Tetrickaro municipalitetas

Tetrickaro municipaliteto žemėlapis

Tetrickaro municipalitetas (თეთრიწყაროს მუნიციპალიტეტი) - Kvemo Kartli srities kalnuotas, miškingas, beveik neturintis pramonės municipalitetas. Municipaliteto plotas 1174,5 km², gyventojų skaičius - 25 372 tarp jų - gruzinų 78.3%, azerų 8.1%, armėnų 6.1%, graikų 5.2%, rusų 0.5%. Administracinis centras - Tetrickaro miestelis.
Rajono klimatas - vidutiniškai drėgnas, žiemos šaltos ir ilgos šiltos vasaros. Vidutinė metinė temperatūra 12° C (kalnuose 2° C). Šalčiausio sausio mėnesio vidutinė temperatūra 0° C (kalnuose -10° C), šilčiausio liepos mėnesio vidutinė temperatūra 24° C (kalnuose 15° C). Vidutinis metinis kritulių kiekis 500 mm (kalnuose 900 mm). Daugiausiai kritulių iškrenta gegužės mėnesį (vidutiniškai 119 mm), mažiausiai - gruodžio mėnesį (vidutiniškai 30 mm).
Municipalitete yra 88 gyvenvietės, 87 kaimai ir 1 miestas.
Municipaliteto pietinėje dalyje yra 45x10 km ploto Tetrickaro plokštikalnė, jos pietryčiuose - Gomeri kalnagūbris besitęsiantis į rytus. Plokštikalnė leidžiaisi į pietus, ją kerta Čičavi ir keleto mažų upių gilūs kanjonai. Plokštikalnė daugiau sudaryta iš lavos kilmės uolienų.
Pietvakarinėje municipaliteto dalyje, yra kalnagūbris kuris tęsiasi Chrami upės vidurupiu, į rytus nuo jo - Bedeni kalnagūbris, takoskyra tarp Chrami ir Algeti upių. Kalnagūbrio aukščiausias taškas - Bedemi kalnas (1875 m). Kalnagūbris vulkaninės kilmės, daugiausiai sudarytas iš lavos uolienų.

Nuo jo atsišakoja Gomeri kalnagūbris, taip pat vulkaninės kilmės, su konuso formos viršūnėmis. Aukščiausias taškas - Gomeri kalnas (1457 m).
Municipaliteto šiaurėje - Trialeti kalnagūbris ir šoninės jo atšakos.
Municipalitetas yra netoli Tbilisio, didelę jo dalį užima kalnai. Įdomesni istoriniai-kultūriniai municipaliteto objektai: Manglisi cerkvė, Parcchisi pilis, buvęs vokiečių kaimas Asureti, Birtvisi tvirtovė ir nemažai kitų. Daug įdomių vietų gana sunkiai pasiekiamos. Rajone yra ir megalito objektų - Gochnari ir Patara-Kldeisi urvai. Municipaliteto šiaurėje yra Algeti Nacionalinis parkas, planuojama įsteigti dar keletą.
Municipaliteto rytuose eina kelias Tbilisi-Marneuli, šiaurėje - per Manglisi, Tbilisi-Achalciche kelias, jau asfaltuotas. Piečiau yra kelias Koda-Tetrickaro-Calka, asfaltuotas tik dalinai. Rajone yra pakankamai "horizontalių" kelių, bet mažai "vertikalių", todėl sunkoka keliauti iš pietų į šiaurę ar atvirkščiai.

Tetrickaro. Šaltinis Abeliani cerkvė Aleksejevka. Draneti cerkvė
Tetrickaro. Šaltinis Abeliani cerkvė Aleksejevka. Draneti cerkvė
Author:Theo-track Author:ggujabidze Author:Alexander Kvernadze

