^

Gruzija

Aspindza

Gruzija

Aspindza municipalitetas. Samcche-Džavacheti

Aspindza municipaliteto žemėlapis

Aspindza municipalitetas (ასპინძის მუნიციპალიტეტი). Municipaliteto šiaurėje ir šiaurės vakaruose - Trialeti kalnagūbris, pietuose - Erušeti kalnagūbris. Municipaliteto plotas 825 km², iš jų 540 km² užima žemės ūkio naudmenos. Pagrindinės upės - Mtkvari ir jos intakai Paravani, Ota, Ošora. Prie Nakalakevi kaimo yra nedidelis Cunda ežeras.
Gyventojų skaičius - 12 700 (2009), iš jų gruzinų 78.3%, armėnų 21.2%, rusų 0.2%, osetinų 0.1%, graikų 0.1%.
Iki 1944 metų rajono gyventojų dauguma buvo meschetai, kurie buvo krikščionys ir musulmonai. Musulmonus vadino turkais-meschetais, jų buvo beveik 90%. Jie daugiausiai gyveno žemumose, o meschetai krikščionys - aukštumose. 1944 metais meschetus-musulmonus deportavo, todėl rajonas ištuštėjo. Meschetai-krikščionys iš kalnų persikėlė į slėnius, todėl kaimai kalnuose ištuštėjo.
Aspindzos rajone meshetai yra krikščionys ortodoksai ir katalikai. Jie gyvena kaimuose: Dzveli, Orgora, Chizabavra, Saro, Vargavi, Toki, Tološi, Nidžgori, Ackvita, Nakalakevi, Tmogvi.
Municipalitetą į dvi dalis dalija Mtkvari upės tarpeklis, kuriuo senovėje ėjo pagrindinis prekybos kelias. Nenuostabu, kad prie šio kelio buvo pastatyta daug tvirtovių ir miestų.
Senovėje čia buvo nemažas Cunda miestas, dabar išnykęs. Iš Bronzos amžiaus išliko megalito statiniai Saro kaime - pati paslaptingiausia municipaliteto vieta.
15 km ilgio Mtkvari tarpeklio atkarpa nuo Chertvisi iki Vardzia ypač gausiai lankoma turistų, ir valdžia pasistengė sutvarkyti šią atkarpą. Nors ir ne iki galo. Chertvisi senas surūdijusias tvoras pakeitė gražiomis medinėmis, prie kelio pastatė informacines lentas, tarpeklyje įrengė trekingo takus ir maršrutus dviratininkams.
Per municipalitetą eina nauji, geros kokybės asfalto, keliai: Achalciche-Aspindza-Achalkalaki ir šio kelio atšaka Chertvisi-Vardzia.

Lankytinos vietos

Aspindza pilis Cunda cerkvė Ošora cerkvė
Aspindza pilis Cunda cerkvė Ošora cerkvė
Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:Mtiuli777 Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:Ivane Goliadze Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:Serafita

Aspindza (ასპინძა) - municipaliteto administracinis centras, Mtkvari upės dešiniajame krante, 26 km į pietryčius nuo Achalciche, 11 km į šiaurę nuo Chertvisi ir 27 km nuo Vardzia. 3243 gyventojai (2002). Mieste gyvena atsikėlėliai iš Imereti, meschetai, armėnai.
Rašytiniuose šaltiniuose Aspindza pirmą kartą paminėta 888 metais. XVI amžiuje Aspindzą užkariavo turkai. Prie Aspindzos 1625 ir 1770 metais įvyko gruzinų ir turkų kariuomenių mūšiai. 1829 metais miestas atiteko Rusijos imperijai.
Aspindza - miestelis išsitęsęs palei kelią Achalciche-Achalkalaki, žemėjantis nuo kalvų pietuose į šiaurę, link Mtkvari upės. Miestelio apačioje yra aikštė su parduotuvėmis ir 2 kavinukėmis prie jos. Aukštutinėje (pietinėje) miestelio dalyje yra bankas ir policija. Miesto parke stovi netoliese gimusio viduramžių Gruzijos rašytojo Šota Rustaveli paminklas. Jeigu nuo paminklo eiti kairėn, tai neužilgo pakilsite prie nedidelės Aspindza pilies.
Aspindzoje yra 2 svečių namai.
Aspindza pilis - nedidelis gynybinis statinys, kiek toliau nuo pagrindinio kelio, todėl turistams beveik nežinoma. Tai nedidelė viduramžių pilaitė - vienas didesnis bokštas, sienos ir atokiau stovintis dar vieno bokštas. Išsilaikiusi gana neblogai.
Berischevi (ბერისხევი) - XIII amžiaus venuolynas urvuose, 1,5 į šiaurės rytus nuo Vardzijos, apie 20 m aukštyje virš kairiojo Mtkvari upės kranto.
Cunda (წუნდა) - buvęs senovinis miestas Nakalakevi kaimo pakraštyje. Pagal legendą miestą III amžiuje įkūrė Gruzijos karalius Farnavaz I. Miestas buvo Džavacheti, Kola ir Ardahan sričių centras. X amžiuje miestas sunyko. Dabar čia išliko tik ant uolėto skardžio stovinti XII-XIII amžių cerkvė. 1938 metais cerkvė restauruota.
Chizabavra (ხიზაბავრა) - kaimas vakariniame Čobaretisckali upelio krante, 1590 m aukštyje, 19 km į pietus nuo Aspindza. 850 gyventojų. Kaime gyvena meschetai katalikai, yra XIX amžiaus bažnyčia ir IX amžiaus cerkvė.
Chertvisi (ხერთვისი) - kaimas prie Mtkvari ir Paravani upių santakos. Čia yra kelių sankryža - į Vardziją, į Achalkalaki ir į Achalciche. Aukštai virš Paravani upės yra didinga Chertvisi tvirtovė. Šią tvirtovė matė visi kas važiavo į Vardziją. Plačiau Chertvisi tvirtovė

