^

Gruzija

Gruzijos istorija

Gruzija

Pirmosios valstybės Gruzijos teritorijoje

Dabar tik apytiksliai galima pasakyti kur ir kada atsirado pirmosios kartvelų valstybės. Gali būti, jos atsirado XIII amžiuje prieš mūsų erą, susilpnėjus Mitani valstybei. Jų buvo keletas. Prie jų galima priskirti pirmąją valstybę Kolchidoje ir keletą valstybių kalnuose - Diaochi ir Zabacha. Zabacha buvo kažkur dabartinio Achalkalaki ir ežero Čildye rajone, manoma, kad nuo jos atsirado toponimai Džavach ir Džavacheti. Diaochi valstybė, manoma, buvo kažkur į šiaurės rytus nuo dabartinio Erzurumo, Oltu miesto rajone, arba prie Karso ar Ardagano - yra skirtingų versijų.
Pirmasis šių valstybių paminėjimas yra Asirijos karaliaus Tiglatpalasaro I žygio 1112 metais prieš mūsų erą aprašymuose. Po 150 metų, 845 metais prieš mūsų erą, užfiksuotas Asirijos karaliaus Salmansaro III bendravimas su Daiaeni valstybės karaliumi Asia. Gali būti, kad asirai sudarydavo sąjungas su kartvelų karalystėmis prieš Urartu.
Urartu valstybė, susikurusi IX amžiuje prieš mūsų erą, pradėjo dažnus karus su šiauriniais kaimynais, galimai kartvelais. "Gruzinų karuose" ypač pasižymėjo Urartu karalius Menua (810 - 786). Iš to laikotarpio liko daug rašytinių šaltinių su konfliktų ir karų aprašymais.
IX ir VIII amžiai prieš mūsų erą - tai ankstyvieji Gruzijos senovinių gyvenviečių sluoksniai. Gruzijos muziejuose galima pamatyti nemažai to laikotarpio artefaktų, pavyzdžiui, kolchidiškus bronzinius kirvukus. Šis laikotarpis turi gana aiškią pabaigą - kimerų įsiveržimą 720 metais prieš mūsų erą. Kimerai - iraniškų kalbų grupės tauta, panaši į skitus. Jie kariavo panašiais į skitų bronziniais kirvukais. Pajudėję iš Šiaurės Kaukazo stepių, kimerai kirto dabartinės Abchazijos teritoriją, įsiveržė į Kolchidą, perėjo ją, ir užpuolė Urartu. Apie tuos įvykius išliko nemažai rašytinių šaltinių, tokių kaip Asirijos šnipų pranešimai.
Kimerai sunaikino Urartu, vėliau pasuko į vakarus, ir vakarinėje Anatolijos dalyje užpuolė Frigijos karalystę, kuri sugebėjo apsiginti. Gali būti, kimerai gyveno, o vėliau asimiliavosi, dabartinio Sivaso miesto apylinkėse.
Kolchidos karalystė pergyveno kimerų įsiveržimą, o Diaochi iš rašytinių šaltinių išnyko. Yra versija, kad kimerai išnaikino svanus Abchazijoje, ir nuo tada į ją pradėjo keltis abchazo-adygų gentys.
Rytinėje Gruzijos dalyje arba nebuvo valstybių arba jos nepateko į istorinius šaltinius. Ten atsirado keletas miestų, bet VII amžiuje visą rytinę Užkaukazę nusiaubė skitai. Skitai čia užsibuvo gana ilgai - įsiveržę kažkur iš šiaurės, jie apsigyveno dabartinio Azerbaidžano teritorijoje ir iš ten puldinėjo Midiją. Tik VII amžiaus prieš mūsų erą, susitvarkiusi su Asirija, Midija sugebėjo atsiginti nuo skitų, jų problema palaipsniui išnyko. Atrodo, kad skitai buvo pasiekę Čildyr ežerą, kur ir apsigyveno - vėliau juos ten matė Ksenofontas. Sunkoka pasakyti kaip skitai paveikė Gruzijos istoriją. VI amžiaus prieš mūsų erą pradžioje šiame regione matomas nedidelis kultūrinis nuosmukis. Archeologai randa sugriovimų, gaisrų pėdsakų, daug kapaviečių.

Tų laikų Kolchida

Kimerų įsiveržimo laikais Kolchida buvo didelė lyguma, tokio pačio ploto kaip ir dabar, bet žymiai daugiau pelkėta. Joje augo tankūs tropiniai miškai, kurių gabaliuką galima išvysti Kolcheti Nacionaliniame parke. Šie pelkėti miškai tesėsi nuo dabartinių Batumio iki Suchumio ir netgi truputį toliau į šiaurę. Žmonės gyveno aukštumose ir priekalnėse - ši tendencija išliko iki dabartinių laikų. Kalvose arsirado miestai. Buvo miestas ir ant Ukemerion kalvos dabartinio Kutaisio teritorijoje, buvo miestas dabartinio Varchiche vietoje. Pats žymiausia ir daugiausia ištyrinėta yra senovinė gyvenvietė dabartiniame Vani mieste. Mažesnės gyvenvietės irgi turėjo įtvirtinimus, bet bendros įtvirtinimų sistemos nebuvo. Buvo statomi konuso formos mediniai bokštai, žinomi iš archeologų kasinėjimų ir Vetrruvijaus aprašymo. Palima pagalvoti apie architektūrinį ryšį su svanų bokštais.