Tetrickaro (თეთრიწყარო) verčiamas kaip "Baltas šaltinis", taip pavadintas dėl šaltinių su kalkėtu baltos spalvos vandeniu. Iki 1940 metų vadinosi Agbulagi. Miestas yra Gomeri kalnagūbrio šlaite, dešiniajame Čivčavi upės krante, 1180 m aukštyje. 2002 metais miestelyje gyveno 4041 žmogus. Rusijos imperijos laikais vadinosi Belyj Kliuč. Miestelyje yra XIX-XX amžiuje, buvusios cerkvės vietoje, pastatytos rusiško stiliaus Šv.Nikolozi cerkvė. Miestas - Tetrickaro municipaliteto administracinis centras.
Miestelio muziejus yra Karalienės Tamaros g-vėje, Nr.4. Muziejuje saugoma 10 376 eksponatai, tarp jų Bronzos amžiaus instrumentai ir ginklai, bronzinės sagtys ir diržai, papuošalai, keramikos dirbiniai, meno darbai ir skulptūros, etnografinė medžiaga.
Muziejus dirba kasdien, išskyrus šeštadienius ir sekmadienius, 10:00-18:00. Bilieto kaina 1 GEL.
Abeliani (აბელიანი) - nedidelis kaimas 4 km į šiaurės rytus nuo Tetrickaro, 1020 m aukštyje. 2002 metais kaime gyveno 46 žmonės.
Į rytus nuo kaimo yra iš tašytų akmenų XIII amžiuje pastatyta vienos navos cerkvė. Cerkvė gana gausiai dekoruota raižiniais. Ant pietinio cerkvės fasado išliko didelis užrašas kuriame parašyta, kad cerkvę pastatė 1250-1259 metais. Užraše minimi du karaliai: David-Ulu ir David-Narin, karaliaus duktė Rusudan-Chatun ir David-Ulu sūnus Giorgi.
Šis gražus architektūros paminklas buvo pastatytas mongolų valdymo laikais. Tai vienintelė vieta Gruzijoje kur abu karaliai Davidai minimi kartu. Cerkvė kiek apgriuvusi.

Gruzija

Achalsopeli (ახალსოფელი) - nedidelis kaimas Bedemi plokštikalnėje, 16 km į šiaurės vakarus nuo Tetrickaro, Bziscklis upės slėnyje.
Čia buvo labai sena gyvenvietė pro kurią ėjo Šilko kelias. Gyvenvietė buvo apjuosta siena, iš kurios išliko labai nedideli likučiai. Kaime yra Šv.Giorgi cerkvė ir Dievo Motinos, Šv.Barbare ir Šv,Petro ir Povilo cerkvių griuvėsiai.
Kaime yra Gruzijos architektūros paminklas - iš akmeninių blokų X amžiuje pastatyta vienos navos Šv.Giorgi cerkvė. Cerkvę puošia bareljefai, bareljefe ant pietinės cerkvės sienos pavaizduota "Danielius pas liūtus" scena, siena dar dekoruota balandžių bareljefais. Vakarinę sieną puošia žmonių ir gyvūnų figūros. Viduje cerkvės lubos dekoruotos raižiniais. Aplink cerkvę yra daug senovinių antkapių. Cerkvė nedaug apgriuvusi.
Aleksejevka (ალექსეევკა) (XVIII amžiaus pradžioje Draneti) - nedidelis kaimas Aslanki upės dešiniajame krante, 1180 m aukštyje, 12 km į vakarus nuo Tetrickaro. 2002 metais kaime gyveno 105 žmonės.
Netoli kaimo, 0,6 km į pietus nuo kelio Tetrickaro-Calka stovi X-XI amžiaus vienos navos nedidelė Draneti cerkvė. Neseniai cerkvė restauruota.

Asureti. Liuteronų bažnyčia Asureti. Vokiečių pastatas Asureti. Vokiečių kapinės
Asureti. Liuteronų bažnyčia Asureti. Vokiečių pastatas Asureti. Vokiečių kapinės
Author:Ivane Goliadze Author:Ivane Goliadze Author:Levan Giorgadze

