Kartvelų (gruzinų) genčių kilmė

Apie kartvelų genčių kilmę žinoma mažai. Yra keletas hipotezių. Dauguma jų remiasi kai kuriomis kartvelų, semitų ir indoerompiečių kalbų savybėmis. Nesigilinant į lingvistikos plonybes, pagal vieną hipotezę šių kalbinių grupių protėviai kažkada gyveno netoli vieni nuo kitų. Pagal kitą hipotezę, šios trys kalbos kilo iš kažkada visoms šioms gentims bendros nostratinės kalbos.
Hipotezė apie nostratinę kalbą (ir gentis) turi nemažai trūkumų. Pagal vieną iš šios hipotezės versijų, iki 15 000 metų prieš mūsų erą nostratų gentys gyveno Tibeto šlaituose (o Tibete atsidūrė dėl pasulinio tvano), iš kur paplito į visas puses. Pagal įtikinamesnę versiją jos gyveno Irane ar Zagroso kalnuose, iš kur migravo į Artimuosius Rytus, ir suskilo į kitas gentis jau ten.
Taigi, galimai, indoeuropiečių, semitų ir kartvelų protėvynė buvo Mažoji Azija ir Artimieji Rytai.
Semitai. Semitų kalbos priskiriamos Afrazijos makrogrupei, todėl reikia panagrinėti kur atsirado afrazijos kalbos. Pagal vieną iš versijų jos atsirado Afrikoje, pagal kitą - dabartinės Palestinos regione. T.y. iš ten didžioji dalis "afrazijiečių" migravo į Afriką, o semitai liko Artimuosiose Rytuose. Kažkokiu būdu net nustatė apytikslę semitų kalbų susiformavimo datą - 3 750 metai prieš mūsų erą.
Indoeropiečiai. Apie jų atsiradimo vietą yra daug hipotezių, bet pagrindinės yra dvi - stėpės į šiaurę nuo Juodosios jūros arba Mažoji Azija. Pagal antrąją hipotezę proindoeuropiečiai gyveno dabartinio Konja miesto rajone - archeologinis objektas Čatal-Chujuk. Ankstyvieji sluoksniai datuojami 7500 metais prieš mūsų erą, o apie 5700 metus prieš mūsų erą žmonės gyvenvietę apleido. Gali būti, migravo į vakarus, nes gali būti Bosforo sąsiaurio dar nebuvo. Gal būt, kažkas ir pasiliko. (Su didelėmis išlygomis pasilikusiais galima laikyti armėnus).

Kartvelų genčių protėviai galėjo gyventi į rytus nuo proindoeruopiečių ir į šiaurę nuo semitų, gali būti - Šiaurės Sirijos lygumose ir Tauro priekalnėse. Rytuose ir šiaurėje jos ribojosi su Kaukazo gentimis. Tai galėjo būti tarp 5000-4000 metų prieš mūsų erą.
Daug neiškumų ir su Kaukazo gentimis. Yra hipotezė, kad tai kažkada buvo viena tauta iš kurios kilo abchazo-adygai, nacho-dagestaniečiai, kartvelai, ir, gali būti urartai ir huritai. Dabar ši hipotezė nelaikoma įtikima, nors giminigomis kalbomis kalbančių genčių grupė čia egzistavo. Jie skyrėsi ir nuo indoeuropiečių ir nuo semitų. Ryšys su kartvelų gentimis nėra aiškus.
Iškyla klausimas - kas gyveno Gruzijoje iki kartvelų? Sąlyginai galima pasakyti, kad ten gyveno Šulaveri-Šomu kultūros žmonės. Ši kultūra žinoma pagal archeologinius radinius prie Šulaveri (Šaumiani) miestelio, ant kalvos Šulaveri. Šie žmonės laikomi pirmaisiais žemdirbiais Užkaukazėje. Jie statė įdomius, apvalius namus. Radioaktyvios anglies metodu nustatyta, kad ši gyvenvietė egziztavp tarp 4675-3970 metų prieš mūsų erą.
