^

Gruzija

Chertvisi tvirtovė

Gruzija

Gruzija V-VI amžiuose

Apie 405-406 metus Mašropas Maštošas sukūrė armėnų rašmenis, o apie 415-420 - agvanų rašmenis, iki šiol neiššifruotus. Yra versija, kad jis sukūrė gruzinų rašmenis vadinamus asomtavruli, nors ši versija labai nepatikima. Pirmasis užrašas gruzinų kalba pasirodė 430 metais Betliejuje.
409 metais germanų gentys įsiveržė į Romos imperiją, o Gruzijoje persai paėmė į nelaisvę karalių Mirdatą. Prasidėjo lėtas persų puolimas. Persia 428 metais aneksuoja Armėniją, vėliau prisijungia Iberiją. Iberijos karaliai lieką, greičiausiai kaip persų vietininkai, bet apie jų veiklą beveik nieko nežinoma. Prasideda bandymai likviduoti krikščionybę. 458 metais Šv.Ninos kryžių išveža į Armėniją ir paslepia Tarone.
Bizantijoje užgimsta nestorianizmas, kiek vėliau - monofizitizmas. Monofizitizmas ėmė sparčiai plisti Romos imperijoje ir jos pakraščiuose. 451 metais įvyko Chalchidono bažnytinis susirinkimas, kuriame pasmerkė monofizitizmą. Bet jis vistiek veržliai plito, ypač tarp ne graikų tautų. Atrodo, Gruzijos jis neaplenkė. 491 metais Kaukazo bažnytinis susirinkimas priima monofizitizmą. Monofizitizmas keitėsi ir vis tolo nuo pagrindinės krikščionybės krypties, kol galutinai nesusiliejo su islamu.
440 metais Gruzijoje karaliumi tapo garsusis Vachtang Gorgasal.

Karaliaus Vachtango Gorgasalo epocha

Šio karaliaus populiarumas ne visiškai atitinka tikrus jo nuopelnus, nes jis nuveikė visai nedaug. Pirmas jo karo žygis buvo į šiaurę, prieš alanus. 460 metais su persais dalyvavo karo žygije prieš budistų eftalitų valstybę (metraščiuose rašoma "į Indiją"). 472 metais. kaip Persijos valstybės dalis, kariavo su Bizantija. Po šio karo prie Iberijos buvo prijungtos teritorijos vėliau vadinamos Tao ir Klardžeti. Manoma, kad Vachtangas Klardžeti įkūrė Artanudži miestą, kurio tvirtovės griuvėsiai išliko Turkijoje iki šių dienų. Kachetijoje Vachtangas pastatė (ar atstatė) Čeremi miestą.
Jis įkūrė Tbilisi. Medžioklės metu karalius rado karšto vandens šaltinį, prie kurio įvyko kažkoks stebuklas - ar elnias pasveiko ar paukštis atsigavo. Tai įvyko apie 458 metais, nors yra nuomonių, kad miestas jau egzistavo nuo IV amžiaus vidurio, o Vachtangas jį tik išplėtė.
Tuo metu karalius rezidavo Udžarma tvirtovėje, kurią irgi išplėtė ir sutvirtino.
Iš to laikotarpio žinoma istorija apie Šv.Raždeną. Būdamas persu, jis persikėlė į Mcchetą, apsikrikštijo, ir tapo karaliaus Vachtango karvedžiu. Karo su persais metu jis papuolė į nelaisvę ir persų šachas Perozas (Firuzas) asmeniškai kalbino į grįžti į zoorastrizmą, bet Radženas atsisakė ir jį nukryžiavo. Tai įvyko Cromi 457 metais (nors iš tikro Perozas šachu tapo tik 459 metais). Radžanas buvo palaidotas toje vietoje, kur dabar yra Cromi soboro altoriaus niša. Vėliau perlaidotas Nikozi sobore. Radženas yra pirmasis gruzinų kankinys ir vienas iš pirmųjų Gruzijos šventųjų. Karalius Vachtangas Udžarmoje pastatė Šv.Radženo cerkvę, išlikusią iki dabar.
Valdant Vachtangui, Gruzinų bažnyčia gavo iš Bizantijos nepriklausomybę (autokefaliją) ir buvo įkurtas katolikosatas. Tuo metu Vachtangas pradėjo linkti į monofizizmą, dėl to Mcchetos vyskupas Mikaelas jį net prakeikė.
475 metais, kažkoks Varskenas, kovodamas su krikščionybe ir platindamas zoroastrizmą, nužudė savo žmoną Šušanik, armėnų karaliaus Vachtango Mamikoniano dukterį. Šušanik palaidojo Crurtavi, X amžiuje ją perlaidojo ant Metechi uolos Tbilisyje. (Tai įdomu tuo, kad Šušanik gyvenimo aprašymas yra seniausias iš išlikusių gruzinų rašytinių paminklų).
482 metais Vachtangas pagavo Varskeną ir nužudė. Nuo šio antipesiško veiksmo prasidėjo sukilimas Iberijoje. Į pagalbą atėjo armėnai, bet tai nepadėjo. Persai įsiveržė 483 ir 484 metais, o karalius Vachtangas pabėgo į Egrisi. 484 metais Vachtangas persams pakluso, bet gana neužilgo (nežinia kada) persai norėjo įtraukti jį į karą prieš Bizantiją, bet jis atsisakė. Pesijos kariuomenė įsiveržė į Kachetiją, sugriovė Chornabudži, Čeremi ir Velisciche tvirtoves. Vachtangas iki pat mirties slapstėsi Udžarmos apylinkėse, laikas nuo laiko su jais pakariaudamas. Jis buvo sužeistas 502 metais mūšyje prie Samgori. Jis numirė Udžarmoje ir buvo palaidotas Sveticchoveli cerkvėje Mcchetoje.
Valdant Vachtangui buvo pradėtas statyti Bolnisi Sioni, pabaigtas 493 metais. Dabar ši cerkvė pati seniausia Gruzijoje.
Iš tikro, valdant Vachtangui, buvo Iberijos saulėlydis - ji baigia egzistuoti kaip valstybė.