Amlevi (ამლევი) - nedidelis kaimas prie gruntinio kelio Orbeti-Parcchisi, 1090 m aukštyje, 10 km į šiaurės rytus nuo Tetrickaro.. 2002 metais kaime gyveno 26 žmonės, dabar kiek išsiplėtė, dėl statomų tbilisiečių užmiesčio namų. Iš kaimo galima patekti į Birtvisi kanjonus iš neįprastos pusės - prie kaimo yra įėjimas į pagrindinį kanjoną. Iš Amveli gerai matosi Orbeti kalnas rytuose. Nuo Orbeti kaimo iki Amlevi apie 7 km gruntiniu keliu.
Asureti (ასურეთი) - didelis kaimas prie kelio Koda-Tetrickaro, 19 km į rytus nuo Tetrickaro, 17 km į pietvakarius nuo Tbilisio, prie Asuretischevi upės, 760-800 m aukštyje. 2002 metais kaime gyveno 1237 žmonės.
Kalbama, kad kadaise čia gyveno asirai, todėl kaimas taip pavadintas. XVIII amžiuje, po priešų antpuolių, kaimas buvo apleistas. XIX amžiaus pradžioje čia atsikėlė religingi vokiečiai, kurie tikėjo, kad apokalipsė nepalies Kaukazo. Vokiečiai čia įkūrė koloniją, kurią pavadino Elizabetali. Sovietų valdžios metais kaimui gražino senąjį pavadinimą - Asureti. 1941 metais, prasidėjus karui, vokiečiai per vieną naktį buvo ištremti į Sibirą. Į kaimą atsikėlė gyventojai iš Rača.
Kaime iki šiol stovi vokiškos architektūros namai, liuteronų bažnyčia pastatyta 1871 metais, yra vokiečių kapinės. Kaime yra nesena cerkvė.
Kaime gyvena Levanas Metreveli, yra jo varpų liejimo dirbtuvės, vienintelės Gruzijoje.
Birtvisi (ბირთვისი) - pati garsiausia ir lankomiausia municipaliteto vieta. Čia labai įspūdingi kanjonai ir uolos, "ekstremali" Birtvisi tvirtovė ant aukštos uolos. Nuo Tbilisio tik 30 km ir pasiekti nesunku. Plačiau Birtvisi kanjonai
Chuluti pilis (ხულუტის ციხე) sunkiai pasiekiama įspūdinga pilis ant aukštos uolos kairiajame Chrami upės krante. Ją pasiekti galima per Pitareti. Nuo Pitareti - 4 km į pietryčius gruntiniu keliu.
Tvirtovę XVIII amžiuje pastatė kunigaikščiai Baratašvili. Tvirtovę sudaro 5 bokštai sujungti sienomis. Bokštų pirminė paskirtis - gyvenamoji, antrinė - gynybinė. Bokštas šiaurės vakaruose didelis, buvo naudojamas kaip rūmai, viduryje perskirtas siena, viena pusė 6 aukštų pastatas, kita - 7 aukštų. Viršutiniai aukštai buvo pritaikyti gynybai, kiti - gyventi. Nuo pilies iki upės ėjo, dabar apgriuvęs, tunelis.
Netoli tvirtovės, Chrami upės krante, yra dirbtinis urvas.

Chuluti tvirtovė Cveri. Šv.Giorgi cerkvė Cveri. Šv.Giorgi cerkvė
Chuluti tvirtovė Cveri. Šv.Giorgi cerkvė Cveri. Šv.Giorgi cerkvė
Author:Lasha_Gabelia Author:Slava Popov Author:koba aptsiauri

