^

Gruzija

Terjola

Gruzija

Teržola municipalitetas

Teržola žemėlapis

Teržola municipalitetas (თერჯოლის მუნიციპალიტეტი). Municipaliteto plotas - 357 km² (250 km² žemės ūkio naudmenos), administracinis centras - Teržola miestas. Didžioji municipaliteto dalis yra Imereti žemumoje, municipaliteto šiaurėje neaukštas kalvagūbris skiria jį nuo Tkibuli municipaliteto, rytinė dalis prie Čiatura municipaliteto taip pat kalvota. Auščiausias taškas - Unagira kalnas (871 m), žemiausias - prie Kvirila upės pačiuose municipaliteto pietvakariuose (90 m). Didžiausios rajono upės - Kvirila ir jos intakai Čkari, Čolaburi, Dzevrula, Ckalcitela.
Municipalitetas tankiai gyvenamas, gyventojų skaičius - 45 000, 99.4% rajono gyventojų gruzinai. Municipalitete yra 1 miestas ir 45 kaimai.
Per rajoną eina kelias ir geležinkelis Tbilisi-Kutaisi, geros kokybės, asfaltuotas kelias į Tkibuli ir vidutinės kokybės žvyrkelis į Čiaturą. Rajono kelių tinklas gana tankus.
Municipaliteto naudingos iškasenos: kalcedonas, kalkakmenis, spongolitas, marmuras, šamotinis molis, sakramitas, eklatas ir kt.
Rajone yra nemažai karstinių olų. Kai kuriose iš jų archeologai atrado pirmykščių žmonių gyvenimo pėdsakus.
Municipalitete yra virš dešimties viduramžiais pastatytų cerkvių, įdomesnės iš jų Godogani ir Gvankiti cerkvės, keletas viduramžių tvirtovių griuvėsių, tarp jų garsesnė Skande tvirtovė, verta aplankyti Navenachevi olą (jeigu pavyks susitarti, kad ją atrakintų), įdomus istorinis objektas yra viduramžių Nagarevi tiltas. Godogani, Navenachevi ir Nagarevi yra netoli Kutaisio ir nesunkiai pasiekiami.

Dzevri olos Dzevri olos Dzevri olos
Dzevri olos Dzevri olos Dzevri olos
Author:saba baghdavadze Author:tigkfd Author:mirza abuladze

Teržola (თერჯოლა) - nedidelis miestas prie Čchari upės, 3 km į šiaurę nuo Tbilisi-Kutaisi, Teržola municipaliteto administracinis centras. Plačiau Teržola miestas
Čalastavi (ჭალასთავი) - kaimas Čišuri upės (Kvirila intako) kairiajame krante, 350 m aukštyje, 22 km į vakarus nuo Teržola. 252 gyventojai.
Kaimas minimas nuo XVI amžiaus. Kaime yra viduramžių tiltas pastatytas 1668 metais Gelati vyskupo Gideono ir dvi nedidelės pilaitės.
Čichori (ჩიხორი) - kaimas kairiajame Dzusi upės krante, 200 m aukštyje, 12 km į šiaurės rytus nuo Teržola. 512 gyventojų (2002).
Kaime išliko viduramžių gyvenvietės ir tilto griuvėsiai. 1463 metais kaimo apylinkėse įvyko Čichori mūšis tarp Kartli karaliaus Giorgi VIII ir Imeretijos karaliaus Bagrat VI. Bagrat VI nugalėjo.
XVIII amžiuje Vachušti Bagrationi rašė: "Į vakarus nuo Zusa upės yra Čichori. Miestas mažas. Gyvena imeretiečiai, armėnų prekeiviai".

Gogni kaimas Gogni. Šv.Giorgi koplyčia Dzusa upė
Gogni kaimas Gogni. Šv.Giorgi koplyčia Dzusa upė
Author:Giorgi Robakidze Author:qeti bucxrikidze Author:zura zura

Dzevri (ძევრი) - kaimas prie Dzevrula upės, 250 m aukštyje, prie kelio Teržola-Tkibuli, 9 km į šiaurę nuo Teržola. 1321 gyventojas (2002).
Kaimas minimas nuo XVII amžiaus, jame yra viduramžių pilies griuvėsiai.
Netoli kaimo yra įspūdingas Dzevrula upės kanjonas. Nuo kelio Tkibuli-Teržola matomo kalno stačiame kalkakmenio šlaite daug olų. Atrodo, kai kurios iš jų dirbtinės kilmės.
Kaimo apylinkėse, Šavickali upės kanjono šlaite, 220 m aukštyje yra Sagvardžile (საგვარჯილე) ola - archeologijos paminklas.
Sagvardžile olos ilgis 13 m, plotis 37 m, aukštis 20 m. Oloje žmonės gyveno nuo seniausiųjų laikų, archeologai rado 12 sluoksnių - Ankstyvojo Paleolito, Neolito, Eneolito, Ankstyvojo Bronzos amžiaus, antikos ir viduramžių. Oloje iškasta daug radinių, jie saugomi S.Džanašia Gruzijos valstybiniame muziejuje, I.Džavachišvili istorijos institute, ir Archeologinių tyrimų centre.
Godogani (გოდოგანი) -kaimas šiaurinėse Imeretijos kalvose, Čišuri upės (Kvirila intako) dešiniajame krante, 240 m aukštyje, 24 km į vakarus nuo Teržola, apie 6 km į rytus nuo Kutaisio. 1765 gyventojai. Prie kaimo yra ąžuolų miškas. Kaime yra dvi cerkvės. Viena, Jėzaus cerkvė, pastatyta X amžiuje. Manoma, kad ją pastatė karalius Davidas Statytojas. Kita cerkvė pastatyta 1873 metais.
Kaimo apylinkėse, Cchalcitela upės kairiajame šlaite, 150 m virš upės yra karstinė Sakaži ola atrasta 1914 metais.
Sakaži, Sakažia (საკაჟია) olos ilgis 35 m, plotis 6 m, aukštis 20 m. Oloje atrasti pirmieji paleolito radiniai Kaukaze - akmeniniai peiliai, kauliniai iečių antgaliai, raganosių, stumbrų ir kitų žvėrių kaulai, taip pat neandartaliečio viršutinio žandikaulio ir dantų fragmentas, kromanjoniečio kaukolės fragmentai.

