^

Gruzija

Čiatura

Gruzija

Čiatura miestas

Čiatura (ჭიათურა) - miestas Čiatura plokščiakalnyje, siaurame Kvirila upės slėnyje, 340-500 m aukštyje, prie Zestafoni-Sačchere kelio ir geležinkelio, Čiatura municipaliteto administracinis centras. 19 587 gyventojų (2008).
Miesto klimatas - drėgnas subtropinis su vidutiniškai šaltomis žiemomis ir santykinai sausomis, karštomis vasaromis. Vidutinė metinė temperatūra yra 13 °C, sausio - 2 °C, liepos - 23 °C, absoliuti žemiausia -20 °C, absoliuti aukščiausia 42 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 1100 mm.
Pagrindinis kelias miestą jungia su Zestafoni (38 km), Sačchere (13 km).

Čiatura panorama Čiatura Čiatura
Čiatura panorama Čiatura Čiatura
Author:Le1 Author:David Zhgenti Author:David Zhgenti

Miestas įsikūrė 1879 metais čia atidarius mangano rūdos kasyklas. 1895 metais iki miesto nutiesta geležinkelio atšaka iš Zestafoni. 6000 darbininkų dirbo Čiatura mangano kasyklose, tuo metu čia buvo iškasama apie pusę visame pasaulyje iškasamos mangano rūdos. XIX amžiuje Čiatura spontaniškai statėsi dešinėje Kvirila upės pusėje, be jokio plano.
1954 metais Čiatura pastatytas pirmasis Sovietų Sąjungoje keleivinis kabantis lyninis keltuvas, jungęs miesto centrą ir jo industrinį rajoną. 1964 metais atidaryta troleibusų linija sujungusi Čiatura su Sačchere.
Miesto teises Čiatura gavo 1921 metais.
1924 metais, Gruzijos sukilimo prieš sovietus metu, sukilo ir Čiatura gyventojai. 3 dienas sukilėliai sugebėjo atsilaikyti prieš kariuomenę atsiųstą iš Tbilisio. Ketvirtąją dieną sukilimą numalšino, 2000 žmonių sušaudė.
Sovietiniais laikais miestas buvo Gruzijos industrializacijos flagmanas, nuo to ir nukentėjo: gražų Kvirila upės tarpeklį užstatė bjauriais fabrikų korpusais.
1989 metais mieste gyveno 29 000 gyventojų, dabar jų sumažėjo iki 19 500.

Čiatura Čiatura Čiatura
Čiatura Čiatura Čiatura
Author:Manuchar GHavtadze Author:Manuchar GHavtadze Author:Manuchar GHavtadze

Miesto ekonomikos svarbiausia dalis yra mangano rūdos kasyklos, jos gavyboje dirba 3500 žmonių. Mieste yra rūdos sodrinimo fabrikas. Prie miesto kasamas aukščiausios kokybės kvarcinis smėlis, yra marmuro laužykla. Mieste dar veikia silikatinių plytų gamykla, siuvimo ir arbatos apdirbimo fabrikai.
Miestas yra giliame Kvirila upės tarpeklyje. Dešiniajame krante miestas siauras, kairėje - platesnis, nors didesnę dalį šios lygios teritorijos užima geležinkelio stotis. Autobusų stotis taip pat yra kairiajame krante, priešais miesto centrą, šalia pagrindinių tiltų. Prie jos yra restoranas. Visu reikalingus objektus rasime dešiniajame krante, apie 500 m ilgio atkarpoje palei Kvirila upę. Čia yra keliolika parduotuvių, keletas kavinių, restoranas "Kvirila" ir Bank of Georgia ir Liberty bankų filialai, nedidelis turgus.
Miesto centre, Mgvimevi gatvėje, Nr.1 yra 8 kambarių viešbutis. Nakvynė jame kainuoja apie 50 GEL. Svečių namus rasite Abašidze gatvėje Nr.13 (priešais policijos pastatą).

Čiatura Čiatura Čiatura teatras
Čiatura Čiatura Čiatura teatras
Author:levani vashadze Author:zaza saladze Author:Le1

Mieste reguliariai veikia dvi lyninių keltuvų linijos. Vienos apatinė stotis yra prie merijos pastato, nuo jos kabina užkelia ant pietinio plokščiakalnio, kur yra apžvalgos aikštelė. Kitos linijos apatinė stotis yra netoli pirmosios, ja galima pakilti ant šiaurinio plokščiakalnio, kur yra lengviausiai prieinama mangano rūdos kasykla. Šių linijų keltuvai nemokami. Be jų, anksčiau veikė dar 15 linijų, keletas iš jų dabar veikia nereguliariai.
Kairiajame Kvirila upės krante, stačiame skardyje, netoli autobusų stoties yra 17 m ilgio karstinė Džručula ola.
Miesto muziejus taip pat yra netoli autobusų stoties, Tchekidze gatvėje Nr.5, veikia kasdien, išskyrus sekmadienius ir pirmadienius, 10:00-18:00. Bilieto kaina 1 GEL.
Muziejuje eksponuojama: archeologų radiniai nuo III amžiaus p.m.e (bronziniai kirviai, iečių ir strėlių antgaliai, kolje ir kt.), numizmatikos kolekcija, etnografiniai daiktai, vietinių dailininkų paveikslai ir taikomosios dailės dirbiniai, fotografijos, įvairūs dokumentai.
Čiatura miestas yra susigiminiavęs su Birštonu.

© 2015 J.D.Endriukaitis