvili (Pirosmani) muziejus yra dideliame dabartinės statybos pastate, šalia jo yra namelis kuriame gimė dailininkas. Muziejus dirba: kasdien, išskyrus pirmadienius, 10:00-17:00. Bilieto kaina - 3 GEL.
Muziejuje eksponuojama keliolika žymiausio Gruzijos dailininko Pirosmani paveikslų, kitų garsių Gruzijos dailininkų darbai, Pablo Pikaso litografija "Pirosmani portretas"; senoviniai, rankų darbo kilimai ir užtiesalai, tarp kurių vienas yra išaustas dailininko motinos; gausi istorinio Kiziki rajono XIX-XX amžių etnografinė kolekcija atspindinti kasdieninį žmonių gyvenimą.
Kaime yra Mirzaani Kavti didžioji ir mažoji cerkvės.
Ozaani (ოზაანი) - kaimas pietrytiniuose Gombori kalnagūbrio šlaituose, 420 m aukštyje, prie kelio Dedoplisckaro-Cnori, 18 km į šiaurės vakarus nuo Dedoplisckaro. 1184 gyventojai (2002).
Kaime yra nedidelė cerkvė, 2,5 km į pietryčius nuo kaimo, kalnuose, yra IX-X amžiaus Kristaus Žengimo į dangų cerkvė (ამაღლების ეკლესია). Cerkvė stovi miškingo tarpeklio šlaite, ją iš Ozaani galima pasiekti gruntiniu keliu. Cerkvės viduje išliko unikalūs X amžiaus freskų fragmentai. Pagal legendą cerkvėje buvo karalienės Tamaros atvaizdas, bet jis neišliko.


Ozaani cerkvė	Ozaani cerkvė	Ozaani cerkvės freska
Author:Abesalom Turashvili	Author:Abesalom Turashvili	Author:Abesalom Turashvili

Šv.Elia kalno vienuolynas (წმინდა ელიას მთა მონასტერი). VI amžiaus vienuolynas yra apie 1,8 km į pietus nuo Dedoplisckaro miesto pietinio pakraščio, apie 3 km nuo miesto centro, atskiro aukšto balto kalkakmenio kalno šlaite. Iš Dedoplisckaro į vienuolyną veda prastokos kokybės kelias. Plačiau Šv.Elia vienuolynas.
Vašlovani Nacionalinis parkas (ვაშლოვანის ეროვნული პარკი) yra municipaliteto rytuose, prie sienos su Azerbaidžanu. Didelio Nacionalinio parko peizažai panašūs į savaną, yra pusdykumių ir stepių, ypač įspūdingi parko stačiašlaičiai kanjonai, gražūs Alazani upės salpos miškai. Parke randama net dinozaurų kaulų. Daugelio nuomone Vašlovani - vienas iš gražiausių Gruzijos nacionalinių parkų. Plačiau Vašlovani Nacionalinis parkas.
Zemo Mančchani (ზემო მაჩხაანი) - kaimas Gombori kalnagūbrio pietrytiniuose šlaituose, 700 m aukštyje, prie Dedoplisckaro-Sighmaghi kelio, 22 km į šiaurės vakarus nuo Dedoplisckaro. 2794 gyventojai (2002).
Kaime yra didelė (12,5x5,85 m) XVIII amžiaus Archangelų cerkvė (ზემო მაჩხაანის მთავარანგელოზის ეკლესია).

Dedoplisckaro miestas

Dedoplisckaro (დედოფლისწყარო) - nedidelis miestas Širako lygumoje, 800 m aukštyje, Dedoplisckaro municipaliteto administracinis centras. 2002 metais mieste gyveno 7700 žmonių.
Miesto klimatas - vidutiniškai drėgnas subtropinis, su vidutiniškai šaltomis žiemomis ir ilgomis šiltomis vasaromis. Vidutinė metinė temperatūra 10,1° C, sausio -1,5° C, liepos 21,7° C; absoliuti minimali temperatūra -26° C, absoliuti maksimali temperatūra 35° C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 650 mm.
Istoriniuose šaltiniuose Dedoplisckaro minimas nuo XI amžiaus, kai čia karalius Davidas Statytojas įkūrė kariuomenės postą. Miesto pavadinimas verčiasi kaip "Karalienės šaltinis", jo pavadinimas, pagal legendą, siejamas su karaliene Tamara.

1803 metais rusų kariuomenė čia įkūrė karinę stovyklą, ir Dedoplisckaro pervadino į Carskije Kolodcy, 1926-1991 metais miestas vadinosi Citelickaro. 1869-70 metais vokiečių pramonininkai Karlas Heinrichas fon Siemens ir Verneris fon Siemens prie Dedoplisckaro pastatė naftos perdirbimo gamyklą. Dedoplisckaro miesto teises įgijo 1963 metais, 1991 metais miestui sugrąžintas istorinis pavadinimas.
Iki miesto nutiestas geležinkelis iš Tbilisio (144 km), yra neveikianti geležinkelio stotis, keleiviniai traukiniai į Dedoplisckaro nevažinėja.
Miestas asfaltuotais keliais jungiasi su Signagi (per Abrošiki 31 km), Sagaredžo (81 km) ir Guardžani (per Čalaubani 52 km, per Cnori 52 km). Į rytus iš miesto eina kelias į Kvemo Kedi (38 km).


