Tbilisis, Sioni soboras

Sioni soboras (სიონის ტაძარი) - didelė, gerai matoma cerkvė Tbilisio senamiestyje. Iki 2006 metų buvo katedra ir sąlyginai pagrindine Gruzijos cerkve. Pavadintas Sioni kaip ir šventovė ant Siono kalno Jeruzalėje. Sioni sobore saugomos kai kurios relikivijos, pavyzdžiui, Šv.Nino kryžius.

Tbilisio senamiestis. Sioni soboras	Tbilisio senamiestis. Sioni soboras	Tbilisio senamiestis. Sioni soboras
Author:T. Holden	Author:dimitry	Author:G213

Šioje vietoje pirmoji cerkvė pradėta statyti VI amžiuje. Apie VII amžiaus 20-uosius metus, prieš arabų įsiveržimą, cerkvės statyba baigta. Nežinoma kaip ji atrodė tais laikais, galėjo būti panaši į Ateni Sioni ir Džvari cerkves. Iki XX amžiaus cerkvė stovėjo beveik ant pačio uolėto upės kranto.

Soboras keletą kartų buvo sugriautas, pirmieji jį sugriovė arabai. Apie 400 metų, Tbilisio emyrato laikais, buvo tik cerkvės griuvėsiai.
Vėliau - daug neaiškumų. Visur rašoma, kad cerkvę 1112 metais atstatė karalius Davidas Statytojas, bet Tbilisį jis užėmė tik 1122 metais. 1112 metais Tbilisis dar buvo emyrato sostinė, ir gaunasi, kad musulmonų valdomame mieste atstatoma didelė cerkvė.
Vėliau, 1236 metais soborą sugriovė chorezmiečiai, 1522 ir XVII amžiuje metais - persų šachai Izmailas ir Abasas, žemės drebėjimas 1668 metais.
1710 metais soboro išorė buvo padengta tufu iš Bolnisi, jo išvaizda nepasikeitė iki dabar.
1795 matais, persų įsiveržimo metu, soboras išdegė. Joje buvo užsidaręs Gruzijos metropolitas ir kiti dvasininkai, persai įsiveržė į soborą, dvasininkus išžudė, cerkvę padegė, o metropolitą paskandino Mtkvari upėje. Tas pats atsitiko su armėnų-grigorianų šventikais užsidariusiais Vanki sobore.
Kai 1799 metais rusai įžengė į Tbilisį, karalius juos pasitiko aikštėje prie soboro. Taip pavaizduotas šis įvykis prancūzų dailininkų paveiksluose.

Tbilisis. Prie Sioni soboro	Tbilisis. Prie Sioni soboro	Tbilisis. Prie Sioni soboro
Author:tofil44	Author:Sabit Tagiyev	Author:dimitry

1657 metais metropolitas Elise prie soboro pietinės pusės pristatė prieangį. 1710 metais karalius Vachtangas atstatė kupolą, tai užrašyta ant vakarinio soboro fasado. Tuo metu soboras buvo padengtas tufo plokštėmis. Raižinių ir papuošimų labai nedaug - soboras nepanašus į klasikines Gruzijos cerkves. Soboras vėlyvos, primytyvios, apie XVIII amžiaus architektūros.
Dabar soboras centro-kupolinis, kupolas remiasi į altoriaus sieną ir du stulpus. Bendra soboro konstrukcija išliko iš XI-XII amžių, keitėsi tik smulkmenos. Kai kurios soboro dalys naujesnės, kitos - senesnės.

1795 metais išdegė visos soboro freskos. 1853-1860 metais sienas ištapė Grigorijus Gagarinas, stengęsis tapyti gruzinišku stiliumi, bet vistiek tai labai skiriasi nuo gruziniškojo, netgi užrašai ant sienų rusiški. 1980-1983 metais soboras restauruotas. Tada Levanas Cuckuridze ištapė vakarinę sieną niūriomis, moderniomis freskomis. Tai gal vienintelis atvejis Gruzijos istorijoje, kai dailininkas nesikuklino "išsireikšti" veikiančiame sobore.