Cveri (წვერი) - kaimas Vere upės aukštupyje, 18 km į šiaurės rytus nuo Tetrickaro, 19 km į vakarus nuo Tbilisio. Į kaimą galima patekti keliu Tbilisi-Manglisi, už Achali Pantiani pasukti į dešinę, gruntiniu keliu einančiu į kaimą. Prie šio kelio, dešinėje, aukštai ant kalno, ant aukštos uolos stovi nedidukė, primityvios architektūros Šv.Giorgi cerkvė. Kada cerkvė pastatyta nežinoma. Cerkvė veikianti.
Čchikvta (ჩხიკვთა) - kaimas netoli kelio Koda-Tetrickaro, 7 km į šiaurės rytus nuo Tetrickaro. 2002 metais kaime gyveno 221 žmogus.
Kaime yra 2 cerkvės; pietinėje pusėje Čchikvta Sioni, vakarinėje - nedidelė Šv.Giorgi.
Čchikvta Sioni katedra yra didelė vienos navos cerkvė. Yra du įėjimai - iš pietų ir vakarų. Katedra pastatyta iš pilko akmens blokų. Ikonostasas iškaltas akmenyje. Yra išlikę užrašai, pagal juos cerkvė pastatyta 1679 metais. Katedra buvo apgriuvusi, šiuo metu restauruojama.
Kaimo vakaruose yra nedidelės, X amžiaus, vienos navos Šv.Giorgi cerkvės griuvėsiai.
Čivčavi (წვერი) - kaimas Čivčavi upės dešiniajame krante, prie kelio Tetrickari-Calka, 4 km į vakarus nuo Tetrickaro. 2002 metais kaime gyveno 399 žmonės.
Važiuojant į Čivčavi iš Tetrickaro, pervažiavus geležinkellį prie kelio yra Čivčavi megalito menhyras. Akmuo iškilęs iš žemės apie 2 m.
Dageti (დაღეთი) - kaimas prie kelio Tetrickaro-Bolnisi. 860 m aukštyje, 6 km į pietryčius nuo Tetrickaro.
3 km į pietryčius, Chrami upės slėnyje, yra Muguti Kvabebi kompleksas. Čia upės slėnis platesnis, jame daug pilių, cerkvių griuvėsių, žemės ūkio terasų liekanų. Chrami intako Getisckali tarpeklio krante yra olų kompleksas. Kairėje yra buvusio vienuolyno kompleksas iš 26 olų, išsidėsčiusių 3 lygiais, dešinėje - 19 olų išsidėsčiusių 2 lygiais.
Muguti Kvabebi vienos navos cerkvė yra iškalta vienoje oloje, cerkvės raižiniai yra XII-XIII amžiaus.
Kairiajame Chrami krante, su natūraliomis olomis kalakmenio masyve, yra labai įdomi požeminė cerkvė. Ji yra natūralios, didelės ir siauros olos pačiame gale. Įėjimas į olą siauras ir sunkiai pastebimas.
Mokslininkai mano, kad kompleksas atsirado krikščionių persekiojimo laikais šioje Gruzijos dalyje. Pagal cerkvės architektūrą, gali būti, kad cerkvė čia atsirado IV amžiaus pradžioje.

Gochnari Lipirit cerkvė Freskų liekanos cerkvės viduje Gochnari megalito statinio griuvėsiai
Gochnari Lipirit cerkvė Freskų liekanos cerkvės viduje Gochnari megalito statinio griuvėsiai
Author:Javakhy Author:Javakhy Author:changal

