Achalkalaki municipalitetas. Samcche-Džavacheti
Achalkalaki municipalitetas (ახალქალაქის მუნიციპალიტეტი) yra Džavacheti ugnikalnių plokštikalnėje, 1500-3300 m aukštyje. Plokštikalnės reljefas yra gana lygus, jo rytuose yra Abul-Samsara kalnagūbris su aukščiausia municipalitete viršūne - Abuli kalnu (3301 m). Municipaliteto plotas 1235 km², iš jų 900 km² - žemės ūkio naudmenos. Pagrindinė municipaliteto upė - Paravani.
Municipalitete yra 65 gyvenvietės: 1 miestas ir 64 kaimai. Gyventojų skaičius - 62 300, etninė sudėtis - armėnai 94.2%, gruzinai 5.5%, rusai0.2% ir graikai 0.1%.
Per municipalitetą eina pagrindinis kelias Achalciche-Achalkalaki-Ninocminda-Giumri (Armėnija) ir kelias iš Achalkalaki į Turkiją. Iki Achalkalaki miesto ateina geležinkelis iš Tbilisio, kurį planuojama pratęsti iki Karcachi sienos perėjimo punkto ir sujungti Gruzijos ir Turkijos geležinkelius.
Municipaliteto klimatas kontinentinis su šaltomis žiemomis ir trumpomis, vėsiomis vasaromis.
Senovėje rajonas buvo Tao-Klardžeti karalystės dalis, vėliau buvo beveik pačiame Gruzijos centre, prie pagrindinio prekybos kelio Mtkvari upės slėniu, XVI amžiuje pateko Otomanų imperijos valdžion, 1828 metais atiteko Rusijos imperijai. Tuo metu į rajoną masiškai pradėjo keltis armėnai-katalikai iš Turkijos.
1918 metais dėl municipaliteto teritorijos priklausomybės varžėsi Gruzija ir Armėnija, tais metais prasidėjo gruzinų-armėnų karas, bet vietiniai armėnai nepalaikė į rajoną įžengusios armėnų kariuomenės, ir ši gana greitai atsitraukė.
Alastani kaimas | Bazilika Baraleti kaime | Bazilika Baraleti kaime |
Author:Alastanci | Author:Ivane Goliadze | Author:Ivane Goliadze |
Lankytinos vietos
Achalkalaki (ახალქალაქი) - nedidelis miestas, municipaliteto ir Džavacheti vyskupijos administracinis centras. Didžiuma miesto gyventojų - armėnai. Miestui beveik 1000 metų, nors jo istorija nėra gerai žinoma. Plačiau Achalkalaki
Abuli (აბული) - kaimas Patara Abuli kalno papėdėje, prie Abuli upės (Paravani intako), 1960 m aukštyje, 12 km į rytus nuo Achalkalaki. 627 gyventojai.
Kaime yra gerai išsilaikiusi X amžiaus cerkvė. Užrašas ant pietinės sienos: "Kristau pasigailėk statytojų".
Ant kalvos pietinėje kaimo pusėje archeologai rado Vėlyvojo Bronzos - Ankstyvojo Geležies amžiaus gyvenvietės gynybinės sienos liekanas ir kapines.
Alastani (ალასტანი) - kaimas abiejuose Čobareti upės krantuose, 1660 m aukštyje, 22 km į šiaurę nuo Achalkalaki. 1133 gyventojai. XIII-XIV amžiuje čia buvo Gruzijos karalių valdos, dvaras.
Kaimo viduryje yra X-XI amžiaus cerkvė. Ant jos rytinės sienos išliko keletas užrašų.
Baraleti (ბარალეთი) - kaimas Achalkalaki plato, abiejuose Baraleti upės krantuose, 1680 m aukštyje, 16 km į šiaurę nuo Achalkalaki. 969 gyventojai.
Kaimo centre yra XI amžiaus cerkvė-bazikika, ant jos rytinės sienos kapitelio užrašas skelbia: "Kai jie eis pro šią cerkvę, kada karalius sėdės ant blakstienų". Karalius išskyrė Baraleti. Nuo to laiko (1213) Gruzijoje daugiau nestatė bazilikų, gali būti, kad užrašas reiškė perstatyti ar suremontuoti senesnę cerkvę. Į rytus nuo Baraleti, prie apleisto Sirgv kaimo yra prižiūrima 6 m aukščio stela.
Apie 4 km į rytus nuo kaimo, prie Megreki upės yra Megreki megalito sienos liekanos.
Megreki megalitas | Megreki megalitas | Megreki megalitas |
Author:Ivane Goliadze | Author:Ivane Goliadze | Author:Ivane Goliadze |
Bavra (ბავრა) - kaimas prie Abuli upės (Paravani intako), 1590 m aukštyje, 4 km į rytus nuo Achalkalaki. 1301 gyventojas.
Kaimo viduryje yra X-XI amžiaus, sąlyginai neblogai išsilaikiusi, cerkvė. Ant sienos išlikęs užrašas: "Kristau palaimink Sopron'ą" ir kitas užrašas susijęs su Sopron, vietiniais feodalais.
Burnašeti (ბურნაშეთი) - kaimas Achalkalaki plokštikalnėje, kairiajame Žiruli upės krante, 1900 m aukštyje, 22 km į šiaurę nuo Achalkalaki. 969 gyventojai.
Prie kaimo yra didelės salės tipo cerkvės liekanos. Rytinio fasado architektūra, puošyba ir bareljefai yra ne vėlesni kaip X amžiaus. Yra du užrašai (X ir XII-XIII amžių). Pirmasis yra ant rytinio fasado, antrasis - viduje, ant šiaurinės sienos.
Kumurdo katedra (კუმურდოს ტაძარი). Kumurdo kaimas yra 10 km į vakarus nuo Achalkalaki, prie municipaliteto ribos, plokštikalnės pakraštyje, aukštai virš Mtkvari upės tarpeklio, 1740 m aukštyje. Kaime yra 964 metais pastatyta cerkvė.
X amžiaus katedra - Gruzijos architektūros paminklas. Ant sienų yra išlikę užrašai, kad šią cerkvę 964 metais pastatė Abchazijos karalius Leon III, vyskupas Joane (Kumurdoeli) vadovavo cerkvės statybai. Bagrat IV valdymo metais (1027-1072) cerkvė išplėsta į pietų pusę. Užrašai prie vakarinio įėjimo į cerkvę skelbia, kad ji buvo suremontuota ir pakeista XVI amžiuje.
Kumurdo gyveno žymus knygininkas Joane Kumurdoeli (X a).
Anksčiau cerkvė turėjo kupolą, kurio dabar nėra. Cerkvė išpuošta gausiais ornamentiniais ir floristiniais bareljefais, viduje gana neblogai išsilaikiusios freskos, vienoje iš jų pavaizduota karaliaus Bagrat III motina ir jos brolis.
Cerkvė Kumurdo kaime | Cerkvė Kumurdo kaime | Cerkvė Kumurdo kaime |
Author:Ivane Goliadze | Author:Ivane Goliadze | Author:Ivane Goliadze |