^

Gruzija

Manglisi

Gruzija

Manglisi

Manglisi (მანგლისი) - nedidelis miestelis Tetrickaro municipalitete, pietiniame Trialeti kalnagūbrio šlaite, kairiajame Algeti upės krante, apie 1200 m aukštyje, 35 km į vakarus nuo Tbilisio. 2002 metais miestelyje gyveno 2752 gyventojai.
Manglisi populiaru gyventi vasarą, pabėgti iš Tbilisio nuo vasaros karščių. Mieste yra gražus parkas, yra keltuvas ir kalnų slidinėjimo trasos. Yra vienas nedidelis viešbutis. Į vakarus, netoli Manglisi yra Šv.Arseno ola.
Manglisi klimatas švelnus, beveik nebūna vėjo, daug saulėtų dienų. Vidutinė metinė temperatūra +8,7°С, vidutinė vasaros temperatūra +18,4 °С.

Manglisi Manglisi Manglisi
Manglisi Manglisi Šv.Arseno ola prie Manglisi
Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:dimitry Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:toomas.liivamagi Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:Slava Popov

Istorija

Ankstyvajame Bronzos amžiuje Manglisi buvo didelio regiono su kurganų kultūra dalis. Ankstyvaisiais viduramžiais Manglisi ir apylinkės buvo teritorinis vienetas vadintas Manglis-Chevi - "Manglisi slėnis".
Pagal gruzinų istorinę tradiciją, Manglisi, kartu su Mccheta ir Erušeti, yra pirmoji vieta kur įsitvirtino krikščionybė, Iberijos karaliui Mirianui 330 metais priėmus krikščionybę. Kronikoje "Kartli Gyvenimas IV amžiuje" rašoma, kad Manglisi lankėsi Šv.Nina. XI amžiaus istorikas Leonti Mroveli rašė, kad Kartli vyskupas Joanas, grįždamas su grupe Bizantijos šventikų iš Konstantinopolio, nusprendė Manglisi pastatyti cerkvę. Čia jis paliko relikvijas padovanotas imperatoriaus Konstantino Didžiojo, kuo nuliūdino karalių Mirianą, kuris norėjo turėti relikvijas sostinėje Mcchetoje.
V amžiuje, valdant karaliui Vachtangui I, Manglisi tapo vyskupijos centru. Į Manglisi traukė piligrimai iš Armėnijos, kol Armėnijos katalikosas Abraomas 607 metais neekskomunikavo gruzinų už ekleziastizmą. Iš Manglisi relikvijas atėmė Bizantijos imperatorius Heraklijus, 620 metais praėjęs Kartli karo su Iranu metu.
VIII amžiaus viduryje Manglisi valdė Džuanšeriani giminė, karališkosios Iberijos Čosroidų dinastijos atšaka. Vėliau Manglisi žemes valdė kunigaikščiai Liparitidi. XI amžiaus pradžioje Manglisi katedra buvusi tetrakoncho architektūros, visiškai perstatyta ir atnaujinta. 1121 metais, netoli Manglisi, Didgori mūšyje karalius Davidas IV nugalėjo turkus seldžiukus. Po daugelio priešų įsiveržimų, ypač po Tamerlano kariuomenės, Manglisi slėnis sunyko. 1770 metais Manglisi vyskupija minima tarp ištuštėjusių vyskupijų. Apleista katedra išstovėjo nepaliesta musulmonų užkariautojų, nes kaip rašė istorikas Vachušti, jie galvojo, kad vienoje iš freskų pavaizduotas Mahometas ant liūto. Iš tikro freskoje pavaizduotas Šv. Mames Caesarietis.
Rusijos imperijai aneksavus Gruziją, generolas Jermolovas 1823 metais negyvenamą Manglisi kaimą pasirinko savo kariuomenės štabui. 1850 metais Manglis jau buvo sąlyginai gerai tvarkoma rusų gyvenvietė. Jie 1851-1857 restauravo katedrą. 1892 metais miestelyje gyveno apie 3000 gyventojų, daugiausiai rusų. Apie 1890 metais Manglis įgavo spa kurorto statusą, į jį važiuodavo slėptis nuo Tbilisio vasarų karščio.
1924 metais net buvo lėktuvų reisai Tiflis-Manglis. 1924 metais gruzinų sukilėliai, vadovaujami Kakuca Čolokašvili, nesėkmingai puolė Raudonosios armijos kareivines.
Sovietiniais laikais Manglisi buvo kurortas, 1953 metais čia buvo keletas sanatorijų ir pionierių stovyklų.

Manglisi katedra Manglisi katedra Manglisi katedra. Seni kapai
Manglisi katedra Manglisi katedra Manglisi katedra. Seni kapai
Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:PlamenB Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:nikusha Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:PlamenB

Manglisi Sioni katedra

Manglisi Sioni katedra (მანგლისის სიონი) yra miestelio vakariniame pakraštyje, apie 2,5 km nuo miestelio centro, ją galima pasiekti iš miestelio centro einančia labai ilga gatve.
Pirmoji akmeninė cerkvė čia buvo pastatyta apie IV amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Joje buvo saugomos imperatoriaus Konstantino padovanotos relikvijos. Pirmoji cerkvė buvo tetrakoncho architektūros.
VII amžiuje Bizantijos imperatorius Heraklijus cerkvę apgriovė ir pagrobė relikvijas.
Katedrą pilnai perstatė ir atnaujino valdant karaliui Giorgi I (1014-1027). 1851-1857 katedra restauruota.
Į cerkvę yra du įėjimai - iš pietų ir vakarų. Cerkvės išorinės ir vidinės sienos padengtos iš pilko bazalto ištašytais blokais. Pietinis įėjimas padengtas gelsvos spalvos akmens blokais.
Cerkvė kruopščiai dekoruota. Įspūdingi raižiniai ant cerkvės fasado, prie durų (XI amžius). Cerkvės viduje išliko freskų fragmentai.
Cerkvę restauruojant XIX amžiaus viduryje, kai kurios sienos buvo atnaujintos, atstatyta tvora prie pietinio įėjimo, seno bokšto vietoje pastatytas naujas.
Manglisi katedra veikianti, čia yra Patriarcho ir Calka-Manglisi metropolito vasaros rezidencija.
© 2015 J.D.Endriukaitis