Kobuleti municipalitetas
 |
Kobuleti municipalitetas (ქობულეთის მუნიციპალიტეტი) šiaurėje ribojasi su Ozurgeti, rytuose - su Šuachevi, pietuose - su Keda ir Chelvačauri municipalitetais, vakaruose - 23 km ilgio Juodosios jūros pakrantė.
Municipaliteto plotas 711,8 km², apie 2/3 jo užima miškingas, retai apgyvendintas, Mescheti kalnagūbris ir jo atšakos. Aukščiausios viršūnės: Tagnauri (2668 m), Chino (2599 m), Nebodziri (2364 m), Narusala (2354 m), Nakoravi (2328 m).
Pajūrio lyguma ir prieškalnės labai tankiai gyvenamos, užstatytos beveik be laisvų vietų.
Didžiausios municipaliteto upės: Kintriši, Čakvisckali, Čoloki, Dechva, Ačkva, yra keletas nedidelių ežerų.
Municipaliteto klimatas - drėgnas subtropinis, vidutinė metinė temperatūra 13-15° C, vidutinis metinis kritulių kiekis 2500-3000 mm.
Municipalitete 2013 metais gyveno 92 900 žmonių, jame yra 1 miestas, 2 miesteliai ir 48 kaimai. Municipaliteto administracinis centras - Kobuleti miestas.
Municipaliteto pagridiniai keliai Poti-Batumi ir Kobuleti-Ozurgeti asfaltuoti, vietinių kelių tinklas yra 240 km, iš kurių asfaltuoti tik 62 km.
XV-XVII amžiuose dėl dabartinio Kobuleti municipaliteto kovojo Otomanų imerija ir Gurijos kunigaikštystės, 1703 metais šią teritoriją iki Čoloki upės galutinai užvaldė turkai, 1873 metais čia gyveno 3592 gruzinai musulmonai ir 538 čia atsikėlę čerkesai. 1878 metais ši teritorija atiteko Rusijos imperijai.
Istorinių paminklų municipalitete nėra daug, žymiausias iš jų - VI amžiaus Petra tvirtovė, taip pat galima paminėti: viduramžių arkinius tiltus prie Cchemvana ir Vardžanauli kaimų, XIX amžiaus akmeninį arkinį tiltą Kobuleti kaime, Elia ir Mamuka tvirtovių griuvėsius prie Ačchistavi ir Alambari kaimų, X-XI amžiaus katedros griuvėsius prie Chino kaimo ir labai įdomią XIX amžiaus medinę mečetę Kvirike kaime.
Municipalitetas garsus savo gamta, jame yra Mtirala Nacionalinis parkas ir Kintriši saugomos teritorijos apaugusios Kolchidos tipo subtropiniais miškais. Draustiniuose yra nemažai vaizdingų krioklių ir kanjonų, draustiniuose yra markiruoti takai trekingo mėgėjams.
Labai įdomus yra Kobuleti draustinis prie pat Kobuleti miesto. Jame saugomos unikalios kimininės pelkės, labai svarbios čia gyvenantiems, migruojantiems ar žiemojantiems vandens paukščiams. Draustinyje įrengti takai turistams, paukščių stebėjimo vietos. Kiek panašu į mūsų Žuvintą.
Beveik visa Juodosios jūros pakrantė - kurortinio tipo gyvenvietės ir jų paplūdimiai. Pakrantėje yra Kobuleti, Bobokvati, Cichidziri ir Čakvi paplūdimiai.
 |
 |
 |
| Ačchistavi | Ačchistavi | Mamuka tvirtovė |
| Author:roman romanadze | Author:roman romanadze | Author:გრიგოლ |
Kobuleti (ქობულეთი) - kurortinis miestas, municipaliteto administracinis centras. Tai dviejų gatvių, besitęsiančių 9 km paraleliai jūros krantui, miestas. Šalia šių gatvių, pakrante, tęsiasi gana platūs, smėlio-žvyro paplūdimiai. Plačiau Kobuleti miestas.