Didi Kldeisi (დიდი კლდეისი) - kaimas pietiniuose Bedeni kalnagūbrio šlaituose, Kldeisi upės (Chrami kairiojo intako) dešiniajame krante, 1380 m aukštyje, 18 km į šiaurės vakarus nuo Tetrickaro. Kaime ir aplink jį daug cerkvių ir senovinės gyvenvietės griuvėsių.
Šv.Marijos cerkvės griuvėsiai yra kaimo centre. Vienos navos didelė cerkvė pastatyta IX amžiuje, du priestatai - XI amžiuje. Pietinis priestatas sugriuvęs visiškai, cerkvės sienos išliko, šiaurinis priestatas apgriuvęs, apaugęs augalais.
Prie kaimo ant skardžio stovi kitas Gruzijos architektūros paminklas - nedidelė, vienos navos, V-VII amžiaus Šv.Giorgi cerkvė. Cerkvė pastatyta iš tašytų akmenų.
Didi Toneti (დიდი თონეთი) - kaimas prie kelio Tbilisi-Manglisi, 17 km į šiaurę nuo Tetrickaro, 31 km į vakarus nuo Tbilisio, 1280 m aukštyje. 2 km nuo kaimo, prie Algeti upės - Toneti Sioni cerkvė, Gruzijos architektūros paminklas. Vienos navos cerkvė pastatyta XI amžiuje, ant sienų išliko keletas užrašų. Cerkvė neperstatyta, joje niekas nepakeista. 0,5 km į pietvakarius nuo kaimo yra XI amžiaus Kviracchoveli cerkvės griuvėsiai, 1 km į pietus - XI-XIII amžių Dievo Motinos cerkvės griuvėsiai. Kaime yra XVIII amžiaus Šv.Giorgi cerkvė.
Dumanisi (დუმანისი) - kaimas Tetrickaro plokštikalnėje, Aslanki upės kairiajame krante, netoli kelio Tetrickaro-Calka, 10 km į vakarus nuo Tetrickaro. 2002 metais kaime gyveno 201 žmogus. Prie kaimo yra nedidelės, vienos navos, XIV-XVIII amžiaus Dievo Motinos cerkvės griuvėsiai. Stogas apaugęs samanomis ir žole.
Gochnari (გოხნარი) - nedidelis kaimas Bziscklis upės (Algeti dešiniojo intako) slėnyje, 1620 m aukštyje, 18 km į šiaurės vakarus nuo Tetrickaro. Kaimo apylinkėse yra keliolika architektūros paminklų.
Netoli kaimo yra nedidelės, vienos navos, VIII-X amžiaus Šv.Marijos cerkvės griuvėsiai. Išlikusios kelios sienos pastatytos iš įvairaus dydžio akmenų, arkos fragmentas.
Kiti, netoli kaimo esantys, - nedidelės, vienos navos su priestatais, X amžiaus Šv.Giorgi cerkvės griuvėsiai. Šiaurės vakarų priestatas sugriuvęs, išlikusios cerkvės sienos, arka. Ant šiaurinės sienos yra bareljefas, jame pavaizduoti kariai. Išlikę keletas užrašų ir freskų fragmentai.
Kiek toliau nuo kaimo, netoli senojo Gochnari, yra X amžiaus, kameros tipo cerkvė. Cerkvės sienos pastatytos iš kruopščiai tašyto akmens blokų. Išlikusios cerkvės sienos ir arkos. Prie cerkvės rytinės sienos pristatyta laidojimo kripta. Kriptoje yra didžiulis bazalto akmuo su jame iškaltais užrašais. Aplink cerkvę daug antkapių.
2 km į šiaurės vakarus nuo kaimo, prie kelio Manglisi-Calka, stovi sena, nedidelė, vienos navos Gochnari Lipirit cerkvė. Cerkvės viduje išliko blogai išsilaikę freskų fragmentai. Virš cerkvės durų yra užrašas.
Už 1,3 km į šiaurės vakarus nuo cerkvės, ant kalno, yra megalito statinio, pastatyto iš akmenų be skiedinio, griuvėsiai.

Goubani cerkvė ir bokštas Goubani cerkvė ir bokštas Goubani vienos navos cerkvė
Goubani cerkvė ir bokštas Goubani cerkvė ir bokštas Goubani vienos navos cerkvė
Author:Ivane Goliadze Author:Ivane Goliadze Author:Ivane Goliadze

Gudarechi (გუდარეხი) - nedidelis kaimas rytiniuose Bedeni kalnagūbrio šlaituose, dešiniajame Gudarecisckali (Algeti dešinysis intakas) upės krante, 1100 m aukštyje, 5 km į šiaurę nuo Tetrickaro. 2002 metais kaime gyveno 10 žmonių.
Prie kaimo stovi senovinis bokštas, apie 3 km į vakarus nuo kaimo - garsus ir paslaptingas Gudarechi vienuolynas. Plačiau Gudarechi vienuolynas
Goubani (ღოუბნი) - kaimas 12 km į pietvakarius nuo Tbilisio, 23 km į šiaurės vakarus nuo Tetrickaro. Kaimą galima pasiekti Koda-Tetrickaro keliu, 4 km nuo Koda pasukus į žvyrkelį einantį į šiaurę. Žvyrkeliu iki Goubani apie 3,5 km.
Nuo kaimo centro į šiaurę eina kelias, kuris už 3,1 km atsiremia į tarp miškų stovinčius XVI amžiaus Keturesdešimt Sebastieli kankinių cerkvę ir bokštą. Cerkvės fasadas gausiai dekoruotas raižiniais, kupolas taip pat. Neseniai kaimo gyventojai cerkvę suremontavo. Į pietus nuo cerkvės yra masyvus bokštas pastatytas 1722 metais. Vietovė aplink cerkvę labai graži. Tik už 1,5 km į šiaurę yra Kodžori tvirtovė, ją galima pasiekti per mišką einančiu taku.
Už 0,6 km, apie 100 m nuo kelio einančio į kaimą, yra sena, nedidelė, XIV amžiaus, vienos navos cerkvė. Cerkvė neseniai restauruota.
Koda (კოდა) - nemažas kaimas prie kelio Tbilisi-Marneuli, 15 km į pietus nuo Tbilisi, 25 km į rytus nuo Tetrickaro, 590 m aukštyje. Kaime yra XIX amžiaus cerkvė. Kaime prasideda kelias į Tetrickaro. "Maršrutkė" iš Tbilisio į Koda kainuoja 1 GEL.
Ksorveti (ქსოვრეთი) - nedidelis kaimas 3 km į šiaurę nuo Tetrickaro, apie 1100 m aukštyje. 2002 metais kaime gyveno 37 žmonės. Pro kaimą dažniausiai važiuojama į Gudarechi vienuolyną. Iš kaimo gerai matosi Algeti vandens saugykla, Birtvisi uolos ir visos apylinkės iki Parcchisi.

