^

Gruzija

Rustavi istorija

Gruzija

Rustavi istorija

Rustavi miesto istoriją galima padalinti į dalis: nuo Bronzos amžiaus iki XIII amžiaus ir sovietiniais laikais pastatytą miestą.
Žmonės Rustavi apylinkėse jau gyveno XVIII-XVII amžiuje p.m.e., dešiniajame Mtkvari upės krante rastas tų laikų kapinynas.
Tiksli Rustavi miesto atsiradimo data nenustatyta. Gruzinų metraštininkas Leonti Mroveli XI amžiuje knygoje "Gruzijos karalystės aprašymas" rašė, kad anksčiau Rustavi vadinosi Bostan-Kalaki. Miestą prie Mtkvari (Kura) upės įkūrė ir pastatė tvirtovę į rytus nuo Iagludži kalno vietinio valdovo Kartlos žmona.
Leonti Mroveli mini Rustavi, kartu su Mccheta, Urbnisi, Uplisciche, Sarkineti miestais, tarp miestų kurie priešinosi Aleksandro Didžiojo įsiveržimui.
Nors apie Aleksandro Didžiojo įsiveržimą į Gruziją nepraneša kiti istoriniai šaltiniai, Rustavi paminėjimas šalia kitų senovinių miestų rodo, kad miestas turėjo būti įkurtas V-IV amžiuje p.m.e.
Leonti Mroveli "Gruzijos karalių gyvenime" rašo, kad po ginčo tarp karaliaus Mirian sūnaus Revi žmonos Salome Urdžameli ir jos vaikų, jie persikėlė į Rustavi. Vėliau karaliaus Mirian anūkas, Revi sūnus, karalius Trdat (383-395) Rustavyje iškasė drėkinimo kanalą. Iš tikro Trdat tik prailgino ir atanaujino jau buvusį nedidelį kanalą. Trdat Rustavyje pastatė cerkvę, ir, gali būti, tvirtovę. Tuo metu Rustavi jau buvo svarbus politinis ir administracinis centras.
V amžiuje, valdant karaliui Vachtangui Gorgasali, Rustavi gyveno apie 20 000 žmonių, miestas užėmė apie 40 ha teritoriją abiejuose Mtkvari upės krantuose, Rustavi buvo Kucheti (iki XII amžiaus taip buvo vadinama teritorija nuo Mtkvari upės iki Gombori kalnagūbrio) srities centru. Tuo metu čia įkurta Rustavi vyskupija, kuri čia gyvavo iki mongolų įsiveržimo XIII amžiuje. Vėliau vyskupijos centras persikėlė į Martkopi, bet Markopi vyskupas buvo tituluojamas Rustaveli.
VIII amžiuje Rustavi buvo vienas iš Kacheti karalystės centrų, 735-737 metais Rustavi sugriovė arabai vadovaujami Marwan al-Himaar (688-750), po to miestas atsikūrė tik kairiajame Mtkvari krante.
X amžiuje Rustavi tvirtovė buvo suremontuota, pastatytos naujos, aukštesnės ir tvirtesnės, jos sienos.
XI amžiaus viduryje Rustavi užėmė turkai-seldžiukai, vėliau jis priklausė Tbilisio emiratui. Miesto ekonomika sunyko, jis buvo svarbus tik kaip karinis centras.
1115 metais Rustavi prie Gruzijos prijungė karalius Davit Agmašenebeli (Davidas Statytojas). Nuo to laiko Rustavi priklausė Gruzijos karalystei, miesto ekonomika vėl atsigavo, miestas gyvai prekiavo su kaimyninėmis šalimis, jo tvirtovė ir rūmai keletą kartų buvo atnaujinti, bet miestas užėmė daug mažesnę teritoriją palyginus su VIII amžiaus pradžia.
XIII amžiaus pradžioje miestą sugriovė chazarų ir mongolų antpuoliai, po to čia liko tik nedidelė gyvenvietė prie pilies.
Vėliau Rustavi minimas tik XVIII amžiaus antrojoje pusėje - čia buvo karaliaus Erekle I žiemos rezidencija. Karalius Vachtangas VI atnaujino drėkinimo sistemą.
1865-67 metais vėl buvo atnaujintas Rustavi kanalas ir pavadintas Mariiski kanalu, tvirtovėje buvo labai nedidelė įgula. Prie Rustavi buvo tiltas per Mtkvari upę, pažymėtas 1903 metų Rusijos žemėlapyje. Tvirtovės apylinkėse buvo tik ganyklos, tvirtovę žmonės vadino "Riš-kalas". 1922 metais čia buvo tik tvirtovės griuvėsiai ir nedidelė cerkvė.
1944 metais Rustavi pradėtas statyti metalurgijos fabrikas ir naujas pramoninis miestas, buvo rekonstruotas Rustavi kanalas. 1948 metais Rustavi suteiktos miesto teisės.
Į Rustavi atvažiavo dirbti žmonės iš visos Gruzijos ir Sovietų Sąjungos, 1950 metais mieste atsidarė pirmoji mokykla ir muziejus, 1967 metais - teatras.
1988 metais Rustavi buvo 35 didelės pramonės įmonės: Metalurgijos fabrikas, "Azoti" gamykla, Dirbtinio pluošto gamykla, Cemento fabrikas, Keliamųjų kranų gamykla, Plieno konstrukcijų gamykla ir kt. 1990-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai dauguma miestų gamyklų bankrutavo, mieste buvo labai didelė bedarbystė. 2004-06 metais daug Rustavi gamyklų buvo privatizuotos, miesto ekonomika po truputį pradėjo augti.

© 2016 J.D.Endriukaitis