Ačchistavi (აჭყვისთავი) - kaimas vakarinėse Mescheti kalnagūbrio prieškalnėse, prie Ačkva upės, 240 m aukštyje, 15 km į rytus nuo Kobuleti, 6 km į pietryčius nuo Kobuleti-Ozurgeti kelio. 1419 gyventojų (2002).
3 km į rytus-pietryčius nuo kaimo, ant aukšto kalno, yra Elia tvirtovė.
Elia tvirtovę pagal legendą pastatytę Elia Diasamidze slėpti pagrobtus žmones. Tvirtovė stovi ant 50 m aukšęio stataus skardžio, 1150 m aukštyje. Išliko 3-4 m aukščio, tvirtovės bokštų ir sienų fragmentai. Tvirtovę galima pasiekti ir iš Čachati kaimo (2,5 km į šiaurės rytus).
 |
 |
 |
| Cchemvani tiltas | Cchemvani tiltas | Cchemvani vienuolynas |
| Author:roman romanadze | Author:elap | Author:elap |
Alambari (ალამბარი) - kaimas prie Ačkva upės, 60 m aukštyje, 12 km į rytus nuo Kobuleti, 3 km į pietryčius nuo Kobuleti-Ozurgeti kelio. 1419 gyventojų (2002).
Kaime yra XIX amžiaus pabaigos cerkvė ir XVIII amžiuje pastatyta Mamuka tvirtovė. Tvirtovė stovi ant Cichiskelad kalno, ji priklausė Mamuka Tavdgiridze. Tvirtovė sugriuvo per 1959 metų žemės drebėjimą, išliko tik pierytinė 3 m aukščio siena.
Cchemvana (ცხემვანა) - kaimas Kintriši upės kairiajame krante, 220 m aukštyje, prie kelio Kobuleti-Čachati-Chino, 23 km į rytus nuo Kobuleti.
Kaime yra Kintriši saugomų teritorijų lankytojų centras, jame yra namukai su dušais turistams. Kintriši saugojamas Kolchidos tipo subtropinis miškas, retos ir reliktinės augalų rūšys. Plačiau Kintriši saugomos teritorijos.
500 m į pietus nuo lankytojų centro yra viduramžių akmeninis arkinis tiltas per Kintriši upę, už 400 m nuo tilto, ant kalno, yra Cchemvani Šv.Giorgi moterų vienuolynas. Vienuolės mielai parodo 700 metų senumo (pagal jas) palisandro ir 4000 metų (irgi pagal jas) senumo kukmedį. Apie tai paklausus Batumio botanikos sode, gavau atsakymą, kad jie tų medžių nematė, bet greičiausiai medžių amžius truputį perdėtas.
 |
 |
 |
| Chino katedros griuvėsiai | Cichisdziri | Čakvi |
| Author:alex kavtaradze | Author:Sharomov | Author:Fursa Ruslan |
Chino (ხინო) - nedidelis kaimas Kobuleti municipaliteto užkampyje, Mescheti kalnagūbrio šlaite, prie Kintriši upės, Kintriši saugomosose teritorijose, apie 40 km į pietryčius nuo Kobuleti. 94 gyventojai (2002).
Prie kaimo, Kintriši upės dešiniajame krante yra Chinocminda katedros griuvėsiai.
Chinocminda katedra (ხინოწმინდა საკათედრო) pastatyta X-XI amžiuje, buvo kryžiaus-kupolo tipo, XVIII amžiuje turkų apgriauta ir sudeginta, dar daugiau katedra apgriuvo 1864 metų žemės drebėjimo metu. 1919 metais Emil Tarieladze sumanė iš katedros akmenų pasistatyti namą. Jis susitarė su lazų karininkais, kurie bandė katedrą susprogdinti dinamitu, bet nesėkmingai. Katedros kieme radę lobį lazai dingo. Dabar iš katedros išliko tik sienų fragmentai.
Cichisdziri (ციხისძირი) - kaimas kalvose prie Juodosios jūros, 440 m aukštyje, prie kelio Kobuleti-Batumi, 5 km į pietus nuo Kobuleti. 2253 gyventojai (2002).