Šią kultūrą pakeitė Kuros-Arakso kultūra, kuri priskiriama Kaukazo gentims (pagal O.Džaparidze). Ši kultūra egzistavo tarp 5 000-2 000 metų prieš mūsų erą. Jos centras buvo tarp Kuros ir Arakso upių, iš ten ji paplito į Šiaurės Iraną ir Rytų Anatoliją. Gruzijos teritorijoje atrasta keletas šios epochos gyvenviečių. Pati žinomiausia - Kvacchela, 2 km į vakarus nuo Urbnisi. Urbnisi vietoje buvo senovinė gyvenvietė Chizaant. Dar atrastos gyvenvietės prie Samšvilde, Amiranis prie Achalcichės ir pilkapiai Sačcherės rajone. Ši kultūra prasidėjo kaip neolito, perėjo į ankstyvosios bronzos. Žaliavų bazė buvo paviršinės vario kasyklos prie Marneuli ir Bolnisi. Gyvenvietėse ir pilkapiuose rąsta nemažai bronzinių kirvukų, peilių ir smeigtukų. Žymaiusias radinys - vario diadema rasta Kvaccheloje.
Istorijoje pasirodo indoeropiečiai - hetitai (hetai). Jie migravo į Balkanus, vėliau iš Balkanų į rytus ir įsiveržė į Anatoliją. Jie naudojo panašų į heroglifus raštą, visai nepanašų į kitus. Anatolijos centriniuose rajonuose tuo metu gyveno hatai, manomai kalbėje Kaukazo kalba, artima huritų ir urartu. Nuo XXII amžiaus prieš mūsų erą hetitai palaipsniui išstumia hatus, ir XVIII amžiuje prieš mūsų erą galutinai užkariauja Anatoliją. Kiek vėliau (1600 – 1450) atsirado Hetitų karalystė.
Gali būti, hetitų įsiveržimas sukėlė migracijos procesus regione. Tuo metu, maždaug apie 2000-1900 metais prieš mūsų erą, iš kartvelų išsiskiria svanai, kurie migruoja į šiaurę, apgyvendina Kolchidos žemumą ir Juodosios jūros pakrantę.
Rytų Gruzijoje apie 2 500 metus prieš mūsų erą, Trialeti rajone, atsiranda Trialeti kultūra. Jos sužydėjimas buvo 2 000-1 500 metus prieš mūsų erą. Jos centras buvo Calka rajonas, iš ten ji paplito į Alazani slėnį ir į Džavacheti. Tos epochos pilkapiuose randamos auksinės taurės, dirbiniai iš sidabro, brangakmeniai, gyvūnų statulėlės.

Apie 1 500 metus prieš mūsų erą iš pietų į šiaurę pradėjo migruoti kita kartvelų gentis - megrelai-čanai. Jie palaipsniui išstūmė svanus iš slėnių į kalnus ir suformavo savo kultūrą. Ar jie buvo susiję su Trialeti kultūra, nėra aišku.
Dabar galima tik numanyti, kad megrelų-čanų migraciją sukėlė prasidėjęs hetitų veržimasis į pietryčius. Apie 1 650 metus prieš mūsų erą hetitai pradėjo pulti į rytus, bet huritai apie 1 647 metus prieš mūsų erą sudavė atsakomajį smūgį, kuris vos nesibaigė hetitų karalystės žlugimu. Bet hetitai atsilaikė ir valdant karaliui Mursili (1620 - 1594) sutriuškino huritus ir užėmė visą Šiaurės Siriją. Apie jų žygius į Armėnijos plokštikalnę nėra žinoma.
Kartvelų gentys judėjo į šiaurę ir apgyvendino Juodosios jūros pakrantes. Apytiksliai XIV amžiuje prieš mūsų erą jos pateko į žmonijos istoriją atradusios geležies lydymo būdą. Tai retas atvejis istorijoje, kada tauta išradėja žinoma tiksliai. Visi graikų autoriai tvirtina, kad geležį išrado halibai. Nuo jų vardo net kilo graikiškas geležies pavadinimas. Halibų gyvenimo vieta įprastai laikoma Mažosios Azijos šiaurės rytai, prie Juodosios jūros. Geležies lydimo technologijos atsiradimas šioje vietoje paaiškinamas, kad rytinėje Juodosios jūros pakrantėje yra nemažai magnetitinio smėlio su nemažu magnetito kiekiu. Šį smėlį galima pamatyti prie Ureki kurorto Ozurgeti municipalitete. Tikariausiai, pradžioje halibai lydė geležį iš magnetitinio smėlio, o senkant jo ištekliams, pradėjo ieškoti kitų būdų, kol sugalvojo kaip lydyti geležį iš rūdos. Apie geležies lydymą iš smėlio rašė Aristotelis, o Ksenofontas rašė apie halibų rūdakasius. Šiuo atradimu pirmieji pasinaudojo hetitai, pradėję geležį perpardavinėti į Egiptą, taip pat naudoti karybai.