Simoneti cerkvė Šv.Giorgi cerkvė ant Unagira kalno Godogani cerkvė
Simoneti cerkvė Šv.Giorgi cerkvė ant Unagira kalno Godogani cerkvė
Author:iza bardavelidze Author:iza bardavelidze Author:KHVICHA 4L1HD

Gogni (გოგნი) - kaimas Imereti-Argveti kalvagūbrio šlaite, virš Kveruni upės (Dzevrula kairiojo intako), 500 m aukštyje, 12 km į šiaurę nuo Teržola. 527 gyventojai (2002).
Gogni minimas 1188 metais karalienės Tamaros chartijoje. Imeretijos karaliaus Solomon I žmona Mariam 1778 metais pastatė akmeninę cerkvę ir įsteigė vienuolyną. Kaime yra Šv.Giorgi koplyčia, netoli jos neseniai pastatytas Šv.Giorgi vienuolynas. 3 km į šiaurę nuo kaimo yra Berciche pilies griuvėsiai.
Ankstyvųjų viduramžių Berciche (ბერციხე) pilies griuvėsiai yra atskiros aukštos uolos, virš Kverona (pagal Vachušti Bagrationi - Kvevrula) upės tarpeklio.
Gvankiti (ღვანკითი) - kaimas Imeretijos žemumoje, Čolaburi upės (Kvirila intako) dešiniajame krante, 150 m aukštyje, 2 km į pietryčius nuo Teržola. 2333 gyventojai (2002). Kaimo vakarinėje pusėje, prie upės, stovi Dievo Motinos cerkvė.
Dievo Motinos cerkvė pastatyta XII amžiuje. Cerkvė yra 9x6 m dydžio, be kupolo, pastatyta iš tašytų akmenų. 2006-2008 metais cerkvė rekonstruota, dabar čia yra veikiantis vienuolynas.
Kveda Simoneti (ქვედა სიმონეთი) - kaimas Kvirila upės kairiajame krante, 250 m aukštyje, 12 km į vakarus nuo Teržola. 2829 gyventojai (2002). Kaime yra viduramžiais pastatyta cerkvė.
Kaime yra mineralinio vandens šaltiniai, kurių vanduo yra iki 46˚ C. Jis naudojamas kaime esančiose gydomosiose voniose.
Nagarevi (ნაგარევი) - kaimas Imeretijos šiaurinėse kalvose, 100 m aukštyje, 25 km į vakarus nuo Teržola. 395 gyventojai.
Kaimas minimas nuo XIII amžiaus. Kaimo apylinkėse yra tiltas pastatytas 1667 metais Gelati vyskupo Gideono. Kaip ir daugelis kitų senų tiltų Gruzijoje vadinamas "Tamaros tiltu".

Nagarevi tiltas Navenachevi ola Sakaži ola
Nagarevi tiltas Navenachevi ola Sakaži ola

Navenachevi (ნავენახევი) - kaimas šiaurinėse Imereti kalvose, 130 m aukštyje, 25 km į šiaurės vakarus nuo Teržola. 450 gyventojų (2002).
Prie kaimo yra karstinė Navenachevi ola. Kaimo apylinkėse yra dar keletas karstinių olų.
Navenachevi ola (ნავენახევის მღვიმე) yra 235 virš jūros lygio, iki jos veda geras asfaltuotas kelias. Ola yra kalkakmenio masyve, dviejų aukštų, jos tunelių bendras ilgis - 250 m. Antrame olos aukšte yra 15 m aukščio salė. Oloje nuo lubų kabo stalaktitai, nuo žemės auga stalagmitai, nors labai didelių nėra.
Ola 1984 metais buvo "sukultūrinta" - praplatintas įėjimas, įrengti betoniniai takai, metaliniai turėklai ir apšvietimas. Šalia olos įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, tualetai (dabar sugriuvę). Oloje lankėsi E.Ševarnadze, su juo kažkokie aukšti sovietiniai veikėjai iš Maskvos.
Dabar infrastruktūra apleista, įėjimą į olą "saugo" užrakintos metalinės durys, kurių raktas yra pas bendruomenės pirmininką Nachširghele kaime. Dabar olos vidus gana tvarkingas, yra apšvietimas (nors jam įjungti reikalingas vietinis elektrikas), metaliniai turėklai aprūdiję.
Apie 3 km į šiaurės rytus nuo kaimo, ant Unagira kalno, yra Šv.Giorgi cerkvės griuvėsiai.
Skande (სკანდე) - atkampus kaimas Čchari upės slėnyje, 400 m aukštyje, 14 km į šiaurę, šiaurės rytus nuo Teržola. 561 gyventojas (2002).
0,5 km į šiaurę nuo kaimo yra Bizantijos laikų, IV amžiuje pastatytos, kažkada garsios, Skande tvirtovės griuvėsiai. Plačiau Skande tvirtovė

© 2014-15 J.D.Endriukaitis