Vačnadziani
Vačnadziani (ვაჩნაძიანი) (anksčiau Šroma) - kaimas pietvakariniame Alazani slėnio pakraštyje, šiaurės rytiniuose Gombori kalnagūbrio šlaituose, 560 m virš jūros lygio, prie kelio Gurdžaani-Telavi, 16 km į šiaurės vakarus nuo Gurdžaani. 2213 gyventojų (2002).
Kaimo pavadinimas kilo nuo kunigaikščio Vačnadze pavardės. XIII amžiuje karalienė Rusudan padovanojo šią vietovę Vačnadze giminei, jie minimi ir XIV amžiaus šaltiniuose. Minima, kad XVI amžiuje čia gyveno Vačanadze. Vėliau kaimas vadintas Šroma, 1990 metais kaimui gražintas senasis pavadinimas.
Kaimo vakaruose prasideda gražūs miškai, juose yra buvusių senovinių gyvenviečių griuvėsiai, čia rasti senoviniai vynuogių presai, kvevri etc. Vieta kur prasideda miškas vadinama "paviljonu", iš čia geru oru matosi beveik visas Alazani slėnis ir Didžiojo Kaukazo kalnagūbris tolumoje.
Vačnadziani kaime ir jo apylinkėse yra 34 įvairaus amžiaus senoviniai architektūros paminklai, dvi vyno gamyklos ir istorijos muziejus.
 |
 |
 |
| Vačnadziani Sameba cerkvė | Vačnadziani. Megrilišvili šventykla | Vačnadziani cerkvė |
| Author:noda goletiani | Author:noda goletiani | Author:noda goletiani |
Vačnadziani yra nemažas ir įdomus Giorgi Maisuradze Kaimo Istorijos muziejus įkurtas 1966 metais. Muziejaus ekspozicija gana gausi - 4321 eksponatas: XIX-XX amžių etnografinė kolekcija (namų apyvokos daiktai, drabužiai, baldai, vyno gamybos įrankiai etc.), senoviniai ginklai, religinė literatūra, XIX amžiaus Šota Rustaveli "Vepchistkaosani" (Karžygys tigro kailiu) ir karaliaus Erekle II "Palankumo akto" knygos.
Muziejus dirba kasdien, išskyrus sekmadienius ir antradienius, 10:00-18:00, lankymas nemokamas.
 |
 |
 |
| Vačnadziani. Usaneti cerkvė | Vačnadziani. Gombartebi cerkvė | Vačnadziani. Gombartebi cerkvė |
| Author:noda goletiani | Author:noda goletiani | Author:noda goletiani |
2007 metais, 4 km nuo Vačnadziani, miške atrastas kitas vienuolynas, kuriame stovi bazilika ir valgymo salė. Manoma, kad vienuolynas yra pastatytas IX amžiuje.
Kaimo vakaruose yra X-XII amžiaus rūmų griuvėsiai, netoli kaimo yra (V-VII amžiaus) Amidasturi Šv.Giorgi cerkvė.
 |
 |
 |
| Vačnadziani. Ghvtišobeli cerkvė | Vačnadziani. Rūmų griuvėsiai | Vačnadziantkari cerkvė |
| Author:noda goletiani | Author:noda goletiani | Author:Ivane Goliadze |
Svarbus Gruzijos architektūros paminklas - Vačnadziani Kvelacminda (Visų Šventųjų) vienuolynas yra miškuose, 5 km (tiesiaja) į pietvakarius nuo kaimo. Vienuolyne yra Šv.Marijos katedra, trijų navų Samekliasiani bazilika ir kitų pastatų griuvėsiai.
Į vienuolyną eina prastokas kelias prasidedantis Vačnadzinai kaimo centre (yra rodyklė), prie vyno gamyklos. Apie 300 m kelias eina kaimu, po to eina laikais, už 2 km nyra į mišką. Nuo miško pradžios iki vienuolyno apie 4,5 km.
Sameklesiani bazilika pastatyta VI-VII amžiuje, iš jos išliko tik rytinė siena.
 |
 |
 |
| Vačnadziani. Šv.Marijos katedra | Vačnadziani. Šv.Marijos katedra | Vačnadziani. Šv.Marijos katedra |
| Author:ბექა დანელიშვილი | Author:ბექა დანელიშვილი | Author:ბექა დანელიშვილი |
Vienuolyno Šv.Marijos katedra (28x18 m) - pastatyta VIII amžiuje, vėliau nukentėjo nuo nuošliaužos ir atstatyta IX amžiuje, XIV-XV amžiuje kiek perstatyta. Cerkvė pastatyta vadinamuoju Gruzijos architektūros pereinamuoju laikotarpiu, jos viduje yra XVI amžiaus freskos. Cerkvė ilgą laiką buvo apleista, ne taip seniai cerkvę suremontavo, jos stogą uždengė čerpėmis.
Manoma, kad karalienės Tamaros valdymo laikais, Vačnadziani vienuolių mokykloje mokėsi gruzinų poetas Čachruchadze (1184-1212).
Vienuolyne yra ir kitų pastatų griuvėsiai, į pietus nuo katedros yra keliolika apgriuvusių pastatų, manoma, kad viename iš jų, kvadratinio plano, buvo vienuolyno biblioteka. Yra vienuolyno sienos ir vakarinių vartų griuvėsiai.