Marabda cerkvė Nadarbazevi rūmų griuvėsiai Obreti tvirtovės fragmentas
Marabda cerkvė Nadarbazevi rūmų griuvėsiai Obreti tvirtovės fragmentas
Author:Lasha_Gabelia Author:dimitry Author:Sandrik Bocharnikov

Macevani (მაწევანი) - kaimas 7 km į rytus nuo Tetrickaro, 960 m aukštyje. 2002 metais kaime gyveno 110 žmonių.
Kaimo pakraštyje, ant kalvos stovi nedidelė, vienos navos, XI-XIII amžių cerkvė. Cerkvė stipriai apgriuvusi, šiaurinė siena ir stogas nugriuvę. Ant šiaurinės sienos yra akmenyje iškalti užrašai. Prie cerkvės daug antkapių.
Mochisi (მოხისი) - kaimas 1,5 km į šiaurę nuo kelio Tbilisi-Manglisi, 30 km į vakarus nuo Tbilisio, 20 km į šiaurę nuo Tetrickaro, Trialeti kalnagūbrio šlaituose, 1360 m aukštyje. Kaime yra VIII-X amžiaus, vienos navos, pastatyta iš akmenų, Mochisi Sameba cerkvė.
Marabda (მარაბდა) - kaimas netoli kelio Tbilisi-Marneuli, Algeti upės kairiajame krante, 20 km į pietus nuo Tbilisi, 25 km į rytus nuo Tetrickaro. Yra 2 kaimai - Naujoji ir Senoji Marabda (Achali ir Dzveli Marabda). Kaimas šaltiniuose pirmą kartą minimas XI amžiuje. Prie kaimo 1625 metais įvyko garsus Marabda mūšis tarp gruzinų ir persų kariuomenių.
Dzveli Marabda kaimo pakraštyje stovi vienos navos, XVI-XVII amžių Šv.Marine cerkvė pastatyta iš tašyto akmens blokų. Cerkvė restauruota.
Prie cerkvės palaidoti Marabda mūšio dydvyriai devyni broliai Cherchelidze.
Nadarbazevi rūmai (ნადარბაზევის სასახლე) - yra prie kelio Tetrickaro-Ivanovka-Calka, 8 km į šiaurės vakarus nuo Tetrickaro.
Rūmai pastatyti IX-X amžiuje ir, atrodo, perstatyti XII-XIII amžiuje. Rūmai buvo karalių vasaros rezidencija. Rūmus supo aukšta, dabar griuvėsiai, siena. Išliko rūmų ir namo griuvėsiai.
Rūmai - didelė salė, šiaurėje sujungta su priestatu - nedideliu kambariu. Išliko 4-5 m aukščio rūmų sienos, vietomis sugriuvusios.
Apie 20 m į vakarus nuo rūmų buvo apie 4 m aukščio gyvenamasis namas. Rūmai ir namas buvo dekoruoti bazaltu, grindys - plonomis žalsvo akmens plytelėmis.
Obreti tvirtovė (ორბეთის ციხე) - yra ant aukštos uolos prie šalutinio kelio Obreti-Zirbiti-Parcchisi, 5 km į pietryčius nuo Obreti kaimo, 14 km į šiaurės rytus nuo Tetrickaro.
Tvirtovė istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta XI amžiaus 30-aisiais metais. Tvirtovė kontroliavo svarbius kelius Algeti upės vidurupyje. Pilį valdė kunigaikščiai Orbeli. Dabar tvirtovė stipriai apgriuvusi.