VI amžius

VI amžiaus pradžios Gruzijos istorijoje daug neaiškumų. Atrodo, šiuo laikotarpiu vyko nedideli ir nesėkmingi karai su Persija. 514 ar 523 metais persai likvidavo karalių valdžią ir pradėjo skirti savo vietininkus - marzpanus. Dar anksčiau, persai likvidavo karalių valdžią kaimyninėje Albanijoje.
Visą šimtmetį Iberija buvo persų valdžioje. Monofizitizmas plėtėsi. I Dvini bendras Užkaukazės bažnyčių susirinkimas 506 metais pripažino monofizitizmą pripažino vieninteliu teisingu mokymu. Bet tuo metu Prokopijus Kesarietis (?-565) keistai rašo, kad iberai "laikosi krikščioniškos bažnyčios taisyklių geriausiai iš visų žinomų". Iberija bus monofizitinč beveik 100 metų - iki 610 metų.
Po Vachtango Gorgasali karaliavo Dači arba Arčil. Jo valdymo metai nėra tiksliai žinomi. Dači įvykdė tėvo valią ir sostinę iš Mcchetos perkėlė į Tbilisį. Greičiausiai jis pastatė sienas aplink Tbilisį.
Persai veržėsi į vakarus. Užėmę Iberiją, jie siekė užimti Egrisi. Rytų Romos imperija pradėjo skubiai tvirtinti šią sritį. 532 metais Juodosios jūros pakrantėje jie pastatė Petra tvirtovę, kurioje įkurdino garnizoną. 542 metais persai įsiveržė į Egrisi ir užėmė Petra tvirtovę. Buvo dar keletas karų ir trumpų taikos susitarimų, Egrisi sostinė, Archeopolis atsilaikė prieš dvi persų apsiaustis, trečiosios metu (554 metais) - miestą užėmė persai. Šie karai vadinami Didžiuoju Egrisi karu. Šiam laikotarpiui priskiriama paslaptingos Kelasuri sienos statyba Abchazijoje. 532 metais Iranas su Bizantija pasirašė 50 metų trukmės taikos sutartį.

