Armazciche senovinis miestas

Armazciche (არმაზციხე), dar vadinamas Bagineti, Kartli, senovinis miestas - viena įdomiausių pagal istorinę reikšmę vietų Gruzijoje. Armazi - vyriausias Gruzijos pagonybės laikų dievas, jam, manoma, kad ant Bagineti kalno, buvo pastatyta šventykla, jo vardu pavadintas miestas. Beveik visas antikos laikų miestas atkastas, sutvarkytas ir paverstas archeologine-muziejine zona. Įėjimas nemokamas, dirba 24 valandas per parą.

Armazciche yra dešiniajame Mtkvari upės krante, priešais Mcchetą, kelio Tbilisi-Zahesi-Mccheta-Kavtischevi dešinėje pusėje, 0,5 km į pietus (tiesiąja) nuo miesto centro, keliu - 3,5 km.
Iki 2012 metų vieta buvo apaugusi krūmais, netvarkinga, bet dabar teritorija jau gražiai sutvarkyta, padarytas apžiūros takas. Gaila, bet Armazciche nelabai žinoma net Gruzijoje, ir nors kiekvieną dieną daugybė žmonių pravažiuoja visai šalia, beveik niekas neužsuka pažiūrėti senovinės Gruzijos-Iberijos civilizacijos centro.

Armazciche. Pirtis Armazciche. Pirtis Armazciche. Pagoniška Šventykla
Armazciche. Pirtis Armazciche. Pirtis Armazciche. Pagoniška Šventykla
Author:PlamenB Author:brezza Author:PlamenB

Armazi pagonybės laikotarpiu buvo aukščiausias dievas. Pagal tradiciją, laikoma, kad jo kultą III amžiuje p.m.e. įvedė Iberijos karalius Parnavazas (Farnavaz). Pagal vėlesnius rankraščius, Armazi stabas su variniais šarvais, auksiniu šalmu ir ietimi rankoje stovėjo ant kalvos prie Mccheta (dabar manoma, kad ant Bagineti kalno). Armazi buvo sinkretinė aukščiausia dievybė (dangaus, perkūno, lietaus ir augalų valdytojas) taip pat buvo dievas-karys. Šventės dievo garbei įprastai vykdavo vasarą, gėlėmis išpuoštomis miesto gatvėmis, dalyvaujant karališkajai šeimai, vykdavo eitynės su vėliavomis. IV amžiaus 30-aisiais, Gruzijai priėmus krikščionybę, Armazi kultas buvo panaikintas, jo stabas nugriautas.

Armazciche. Pagoniška Šventykla Armazciche. Vyno saugykla Armazciche. Vyno saugykla
Armazciche. Pagoniška Šventykla Armazciche. Vyno saugykla Armazciche. Vyno saugykla
Author:PlamenB Author:PlamenB Author:PlamenB

Armazciche miestas buvo Bagineti kalno apatinėje dalyje, lygesnėje vietoje. Graikų-romėnų šaltiniuose Harmozike, Harmaktika, Hermastus vadinamas miestas stovėjo svarbių prekybinių kelių sankryžoje, su Mccheta jį jungė tiltas. Armazciche buvo pirmoji Kartli sostinė. metraštininkas Leonti Mroveli miestą vadino Kartlos.

Gruzija

Viename metraštyje Armazciche statyba priskiriama pusiau mistiniams Iberijos karaliams: "Po jo karaliumi tapo Parnavaz. Jis pastatė didelį stabą pakraštyje (kalno?) ir davė jam Armaz vardą, apjuosė stabą siena nuo upės pusės, ir vadinasi ta vieta Armaz. Po jo karaliumi tapo Saurmag. Jis ant kelio pastatė stabą Aininui ir pradėjo statyti Armaze. Po jo karaliavo Mirvan. Jis pradžioje kelio pastatė stabą Daninui ir pabaigė statyti Armaz. Ir karaliavo Farnadžob ir pastatė Zaden stabą ant kalno ir pastatė tvirtovę. Ir karaliavo Arsok, kuris apsupo miestą sienomis. Ir karaliavo Arik, kuris pastatė Armaze vidinę tvirtovę".
65 metais p.m.e. Armazciche užėmė romėnų karvedys Pompėjus, vėliau (tiksliai nežinoma nuo kada) Iberijos karaliai gyveno Mcchetoje, Armazciche buvo daugiau kaip kulto centras.