Kaimo vakaruose, prie Juodosios jūros yra gana ilgas paplūdimys, prie jo yra keletas viešbučių.
Visi kaimai Gruzijoje pavadinimu "Cichisdziri" yra prie kokios nors tvirtovės (ciche - tvirtovė). Prie kaimo yra Bizantijos laikų, VI amžiaus, Petra tvirtovė. Plačiau Petra tvirtovė.
 |
 |
 |
| Čakvistavi | Čakvistavi | Čakvistavi |
| Author:VasoGabunia | Author:VasoGabunia | Author:VasoGabunia |
Čakvi (ჩაქვი) - kurortinis miestelis prie Juodosios jūros ir Čakvisckali upės, 30 m aukštyje, prie kelio 13 km į pietus nuo Kobuleti. 8100 gyventojų (2002).
Čakvi - viena iš pirmųjų vietų kur Gruzijoje pradėta auginti arbata. 1885 metais čia užveista 1,5 ha arbatos plantacija, 1895 metais iš Kinijos pakviestas specialistas Lao Jinjao čia užveisė 15 ha kinietiškų rūšių arbatos plantaciją.
Miestelio centras yra prie Čakvistavi upės, čia yra geležinkelio stotis. Čakvi paplūdimys tęsiaisi apie 3 km į šiaurę iki Buknari. Miestelyje yra apie 10 svečių namų ir viešbučių, nakvynė juose kainuoja nuo 30 GEL. Miestelyje yra Mtirala nacionalinio parko administracija.
Čakvistavi (ჩაქვისთავი) - kaimas prie Čakvisckali upės, 315 m aukštyje, 15 km į rytus nuo Čakvi, 28 km nuo Kobuleti. 74 gyventojai (2002).
Kaime yra 4 svečių namai, nakvynė su maitinimu juose kainuoja 40 GEL. Apsistoti galima ir Nacionalinio parko kempinge. Nakvynė lankytojų centre kainuoja 30-50 GEL, turistiniame namelyje - 15 GEL, pasistatyti palapinę - 5 GEL.
Čakvistavi yra Mtirala Nacionalinio Parko lankytojų centras. Plačiau Mtirala nacionalinis parkas.
 |
 |
 |
| Kvirike mečetė | Tiltas Kobuleti kaime | Vardžanauli tiltas |
| Author:გრიგოლ | Author:Tomasz Hubski |
Kvirike (აჭყვისთავი) - kaimas Mescheti kalnagūbrio vakarinėse prieškalnėse, 90 m aukštyje, 9 km į pietryčius nuo Kobuleti. 2664 gyventojai (2002).
Kaimo viduryje yra Kvirike mečetė, Gruzijos kultūros paminklas, pastatyta tarp 1860 ir 1866 metų lazų meistro iš Arhavi. Mečetė pastatyta iš medžio ant akmeninių pamatų, jos stulpai, sijos ir turėklai gausiai dekoruoti ornamentiniais drožiniais. Mečetės pirmame aukšte yra atviras balkonas. Mečetė - puikus Adžarijos architektūros pavyzdys.
Kobuleti kaimas (სოფელი ქობულეთის) yra Mescheti kalangūbrio vakarinėse prieškalnėse, prie Kintriši upės, 120 m aukštyje, prie kelio į Mtirala Nacionalinį parką, 9 km į rytus nuo Kobuleti, 2119 gyventojai (2002).
Kaime yra XIX amžiuje pastatytas akmeninis arkinis tiltas per Kintriši upę.
Vardžanauli (ვარჯანაული) - kaimas Kintriši upės kairiajame krante, 240 m aukštyje, prie kelio į Mtirala Nacionalinį parką, 18 km į rytus nuo Kobuleti. 127 gyventojai (2002).
Kaime yra viduramžiais pastatytas akmeninis arkinis tiltas per Kintriši upę, vietinių vadinamas Tamaros tiltu.