^

Gruzija

Kolkheti National Park

Gruzija

Lančchuti municipalitetas

Lančchuti žemėlapis

Lančchuti municipalitetas (ლანჩხუთის მუნიციპალიტეტი) šiaurėje ribojasi su Zugdidi, Senaki ir Abaša municipalitetais, rytuose - su Samtredia municipalitetu, pietuose - su Čochatauri ir Ozurgeti municipalitetais. Vakaruose - Juodosios jūros pakrantė. Pagrindinės upės - Supsa, Pitčori, Lesisckali, Šuti; Imnati ir Džapana ežerai. Rajono plotas - 533,1 km², 179,2 km² apaugę miškais. Municipalitete 2009 metais gyveno 37 800 žmonių, 98.9% gruzinų. Municipalitete yra 1 miestas ir 54 kaimai.
Klimatą įtakoja Juodoji jūra, iš kurios oro masės atneša gausius kritulius. Municipaliteto klimatas - drėgnas subtropinis. Vidutinis metinis kritulių kiekis siekia 2400 mm. Šilčiausi mėnesiai - liepa ir rugpjūtis, sausiausi - balandžio ir gegužės mėnesiai. Dauguma kritulių iškrenta spalio ir lapkričio mėnesiais. 200 m aukštyje vidutinė metinė temperatūra +13° C, minimali iki -18-20° C, maksimali iki 39-40° C.
Rajono vakaruose yra 8 km Juodosios jūros pakrantės - nuo Supsa upės iki Paleostomi ežero. Prie jūros yra Grigoleti ir Maltakva kurortinės gyvenvietės. Jūros krantas lygus, neapgyvendintas, apaugęs pušynais, truputį šiukšlinas. Čia, kaip ir Ureki, paplūdimiai iš magnetinio smėlio. Magnetito kiekis mažesnis negu prie Ureki, bet paplūdimiai irgi juodai-pilki.
Du trečdalius rajono užima Kolchidos žemuma, kuri dar XX amžiaus pradžioje buvo pelkėta, dėl maliarijos pavojaus, negyvenama. Vėliau pelkes nusausino ir suarė, dabar čia pasėliai ir lysvės, žiūrėti nėra labai ką. Važiuojant iš Tbilisi į Batumi, matysite šias lygumas dešinėje. Kelio kairėje - neaukštas (iki 400 m) Gurijos kalnagūbris, už kurio yra Supsa upės slėnis.
Beveik visi rajono gyventojai, išskyrus keletą kaimų kalnagūbryje, gyvena šalia kelio Samtredia-Lančchuti-Grigoleti.
Nemažą šiaurinę municipaliteto dalį užima Kolcheti nacionalinis parkas, bet oficialių įėjimų į parką municipalitete nėra. Taip pat rajono šiaurėje, prie Rioni upės yra Kacoburi rezervatas.
Pro municipalitetą 40 km eina geležinkelis Samtredia-Machindžauri, nacionaliniai keliai S12 Samtredia-Grigoleti (65 km) ir S2 Poti-Batumi, taip pat pagrindiniai keliai Lančchuti-Naskirali (45 km) ir Džapana-Abaša (47 km).
Municipalitete yra apie pustuzinis vidaramžių cerkvių ir apie penkios apgriuvusios viduramžių tvirtovės ar jų griuvėsiai.
Municipalitete yra nemažai dirbtinių olų: prie Choreti, Čančeti, Oragve, Kokati, Gaguri, Čočchati kaimų.

Džicheti vienuolynas Džicheti vienuolynas Džicheti vienuolynas
Džicheti vienuolynas Džicheti vienuolynas Džicheti vienuolynas
Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:qeti bucxrikidze Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:komunamedia Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:irakli khvibliani

Lančchuti miestas(ლანჩხუთი) - municipaliteto administracinis centras, kuriame gyvena apie ketvirtadalis rajono gyventojų. Kelias A12 Samtredia-Grigoleti eina per miesto centrą, šalia pagrindinės aikštės ir parko. Mieste yra geležinkelio stotis. Mieste žiūrėti nėra labai ką; praktiškai miestas - didelis kaimas su keliais administracijos pastatais centre. Plačiau Lančchuti miestas.
Baghlebi (ბაღლები) - kaimas Kolchidos žemumos pakraštyje, 80 m aujštyje, 11 km į vakarus nuo Lančchuti. 488 gyventojai (2002).
Kaime yra Išganytojo cerkvė, manoma pastatyta XII amžiuje. Cerkvė pastatyta iš akmenų, jos vidus ištapytas. Virš pietinių ir vakarinių cerkvės durų yra senoviniai užrašai.
Choreti (ხორეთი) - kaimas kalvose, 80 m aukštyje, 16 km į pietvakarius nuo Lančchuti. 317 gyventojų (2002).
Aukštai virš kaimo, 230 m aukštyje yra dvi dirbtinės olos - vienoje gyvenoje vienuoliai. Oloje yra akmeninis stalas ir vieta ugniai kūrenti. Kitoje, mažesnėje, oloje nuo priešų slėpdavosi moterys, vaikai ir senyvi žmonės.
Čančati (ჭანჭათი) - kaimas pietiniuose Gurijos kalnagūbrio šlaituose, Okvavila (dešiniojo Supsa intako) upės slėnyje, 130 m aukštyje, 16 km į pietryčius nuo Lančchuti. 669 gyventojai (2002).
Kaime rastos dvi Žečpospolitos sidabrinės monetos, tai įrodo ryšius tarp Gurijos ir Lietuvos-Lenkijos valstybės XVII amžiuje.