Armazciche. Dviejų kambarių pastatas Armazciche. Kolonų salė Armazciche. Kolonų salė
Armazciche. Dviejų kambarių pastatas Armazciche. Kolonų salė Armazciche. Kolonų salė
Author:PlamenB Author:PlamenB Author:PlamenB

IV amžiaus pradžioje, į Iberiją atėjus Šv.Ninai, Armazciche buvo tvirtovė ir šventykla, bet karalius gyveno Mcchetoje.
Gruzijai priėmus krikščionybę, Armazciche prarado savo, kaip kulto centro, svarbą. Miestą 736 metais sugriovė arabai, vadovaujami Mervano Kurčiojo, po to miestas neatsigavo.
Profesionalūs archeologiniai kasinėjimai čia prasidėjo 1943 metais. Archeologai rado tris kultūrinius sluoksnius: IV-III amžiaus p.m.e., III-I amžiaus p.m.e. ir I-VIII amžiaus sluoksnius.
Armazciche atkasti miesto sienų ir bokštų griuvėsiai, kolonos, karališkosios rezidencijos pastatai (salė su kolonomis, pirtis, išorės ir vidaus baseinai), karališkasis mauzoliejus ir kt. Karaliaus dukters (II amžius p.m.e.) sarkofage rasta daug auksinių ir sidabrinių papuošalų. Pagrindinių miesto ir karališkųjų pastatų stogai buvo padengti plonomis čerpėmis, kurių čia rasta tūkstančiai.

Armazciche. Kolonų salė Armazciche senovinis miestas Armazciche. Apžiūros takas
Armazciche. Kolonų salė Armazciche senovinis miestas Armazciche. Apžiūros takas
Author:PlamenB Author:PlamenB Author:PlamenB

Važiuojant keliu į Mcchetą, prie jo matosi rudas stendas. Prie jo prasideda takas. Stovėjimo aikštelės čia nėra, netgi kelkraštis labai siauras. Kiek paėjus taku jau matosi stendas ir medinė būdelė prie įėjimo į Armazciche.
Nuo įėjimo eina takas, nusileidę laiptais pamatysime pirmąjį eksponatą - karaliaus dukters akmeninio sarkofago nuolaužas. Jame rasta daug papuošalų, dabar saugomų Nacionaliniame muziejuje.
Nuo sarkofago takas atves prie apžvalgos aikštelės su suoliukais. Tai viena geriausių aikštelių Mcchetos apžiūrai. Čia stovi stendas su Armazciche aprašymu.
Toliau einant taku pamatysime pirties griuvėsius. Einant toliau pamatysime stoginę, po ja rūmų ar šventyklos pamatai.
Dar toliau - kvadrato plano, su šešiomis vidinėmis nišomis, pagoniškos šventyklos pamatai. Jos viduryje aukuras ar aukojimo vieta. Šventyklos išplanavimas panašus į VI amžiaus Gruzijos tetrakoncho tipo cerkvių.
Šalia šventyklos atkasta vyno saugykla. Joje išliko 18 keraminių kvevri (ąsočių). Juose tilpo 20 tonų vyno. Tikslus kvevri amžius nežinomas, bet ne vėlesnis kaip VII amžiaus. Tai įrodo, kad kvevri egzistavo jau tais laikais, nors muziejuose eksponuojamos tik graikiškos amforos.

Džvari iš Armazciche Mccheta iš Armazciche Bagineti kalnas
Džvari iš Armazciche Mccheta iš Armazciche Bagineti kalnas
Author:PlamenB Author:PlamenB Author:Aleksey Muhranoff

Kiek toliau, į dešinę nuo tako - didžiausias, geriausiai išlikęs "dviejų kambarių" pastatas. Nuo jo prasidėjo archeologiniai kasinėjimai. Tiksli pastato paskirtis nežinoma.
Dar toliau - Šešių Kolonų Salė. Tai buvę rūmai, iš kurių išliko pamatai, dalis sienos, įėjimas ir šešių kolonų pagrindai.
Už jos - vienos navos, galbūt seniausios Gruzijoje, cerkvės pamatai. Už cerkvės, kalno šlaite kažkokių pastatų pamatai.
Visa atkasta teritorija - keliolika, vienoje linijoje išsidėsčiusių pastatų. Toliau, kalno šlaitas dar neatkastas, bet ten tikrai kažkas yra, žmonės čia gyveno ilgai, susidarė stori sluoksniai buitinių, daugiausiai keramikos, šiukšlių.
Bagineti kalno viršūnėje, manoma, stovėjo Armazi stabas. Dabar ten stovi kryžius, matosi į kalną vedusių laiptų pėdsakai.

© 2016 J.D.Endriukaitis