Samgereti Vake cerkvė Vake cerkvė
Samgereti Vake cerkvė Vake cerkvė
Author:Lasha_Gabelia Author:ggujabidze Author:ggujabidze

Pirgebuli vienuolynas (პირღებულის მონასტერი) - sunkokai pasiekiamas XIII amžiaus vienuolyno kompleksas ant aukšto kalno Chrami upės kairiajame krante, 5 km į pietus nuo Tetrickaro. Plačiau Pirgebuli vienuolynas
Pitareti vienuolynas (ფიტარეთის მონასტერი) - sunkokai pasiekiamas vienuolynas kalnuose, netoli Chrami upės, 14 km į pietvakarius nuo Tetrickaro. Vienuolyno kompleksas - XIII amžiaus Gruzijos architektūros paminklas. Plačiau Pitareti vienuolynas
Samgereti (სამღერეთი) - kaimas Tetrickaro plokštikalnėje, 1010 m aukštyje, 6 km į pietryčius nuo Tetrickaro. 2002 metais kaime gyveno 386 žmonės.
Netoli kaimo XI-XIII amžiaus vienos navos Sabero cerkvė. Cerkvė pastatyta viduramžiuose, tai galima spręsti pagal fasado dekoracijas, ornamentus i r kt. Cerkvė stipriai apgriuvusi, išliko bažnyčios sienos, arkos, keletas kolonų, gausiai papuoštų įspūdingais raižiniais. Cerkvės fasadas gausiai dekoruotas. Į pietryčius nuo cerkvės yra apgriuvusi varpinė, toliau į pietus - gyvenamųjų rūmų griuvėsiai. Kompleksą supa akmeninės tvoros griuvėsiai.
Tbisi (ტბისი) - kaimas Algeti upės kairiajame krante, netoli Algeti vandens saugyklos užtvankos, 8,5 km į šiaurės rytus nuo Tetrickaro. 2002 metais kaime gyveno 91 žmogus. Kaime prasideda trekingo maršrutai į Birtvisi kanjonus.
Keletas kilometrų į vakarus nuo kaimo yra vienuolyno griuvėsiai ir kunigaikščių Baratašvili bokštas.
Vienuolių gyvenamieji pastatai sugriuvę. Į kairę nuo cerkvės stovi labai apgriuvusios varpinė ir akmeninė tvora. Cerkvė buvo vienos navos, buvo 2 įėjimai - iš pietų ir vakarų. Cerkvė pastatyta iš akmenų, sienos padengtos kruopščiai aptašytomis plokštėmis. Cerkvės fasadas dekoruotas nedaug, daugiau dekoruota vakarinė siena, čia yra išlikęs užrašas. Jame rašoma, kad cerkvę, koplyčią, vyno rūsį ir kambarius pastatė kunigaikščio Mirza Baratašvili sūnus, kartu su žmona ir sūnumi.
Į pietryčius nuo cerkvės stovi varpinė. Stogas ir viršus nugriuvę. Gyvenamasis namas yra į pietus nuo cerkvės. Jis sugriuvęs, atrodo buvo dviejų aukštų.
Prie Algeti vandens saugyklos yra sąlyginai neblogai išsilaikęs trijų aukštų kunigaikščių Baratašvili bokštas. Visi bokšto aukštai buvo gyvenami, bokštas taip pat buvo naudojamas savigynai, jo sienose yra šaudymo angos. Bokštas turėjo keletą balkonų, viduje yra nišos, židiniai.
Vake (ვაკე) - nuošalus kaimas 7 km į šiaurę nuo Tetrickaro, 4 km į šiaurės vakarus nuo Algeti vandens saugyklos. 2002 metais kaime gyveno 12 žmonių.
Kaimo šiaurės vakarų pakraštyje stovi labai elegantiškų proporcijų vienos navos Šv.Marijos cerkvė. Vidinės sienos ištinkuotos, buvo ištapytos freskomis, dabar freska išliko tik vienoje vietoje - po lango vakarinėje sienoje arka. Langai dekoruoti išraižytais ornamentais. Prie lango rytuose yra labai pažeistas užrašas, jame parašyta, kad cerkvė pastatyta karaliaus Giorgi Briliantinio (1314-1346) 27-ais valdymo metais, t.y. 1341 metais.
© 2015 J.D.Endriukaitis