Alaverdi vienuolynas

Alaverdi vienuolynas (ალავერდის მონასტერი) ir Šv.Giorgi katedra yra Alvani lygumoje, Chodašenischevi upės kairiajme krante, prie kelio Kvemo Alvani-Zemo Chodašeni, 17 km į rytus nuo Achmeta, 3 km į pietus nuo Kvemo Alvani.
Šv.Giorgi katedra yra viena iš didžiausių (41,7x26,4 m) ir trečia pagal aukštį (50 m) cerkvių Gruzijoje, pagrindinė Kachetijos cerkvė, Alaverdi vyskupijos centras. 2007 metais Alaverdi vienuolynas įtrauktas į UNESCO Pasaulinioo paveldo sąrašą.

Alaverdi vienuolynas	Alaverdi vienuolynas	Alaverdi vienuolynas
Author:Markus Källander	Author:Markus Källander	Author:augrabis

Alaverdi vienuolyną VI amžiaus viduryje įkūrė vienas iš asirų tėvų, vienuolis Ioseb Alaverdeli, čia jis ir mirė 570 metais. Palaidotas vienuolyne, jo kapas išliko iki šiol.
Šv.Giorgi katedrą, čia stovėjusios nedidelės cerkvės vietoje, XI amžiaus pirmajame ketvirtyje pastatė Kachetijos karalius Kvirike III. Tuo metu Alaverdi tapo vyskupijos centru, vyskupų rezidencija ir Kachetijos karalių laidojimo vieta.

Alaverdi vienuolynas ne kartą nukentėjo nuo priešų antpuolių ir žemės drebėjimų. XV amžiaus 80-aisiais karalius Aleksandras I atstatė katedros kupolą ir pažeistas sienų dalis, bet 1530 metais vienuolynas vėl nukentėjo nuo žemės drebėjimo, kiek vėliau karalius Levan vėl jį atstatė.
1614 metais į Kachetiją užėmė Irano šachas Abbas, karalius Teimuraz I pabėgo į Imeretiją, ikonas iš vienuolyno išvežė į Sveticchoveli. Persai į Alvani lygumą perkėlė turkmėnus, kurie vienuolyną pavertė karvidėmis ir kalėjimu. 1659 metais įvyko Bachtrioni sukilimas prieš persus, sukilėliai užėmė Bachtrioni tvirtovę ir Alaverdi.

Alaverdi vienuolynas	Alaverdi vienuolynas	Alaverdi vienuolynas
Author:Valentinas Kabasinskas	Author:Valentinas Kabasinskas	Author:Archil Kikvadze

Apie 1700 metus katedrai pakenkė lezginai, o 1742 metais dar vienas žemės drebėjimas, 1750 metais katedra vėl buvo suremontuota.
Rusijos imperijai aneksavus Gruziją ir panaikinus gruzinų cerkvės autokefaliją, 1828 metais Aleverdi vyskupiją likvidavo, vėliau ją, įvairiomis formomis, keletą kartų atstatė, 1917 metais ją vėl atkūrė, 1929 matais sovietų valdžia ją vėl panaikino.
XIX amžiuje katedros vidus buvo išbalintas kalkėmis. 1966 metais nuvalius sienas atsivėrė keleto sluoksnių tapyba: pirmasis sluoksnis - XI amžiaus freskos; pietinėje pusėje išliko XV-XVI amžiaus freskos, vakarinėje ir šiaurinėje pusėje - XVI-XVII amžių freskos.

Alaverdi vienuolynas	Alaverdi vienuolyno vyno rūsys	Alaverdi katedros freska
Author:PlamenB	Author:PlamenB	Author:PlamenB

2011 metais vienuolynas nukentėjo nuo ilgalaikio lietaus sukelto potvynio, vienuolyną ir katedrą užliejo vanduo. Vanduo visiškai sugadino XIII amžiaus freskas, pažeidė Ioseb Alaverdeli kapą, apgadino sienas.
Vienuolyną juosia XVII-XVIII amžiaus siena, jo teritorijoje yra Šv.Giorgi katedra, trijų aukštų Akademijos pastatas, kurio pirmajame aukšte yra didelė skliautuota salė, joje XVI-XVII amžiuose buvo valgykla, 1615 metais pastatyti Gandžos valdovo rūmai, kiti gyvenamieji pastatai, pirtis, vyno rūsys, koplyčia ir kiti pastatai.

Nežiūrint visų kataklizmų katedra beveik išlaikė pirmines jos formas, iš galerijos, nugriautos XIX amžiuje, kuri supo katedrą iš trijų pusių, išliko tik vakarinis jos fragmentas. Vakarinė ir rytinė katedros sienos paprastos, be papuošimų, šiaurinė ir pietinė apsidės suapvalintos (tai vadinama trikonchu). Katedros chorai - siauras balkonas, atrodo jie anksčiau buvo mediniai ir užėmė visą vakarinį nefą. Šiaurinėje sienoje yra laiptai, bet lankytojams jais užlipti neleidžiama.