Asirijos šventikai

Karaliaus Farsmano VI (542-557) sąlyginio valdymo laikotarpiu į Gruziją iš Antiochijos atvyko vienuolių grupė, vadinama "Asirijos tėvais". Kartais juos vadina "siriečių tėvais". Tai buvo vienuolis Joanas (žinomas kaip Joan iš Zadazeni) ir jo mokiniai. Jie apsigyveno ant Zadazeni kalno ir įkūrė ten vienuolyną. Joanas palaidotas tame vienuolyne, Jono Krikštytojo cerkvėje. Jo mokinys Šijo (?-559) įkūrė Šio-Mgvimi vienuolyną į vakarus nuo Mcchetos. Pirmą cerkvę ten pastatė jau po jo mirties, 560-580 metais.
Kitas mokinys, Davidas, pradžioje gyveno ant Mtacminda kalno Tbilisyje. Vėliau persikėlė į Garedži, kur įkūrė įžymujį David-Garedži vienuolyną.
Mokinys Jessėjus apsigyveno Muchrani slėnyje, Cilkani ir ten įkūrė vienuolyną. Jis buvo paskirtas vyskupu, taip Cilkani tapo vienu iš regiono krikščionybės centrų.
Antonijus iš Martkopo apsigyveno kalnuose šalies rytuose ir ten įkūrė Martkopi vienuolyną, kur ir palaidotas.
Tie įvykiai buvo persų valdymo metu, pastovių konfliktų su zoroastrizmu fone. Pavyzdžiui, Abo, Nekresi vienuolyno įkūrėjas, buvo nugabentas į Mcchetą ir ten nužudytas. Jį palaidojo Samtavisi, vėliau perlaidojo Samtvaro sobore Mcchetoje.
Fadėjus iš Stefansmindos pastatė cerkvę Urbnisi. Kiti mokiniai (Josifas iš Alaverdi, Piras iš Breteli, Stefanas iš Chirsovi, Isidoras iš Samtavneli, Mikaelis iš Ulumbaleli ir Zenonas iš Ikalta) įkūrė vienuolynus kitose Gruzijos vietose. Taip Gruzijoje atsirado vienuolynai.

Iberijos karalystės pabaiga

Apie 570 metus persai paliko Vakarų Gruziją. 575 metais bizantiečiai užpuolė Svanetiją ir paėmė į nelaisvę propersišką vietinį kunigaikštį. 582 metais šachas Ormizdas įvykdė karo žygį į Egrisi ir Svaneti.
580 metais Iberijoje mirė karalius Bakuras III, ir persai nusprendė likviduoti net nominalią karalių valdžią. Karaliaus šalininkai išsislapstė - kas Kachetijoje, kas Džavacheti. Tarp jų buvo žmogus vardu Gurgenas I iš Vachtango Gorgasali giminės ir valdęs kažkokias teritorijas Klardžeti. 572 metais jis organizavo sukilimą prieš persus, bet pralaimėjo ir pabėgo į Bizantijos valdas.
582 metais Bizantijos imperatoriumi tapo Maurikijus. Jis pradėjo rimtai kariauti su persais. Bizantijos kariuomenė nugalėjo persus 586 metais mūšyje prie Salachono ir 591 matais buvo sudaryta taikos sutartis tarp Bizantijos ir Irano pagal kurią Bizantijai atiteko visa Armėnija į vakarus nuo dabartinio Jerevano. Atsiranda Avano katolikosatas (ortodoksų). Irano teritorijoje lieka Dvini katolikosatas (monofizitų). Tuo metu pastatytas Avano soboras, kuris pradėjo ištisą laikotarpį Užkaukazės architektūroje.
Persai palaipsniu praradinėjo savo teritorijas. 588 metais jie paliko Iberiją, ir gruzinai paprašė imperatoriaus Maurikijaus atsiūsti jiems karalių. Maurikijus atsiuntė Gurgeną ir paskyrė jį valdytoju - kuropalatu. Gruzijoje jį vadino erismtavaru. Atsirado vasalinis valstybinis darinys vadinamas Kartli Erismtavarija dar vadinamas Iberijos kunigaikštyste.
Taip atsirado nauja dinastija, kurią kai kurie istorikai laiko Bagrationi pradinikais. Gurgenidai (Guaramidai) valdė šalį iki jos subyrėjimo 786 metais.

© 2014 J.D.Endriukaitis