Saro. Megalito statiniai ir cerkvė Saro. Megalito statiniai Šoreti vienuolynas
Saro. Megalito statiniai ir cerkvė Saro. Megalito statiniai Šoreti vienuolynas
Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:Ivane Goliadze Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:Serafita Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:Ivane Goliadze

Čikorisi cerkvė (ჩიხორისი ეკლესია) - keletas kilometrų į pietus nuo Aspindza. Išliko iš tašytų akmenų pastatytos X amžiaus cerkvės griuvėsiai. Durys ir langai dekoruoti ornamentais.
Damala (დამალა) - kaimas pietvakariniame Čobareti kalnagūbrio šlaite, 1360 m aukštyje, 3 km į rytus nuo Aspindza. 1984 gyventojai (2002). Kaime gyvena armėnų iš Erzurumo, kurie čia persikėlė 1828 metais, palikuonys. Kaime yra dvi armėnų bažnyčios: Surb Gevork ir Surb Chač. Kiek į rytus nuo kaimo yra Kochta tvirtovės griuvėsiai. Iš tvirtovės mažai kas išliko.
Gaveti (გავეთი) - XIII-XIV amžiaus Šv.Giorgi vienos salės cerkvė netoli Turkijos sienos, apie 15 km į vakarus nuo Vardzijos. Cerkvės pietiniame fasade Gruzijos architektūrai nebūdingos šalmo formos arkos (Islamo įtaka).
Gelsunda - nedidelis kaimas keletą kilometrų į pietus nuo Chertvisi, dabar gyvenamas adžarų. Kaime yra svečių namai. Virš kaimo, uolose, yra iškirsti urvai, kurie buvo skirti slėptis nuo priešų.
Giorgicminda cerkvė (გიორგიწმინდის ეკლესია) - VIII-IX amžiaus vienos navos cerkvė apleistame Giorgicminda kaime, netoli Zeda Vardzia kaimo. 2006 metais Gruzijos prezidento įsaku cerkvė paskelbta nacionaliniu kultūros paminklu.
Nakalakevi (ნაქალაკევი) - kaimas prie Chertvisi-Vardzija kelio. Prie šio kelio yra karavansarajaus griuvėsiai. Į pietus nuo kaimo yra nedidelis ežeras, į pietus nuo jo - posūkis į rytus, už 500 m - Cunda cerkvė.
Ošora (ოშორა) - kaimas rytiniame Ošora upės krante (prie dešiniojo jos intako), 1200 m aukštyje, 8 km į šiaurę nuo Aspindza, 37 km į rytus nuo Achalciche. 637 gyventojai (2002).
Kaime yra XIV amžiaus Šv.Marijos bazilika. Ne per seniausiai cerkvė buvo stipriai sugriauta, 2009 metais atstatyta. Rytinėje cerkvės dalyje išliko freskų fragmentai.
Saro (სარო) - kaimas aukštai virš Mtkvari upės slėnio, 1480 m aukštyje, 17 km į pietus nuo Aspindza. 237 gyventojai (2002) Kaime yra IX amžiaus Archangelo cerkvė.
Prie kaimo yra trys megalito tvirtovių liekanos pastatytos iš didžiulių akmens blokų, nesurištų jokiu skiediniu. Gali būti, kad jos pastatytos Bronzos amžiuje, Trialeti kultūros laikotarpiu, gal net ir anksčiau.
Šoreti (შორეთი) - vienuolynas šiaurinėje municipaliteto dalyje, Trialeti kalnagūbrio šiaurės rytų šlaituose, apie 5-6 km nuo Ota kaimo, apie 11 km nuo Aspindza. Vienuolyną sudaro viduramžių cerkvė (sluoksniai pastatyti skirtingais laikotarpiais) ir varpinė. Bažnyčia yra dviejų aukštų.
Netoliese šiaurėje yra Oti tvirtovės griuvėsiai, tarpekliuose netoliese - Agari (Kizil-deresa), Garti, Sanislo, Oti Šv.Marijos, Čabieti, Kvemo Intori cerkvės ir Betlemi vienuolynas.