Graikai ir persai

VII amžius prieš mūsų erą rytuose - Asirijos amžius. Tuo metu valdė patys žymiausi Asirijos karaliai, tokie kaip Assarchadonas. Urartu karalystė gyveno paskutines savo dienas. 673 metais prieš mūsų erą Midija tapo nepriklausoma ir pradėjo savo užkariavimus. 609 metais prieš mūsų erą Midija sunaikino Asiriją ir pajudėjo tolyn į rytus, kur užėmė Armėnijos kalnyną su gyventojais armėnais, kurie tuo metu kažin ar turėjo kokią nors socialinę organizaciją. 550 metais prieš mūsų erą persai sutriuškino Midiją ir užėmė jos vietą. Tada armėnai pirmą kartą pasirodo istorijoje kaip socialiai organizuoti, jie 546 ir 539 metais prieš mūsų erą dalyvauja persų karo žygiuose. 512 metais prieš mūsų erą Ahmenidų Pesija suskirstoma į satrapijas - atsiranda Armėnijos satrapija, taip ir atsirado šis toponimas. Armėniją valdė Orontidai, kurie čia buvo satrapais gana ilgai.
Kolchidos satrapija irgi buvo. Bet greičiasiai Kolchida pilnai nepriklausė persams, gal tik buvo jų įtakoje. Persai mėgo kurti virtualias satrapijas. Panašu ir su rytine Užkaukaze - gal ir priklausė Achmenidų imperijai, o gal ir ne.
Gali būti, kad kolchai dalyvavo Kserkso karo žygyje į Graikiją 480 metais prieš mūsų erą. Herodotas pamini persų armijoje armėnus, kolchus ir muškus - juos kartais gretina su meschais. Minimi ir malronai - galimai kartvelų tauta gyvenusi dabartinio Trapezundo apylinkėse.
Gali būti, kartvelų valstybėms pasisekė, ir jos priklausė persų imperijai, kur galėjo išmokti naudoti raštą, dokumentacijos sudarymo, administracinio valdymo ir kitų naudingų dalykų.
Tuo pačiu metu kaip ir persai, tik iš kitos pusės, Užkaukazėje pasirodo graikai. VI amžiuje prieš mūsų erą rytiniame Juodosios jūros krante jie įkuria savo kolonijas.
Dabar žinomos tik trys graikų kolonijos Kolchidos pakrantėje: Phasis, Dioskurija ir Giznos. Gisnos mini tik Pseudo-Skilakas, ši kolonija greičiausiai dabartinės Očamčiros apylinkėse. Čia archeologai rado tipišką, ne graikiško išplanavimo, kolchidišką gyvenvietę. Bet surasta graikiška keramika, ir austrių valgymo požymiai - išimtinai graikų valgis tuo laikotarpiu.
Dioskiurija buvo prie Suchumio įlankos. Miestas egzistavo VI-IV amžiuose prieš mūsų erą, po to buvo apsemtas jūros. 1963 metais jūroje rado graikų stelą.
Phasis irgi pradingo. Miestas buvo kažkur netoli dabartinio Poti, graikų šaltiniuse minimas daug kartų, bet jo griuvėsiai nerasti. Dar buvo Trapezuntas, įkurtas gal net 750 metais prieš mūsų erą. V amžiaus prieš mūsų erą tai buvo grynai graikiškas miestas kolchų apsuptyje.
Iš šių miestų pradėjo plisti graikų kultūra ir prekės, tokios kaip amforos. VI amžiuje prieš mūsų erą jų buvo nedaug, V-IV amžiuose jau buvo labai daug, o į IV amžiaus prieš mūsų erą pabaigą vietiniai gyventojai patys išmoko gaminti amforas.
401 metais prieš mūsų erą įvyko įvykis istorijoje žinomas kaip "dešimties tūkstančių atsitraukimas". Graikų kariumenės būriui teko trauktis nuo Babilono į šiaurę net iki Trapezunto. Ksenofontas veikale "Anabasis Kira" detaliai aprašė šį žygį. IV knygoje aprašoma Armėnija ir Užkaukazė. Pagal Ksenofontą, graikai apėjo Van ežerą vakarine jo puse, perkirto Armėnijos kalnyną, kur jiems bandė sutrukdyti Orontidai, persikėlė per Arakso upę ir atsidūrė teritorijoje kur gyveno taochai. Iš ten jie pateko į halibų žemes, iš ko galima spręsti, kad halibai gyveno keliose vietose. Praėje halibus, graikai pateko į skitinų teritoriją - yra hipotezė, kad tai Užkaukazėje apsigyvenę skitai. Ksenofontas netgi pamini jų miestą - Gimnias. Iš yen per makronų žemes graikai pasiekė Trapezuntą.
Pagal Ksenofontą, valstybingumo šios tautos turi nedaug ir tai matosi išoriškai. Tarp kitko, ir Achemenidų imperijos teritorijoje valstybingumas irgi mažai matomas. Ksenofontas perėjo visą Armėniją, savo kelyje nesutikdamas nei vieno miesto.

© 2014 J.D.Endriukaitis