Dedoplisckaro miestas	Dedoplisckaro cerkvė	Dedoplisckaro cerkvė
Author:Victor Nersesov	Author:Victor Nersesov	Author:Victor Nersesov

Į miestą iš Tbilisio pusės įvažiuojama Megobroba gatve, maždaug už 2 km nuo miesto pradžios (Chornabudži) yra aikštė, sąlyginis miesto centras. Aikštę kerta Stalino gatvė, į rytus nuo jos eina Rustaveli gatvė, už miesto pavirstanti keliu į Kvemo Kedi.
Megobroba gatvėje Nr.97 yra Megzuri svečių namai, nakvynė juose kainuoja nuo 50 GEL, prie Megobroba ir Kiziki gatvių sankryžos yra Pirosmani viešbutis.
Prie aikštės yra turgus, keletas parduotuvių, i rytus nuo aikštės einančioje Stalino gatvėje - keleto bankų filialai.

Einant Rustaveli gatve į rytus, jos pradžioje į ją atsiremia Baratašvili gatvė, kurios Nr.5 yra Vašlovani Nacionalinio parko administracija. Norint aplankyti Nacionalinį parką ar Čačuna draustinį būtina joje užsiregistruoti. Nacionalinio parko administracija taip pat teikia nakvynės paslaugas, čia yra 4 kambariai, kuriuose gali pernakvoti 7 žmonės. Liuksas kainuoja 50 GEL, dvivietis kambarys - 30 GEL, vienvietis - 25 GEL.
Už 500 m nuo aikštės, dešinėje Rustaveli gatvės pusėje pamatysime Marijos paėmimo į dangų cerkvę, 300 m už jos, iš dešinės į Rustaveli gatvę atsiremia Cchra Dzima gatvė. Tarp cerkvės ir Cchra Dzma gatvės, dešinėje Rustaveli gatvės pusėje yra paštas ir kavinė. Dar už 250 m iš dešinės į Rustaveli atsiremia Sadguri gatvė, eidami kuria, už 180 m pasieksime geležinkelio stotį ir aikštę prie jos. Tarp Cchra Dzmis ir Sadguri gatvių, dešinėje Rustaveli gatvės pusėje yra dar viena kavinė.


Dedoplisckaro policijos pastatas	Dedoplisckaro miestas	Dedoplisckaro geležinkelio stotis
Author:Victor Nersesov	Author:Victor Nersesov	Author:Victor Nersesov

Dedoplisckaro miesto muziejus yra Cchra Dzmis gatvėje Nr 10, muziejus veikia kasdien, išskyrus pirmadienius, 10:00-17:00. Įėjimas nemokamas.
Muziejuje yra 13 000 eksponatų, tarp jų: archeologų radiniai Dedoplickaro municipalitete nuo VI amžiaus p.m.e iki vėlyvųjų viduramžių (keraminiai ir bronziniai daiktai: papuošalai, keraminiai medicinos instrumentai, bronzinės žnyplės, kulto skulptūrėlės ir kaukės, skitų strėlių antgaliai); numizmatikos kolekcija (VI amžiaus Sasanidų Irano sidabrinės ir auksinės monetos, Gruzijos, Rusijos, Vokietijos monetos); etnografinė kolekcija (istorinio Kiziki regiono kilimai, balnakrepšiai, užtiesalai, auksu siuvinėti audiniai, kasdieninio gyvenimo daiktai); XX amžiaus Gruzijos dailininkų kolekcija (R.Sturua, A.Popiašvili, J.Gvimradze, R.Tordia ir kitų paveikslai).
Netoli miesto yra Chornabudži tvirtovė, Erelių kanjonas ir Šv.Elia kalno vienuolynas.

Šv.Elia vienuolynas

Šv.Elia kalno vienuolynas. (წმინდა ელიას მთა მონასტერი) VI amžiaus vienuolynas yra apie 1,8 km į pietus nuo Dedoplisckaro miesto pietinio pakraščio, apie 3 km nuo miesto centro, atskiro aukšto balto kalkakmenio Nikoras Ciche (1001 m) kalno, iškilusio virš lygumos, šlaite.

Iš Dedoplisckaro miesto vienuolynas pasiekiamas: važiuojant pagrindine miesto Rustaveli gatve į rytus, iš karto už geležinkelio reikia pasukti į dešinę, už 120 m dar kartą pasukti į dešinę, už 130 m pasukti į kairę, į Nikorciche gatvę, kuri veda į vienuolyną. Už 1,2 km miestas baigiasi, čia sankryžoje reikia sukti į dešinę, toliau iki vienuolyno veda gruntinis kelias. Pravažiavus pušų giraitę jau matosi vienuolynas. Nuo posūkio iki vienuolyno - 1,4 km. Nuo kalno papėdės iki vienuolyno veda laiptai.


Šv.Elia vienuolynas	Šv.Elia vienuolynas	Šv.Elia vienuolynas
Author:Wowo Manipulations	Author:Levan japoshvili	Author:Levan japoshvili

Kalno pietrytiniame šlaite stovi Šv.Elia koplyčia, į kurią patenkama pro vartus virš kurių stovi nedidelis dviejų aukštų bokštas. Kada buvo pastatyta Šv.Elia koplyčia tiksliai nežinoma, manoma, kad VI amžiuje. Istoriniuose šaltiniuose ji neminima, ją trumpai aprašė prancūzų rašytojas Aleksandras Diuma, 1858 metais keliavęs po Kaukazą. Pagal legendą nuo Šv.Elia kalno iki Chornabudži tvirtovės vedė slaptas tunelis.

Dabar vienuolynas veikiantis, visiškai atstatytas, iš originalios koplyčios išliko tik apatinės sienų dalys. Kiekvienais metais, rugpjūčio mėnesio 2 dieną, vienuolyne vyksta Eliaoba religinė šventė į kurią susirenka labai daug žmonių.


Šv.Elia vienuolynas	Šv.Elia vienuolynas	Šv.Elia vienuolynas
Author:Teimuraz Popiashvili	Author:giorgi papuashvili	Author:Tamuna_1977