^

Gruzija

Rustavi tvirtovė

Gruzija

Rustavi tvirtovė

Rustavi tvirtovė (რუსთავის ციხე) arba Rustavi miestas-tvirtovė - istorinės Kucheti srities pagrindinė tvirtovė yra Rustavi parko pakraštyje, prie Rustavi (Mariini) kanalo, Mtkvari upės kairiajame krante. Manoma, kad tvirtovę IV amžiaus pabaigoje pastatė Iberijos karalius Trdat. Tvirtovė priklausė Iberijos, Kachetijos karaliams, vėliau Tbilisio emiratui ir Gruzijos karalystei. 735-737 metais Rustavi tvirtovę ir miestą sugriovė arabai vadovaujami Marwan al-Himaar (688-750), X amžiuje Rustavi tvirtovė buvo suremontuota, pastatytos naujos, aukštesnės ir tvirtesnės, jos sienos. XIII amžiaus pradžioje ją užėmė chazarai ir mongolai, vėliau tvirtovė buvo apleista.

Rustavi tvirtovė Rustavi tvirtovė Rustavi tvirtovė
Rustavi tvirtovė Rustavi tvirtovė Rustavi tvirtovė
Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:none jichoshvili Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:none jichoshvili Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:Lasha_Gabelia

Tvirtovė daug kartų buvo remontuota ir perstatyta, buvo trys statybos sluoksniai: pirmasis (IV-VIII amžių) - siena su kvadratiniais bokštai; antrasis (IX-XI amžių) - siena su apvaliais bokštais ir pilimi viduje; trečiasis (XII-XIII amžių) - pristatyta išorinė siena, tunelio tipo vartai. Rustavi tvirtovė yra vienintelė tvirtovė Gruzijoje kurioje išliko sienų tapybos fragmentai.

Rustavi tvirtovė Rustavi tvirtovė Rustavi tvirtovė
Rustavi tvirtovė Rustavi tvirtovė Rustavi tvirtovė
Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 Unported Author:Aleksey Muhranoff Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 Unported Author:Aleksey Muhranoff Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 Unported Author:Aleksey Muhranoff

Dabar tvirtovė yra daugiasluoksnis statinys pastatytas iš akmenų ir plytų, vienas bokštas - iš nedegtų plytų. Tvirtovės sienų perimetro ilgis 450 m, šiaurinėje tvirtovės dalyje yra archeologų atkasti pastatų pamatai. Tvirtovė sąlyginai labai neblogai išlikusi, turint laiko ją verta aplankyti.

© 2016 J.D.Endriukaitis