Džapana. Didi Narionali ežeras Tiltas per Supsa upę Supsa upė netoli žiočių
Džapana. Didi Narionali ežeras Tiltas per Supsa upę Supsa upė netoli žiočių
Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:Archil Guchmanidze Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:Paweł Tomorowicz Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:Archil Kikvadze

Čkonagora (ჭყონაგორა) - kaimas Gurijos kalnagūbrio šiauriniame šlaite, 50 m aukštyje, prie kelio Lančchuti-Samtredia, 9 km į rytus nuo Lančchuti. 653 gyventojai (2002). 4 km į pietus-pietryčius nuo kaimo yra Džicheti vienuolynas, jis pasiekiamas neblogu gruntiniu keliu.
Džicheti vienuolynas yra Gurijos kalnagūbrio šiauriniuose šlaituose, ant kalno, 250 m aukštyje.
Senovėje ant Džicheti kalno stovėjo pilis. XIX amžiuje čia buvo, pagal legendą pastatytos karalienės Tamaros, cerkvės griuvėsiai. 1886 metais čia apsigyveno vienuolės, kunigaikštis Matčutadze vienuoliams padovanojo žemės. Jie iš Šventojo Sinodo gavo teisę čia statyti vienuolyną, ir 1893-96 metais čia pastatė namą ir Nekaltosios Mergelės cerkvę. Vienuolyne buvo atidaryta mokykla, kur vaikus mokė skaityti ir rašyti, rankdarbių ir buities darbų.
1987 metais čia pastatė varpinę, 1988 metais - Šv.Giorgi baziliką, 2002 metais - Šv.Jono Krikštytojo katedrą. Vienuolyno kieme yra nedidelis baseinas, į kurį vanduo teka iš šaltinio. Tikima, kad vanduo turi gydomųjų savybių.
Čočchati (ჩოჩხათი) - kaimas kalvose prie Šuti upės, 130 m aukštyje, 13 km į pietvakarius nuo Lančchuti. 709 gyventojai (2002).
Istoriniuose šaltiniuose minimas nuo I amžiaus. Prie kaimo yra dirbtinė ola ir trijų pilių griuvėsiai.
Nastepnari pilies griuvėsiai yra ant kalno kaimo rytinėje pusėje. Kalnas matosi iš Kolchidos žemumų. Čia buvo rastas 334 XVI amžiaus turkiškų sidabrinių monetų lobis.
Gorgošauli pilies griuvėsiai yra į rytus nuo Nastepnari. Kibulai pilies griuvėsiai geriausiai išlikę, aukšti ir gana įspūdingi, gerai matomi iš toli. Išlikusi vandens saugykla pilies teritorijos centre.
Čočchati dirbtinė ola - įėjimas apaugęs tankia augmenija, todėl sunkiai matomas. Jos viduje yra apvalus akmeninis stalas ir altorius. Oloje gyveno vienuoliai.

Kelias Poti-Batumi prie Grigoleti Kelias Samtredia-Grigoleti Kolchidos žemuma prie Lančchuti
Kelias Poti-Batumi prie Grigoleti Kelias Samtredia-Grigoleti Kolchidos žemuma prie Lančchuti
Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:H. Martin Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:Archil Kikvadze Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:zurabg

Džapana (ჯაპანა) - kaimas Gurijos kalnagūbrio šiauriniame šlaite, 50 m aukštyje, prie kelio Lančchuti-Samtredia, 12 km į rytus nuo Lančchuti. 653 gyventojai (2002). 361 gyventojas (2002).
Prie kaimo, ant uolėtos kalvos, yra stipriai apgriuvusi viduramžių tvirtovė. Tvirtovės citadelė stovi aukščiausioje kalvos vietoje, ją supa sienos ir bokštai. Netoli cerkvės yra trijų cerkvių griuvėsiai.
Grigoleti (გრიგოლეთი) - kurortinė gyvenvietė prie Juodosios jūros, 3 m aukštyje, prie kelio Poti-Batumi, 25 km į vakarus nuo Lančchuti, 13 km į pietus nuo Poti. 235 gyventojai (2002). Plačiau Grigoleti.
Maltakva (მალთაყვა) - kurortinė gyvenvietė prie Juodosios jūros, 0,5 m aukštyje, prie kelio Poti-Batumi, 10 km į pietus nuo Poti. Yra beveik saloje, tarp Paleostomi ežero ir jūros, šiaurinė gyvenvietės dalis administraciškai priklauso Poti miestui. Plačiau Maltakva.
Nigoiti (ნიგოითი) - kaimas Kolchidos žemumoje, prie kelio Lančchuti-Samtredia, 7 km į rytus nuo Lančchuti. 789 gyventojai (2002). Prie kaimo 1854 metais įvyko Nigoiti mūšis tarp rusų ir turkų.
Kaime yra viduramžių Šv.Giorgi cerkvė ir varpinė. Manoma, kad cerkvė pastatyta XIV amžiaus viduryje, ją juosia akmeninė tvora. Vartai yra po varpine. Prie rytinio cerkvės fasado išliko žmogaus kovojančio su liūtu statula. Cerkvės viduje yra labai sugadintos freskos.

© 2014-15 J.D.Endriukaitis