Atsiradus geležiai, prasidėjo laikotarpis, archeologijoje vadinamas "vėlyvosios bronzos ir ankstyvuoju geležies". Šis laikotarpis prasideda apie XIII amžių prieš mūsų erą, kada Trialeti kultūra jau pasibaigė. Laikotarpio pradžioje išrastas ne tik geležies lydymo būdas, bet ir puodų žiedimo ratas. Šiuo metu aktyvizavosi kartvelų gentys kurių likimas mažai žinomas. Greičiausai jos apsigyveno Meschetijoje ir vėliau iš jų kilo subetninė gruzinų grupė - meschetai. Yra hipotezių apie jų giminyste su "muški" tauta. Iš Mescheti regiono jie pradėjo apgyvendinti Kuros slėnį ir Boržomio tarpekliu pasiekė Šida Kartli lygumas ir plito toliau Kachetijos link. Pagrindinės to laikotarpio gyvenvietės yra prie Gori ir Alazani slėnyje. Klasikinis šio laikotarpio paminklas - Samtvaro kapinynas Mcchetoje. Šie žmonės pergyveno VI amžiaus prieš mūsų erą krizę ir sukūrė Iberijos karalystę.

Apie 1300 metus prieš mūsų erą susivienijo urartų gentys ir palaipsniui pradėjo Armėnijos plokštikalnės užkariavimą. Plokštikalnės pietuose, galimai, jie išstūmė hetitų nugalėtus huritus, o šiaurėje - megrelus-čanus ir kartus. Apie 1120 metus prieš mūsų erą jie susiduria su Diaochi valstybe, kuri buvo dabartinio Karso arba Tao rajone. Dabar Diaochi laikoma kartvelų valstybe. Į vakarus urartai judėjo sėkmingiau. Huritų valstybė Mitani sužlugo apie 1267 metus prieš mūsų erą mirus karaliui Šattuara II. Armėnijos plokštikalnėje atsirado tušuma kurią užpildė urartai. Jiems padėjo "bronzos amžiaus katastrofa". Ši katastrofa (Bronze Age collapse) įvyko apie 1206 metus prieš mūsų erą, kada iš Balkanų į pietus ir rytus įsiveržė "jūros tautos". Sužlugo Mikėnų civilizacija, graikų karalystė, Šiaurės Sirijos miestai. Žuvo Ugaritas. Užpuolimų banga prasirito visa Viduržemio jūros pakrante iki pat Egipto, kur palaipsniui nustojo egzistavusi Naujoji Karalystė. Asiriečiams pavyko apsiginti, o Urartu ši banga aplenkė.
Tuo pačiu laikotarpiu į Mažąją Aziją iš vakarų įsiveržė frigai. Tai įdomu tuo, kad vienu metu armėnai buvo laikomi frigų tautos dalimi. Dabar ši hipotezė nepalaikoma, bet galima numanyti, kad armėnai atėjo tuo pačiu metu, paraleliai frigams.
Tokiu būdu, nuo apie 1000 metų prieš mūsų era iki mūsų eros pradžios kartvelų gentys įsitvirtino Kolchidos žemumoje ir Juodosios jūros pakrantėje ir sukūrė savo valstybę. Piečiau buvo dar keletas nedidelių kartvelų valstybių kaip Diaochi. Pietuose jos ribojosi su urartais. Vakariniame Urartu valdų pakraštyje, apytiksliai prie dabartinio Malatja miesto gyveno indoeuropiečiai-armėnai. Tokia padėtis buvo prieš susikuriant pirmosios kartvelų valstybėms.