Vanis Kvabebi Vanis Kvabebi Zeda Vardzia cerkvė
Vanis Kvabebi Vanis Kvabebi Zeda Vardzia cerkvė
Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:Ivane Goliadze Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:Ivane Goliadze Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:Ivane Goliadze

Tmogvi (თმოგვი) (anksčiau Margastni) - kaimas dešiniajame Mtkvari upės krante, 1260 m aukštyje, 23 km į pietus nuo Aspindza, 9 km nuo Chertvisi, 4 km nuo Vardzija. 359 gyventojai.
Senovėje kaimo teritorijoje buvo didelis Cunda miestas, iš kurio liko tik viena cerkvė, dabar esanti Nakalakevi kaimo pakraštyje.
Aukštai virš kaimo, plokštikalnės pakraštyje yra Achalkalaki municipaliteto Kumurdo kaimas. Per Kumurdo gana įdomiu maršrutu galima nueiti į Achalkalaki.
Tmogvi tvirtovė (თმოგვის ციხე) - aukštai ant kalno, kairiajame Mtkvari upės krante. Plačiau Tmogvi tvirtovė
Vardzia (ვარძია) - XII amžiaus miestas urvuose, pats žymiausias Aspindza municipaliteto ir Samcche-Džavacheti srities istorinis paminklas. Plačiau Vardzia
Vanis Kvabebi (ვანის ქვაბები) - miestas urvuose, apleisti vienuolynai, VIII-XVI amžių Gruzijos architektūros ir istorijos paminklas, 3 km nuo Tmogvi ir apie 2 km nuo Vardzijos, kiek atokiau nuo pagrindinio kelio. Savotiška Vardzijos "light" versija.
Miestas urvuose su cerkve atsirado VIII amžiuje. 1089 metais stiprus žemės drebėjimas apgriovė miestą. Iki 1191 metų Vanis Kvabebi valdė vietiniai feodalai, 1191-1204 metais - Gruzijos karalienė Tamara. Tamaros valdymo laikotarpiu (1184-1213) buvo pradėta Vanis Kvabebi rekonstrukcija. 1204 metais atstatyta gynybinė siena. 1204-1283 metais Vanis Kvabebi valdė Tmogvelta feodalų giminė. 1204-1234 jie įkūrė naują vienuolyną, kurio pagrindiniai pastatai (vartai, varpinė, cerkvės arkos) pastatyti 1265-1283 metais. 1283 metais stiprus žemės drebėjimas dar kartą apgriovė Vanis Kvabebi. 1551 metais persai, ir vėliau, 1576 metais, turkai, užėmė ir apiplėšė miestą, po to Vanis Kvabebi buvo apleistas. 1553 miestas dar buvo gyvenamas, jis minimas miestų, užimtų kunigaikščio Kaichorso Džakeli, sąraše.
Be daugybės urvų, yra išlikusios dvi cerkvės. Mažesnioje cerkvėje išliko XIII amžiaus freskos.
Zeda Tmogvi (ზედა თმოგვი) (Aukštutinis Tmogvi). Dabar kaimas apleistas, jo gyventojai 1944 metais persikėlė į Tmogvi ir Nakalakevi. Kaime yra išlikusių namų pastatytų XIX amžiaus pradžioje. Iš kaimo matosi gal būt geriausios Džavacheti plokštikalnės panoramos.
Kaime yra IX amžiaus Šv.Georgi bazilika. Vienas iš užrašų ant cerkvės sienos skelbia, kad ją pastatė eristavo Joan Čimčimeli sūnus eristavas Parsman IV. Matosi, kad cerkvė keletą kartų remontuota ir perstatyta.
Zeda Vardzia (ზედა ვარძია) (Aukštutinė Vardzija) yra 3 km į šiaurės vakarus nuo Vardzijos. Čia kalno šlaite stovi gerai išsilaikiusi, XI amžiaus antrosios pusės Šv.Marijos cerkvė. Bažnyčios išorė gausiai dekoruota ornamentais.

© 2014 J.D.Endriukaitis