Telavi miestas

Telavi miesto centro žemėlapis

Telavi (თელავი) - nedidelis (22 tūkstančiai gyventojų), gana senas miestas Alazani slėnyje, ir Gombori kalnagūbrio šiaurės rytinių šlaitų apačioje, nuo XVII amžiaus Kachetijos sostinė, srities ir municipaliteto administracinis centras. 2014 metais miestas atskirtas nuo municipaliteto.
Miestas yra 550-800 m aukštyje, per jį teka Telavisrike upė, jo pakraščiuose - Chrukiaschevi ir Macancara upės.
Mieste pasibaigia geležinkelio Tbilisi-Telavi geležinkelio atšaka, bet keleiviniai traukiniai čia nevažinėja. Miestas asfaltuotais, neblogos kokybės keliais jungiasi su Achmeta (27 km), Kvareli (39 km), Guardžaani (38 km) ir Tbilisi per Gombori perėją (93 km).

Telavi panorama Telavi cerkvė 800 metų platanas
Telavi panorama Telavi cerkvė 800 metų platanas
Author:Zura Akhalaia Author:ioseb dzamukashvili Author:tofil44

Pirmoji gyvenvietė dabartinio Telavi miesto teritorijoje atsirado Vėlyvajame Bronzos amžiuje, antikos laikais čia buvo miestelio tipo gyvenvietė.
Miestas, pavadinimu Teleda, II amžiuje minimas graikų geografo Ptolomėjaus. Gruzijos šaltiniuose miestas minimas nuo XI amžiaus, kai jis tapo Kacheti-Hereti karalystės sostine. XII amžiuje Telavi buvo svarbus prekybinis centras, stovėjęs ant vieno iš pagrindinių prekybos kelių. XIII amžiaus antrojoje pusėje įsiveržus mongolams miestas sunyko, kiek vėliau jis tapo mongolų karvedžio Sadun nuosavybe. XV-XVI amžiuose Telavi atsigavo, bet miesto plėtrą nutraukė Irano šacho Abass I įsiveržimas XVII amžiuje. XVII amžiaus viduryje Kachetijos karalius Arčil II perkėlė savo rezidenciją iš Gremi į Telavi. Iš Telavi valdė Kachetijos karaliai Arčil II, Davit II, Teimuras II ir Erekle II. 1728 metais Telavi įkurta filosofijos-teologijos mokykla, nuo 1782 metų - seminarija.

Karalių rūmai ir seminarija buvo Telavi tvirtovės (Batonis ciche), pastatytos XVIII amžiaus antrojoje pusėje, teritorijoje. Plačiau Telavi tvirtovė.
1801 metais, Rusijai aneksavus Kartli-Kacheti karalystę, miestas tapo naujo administracinio vieneto centru, gavo miesto teises.

Telavi Telavi Telavi
Telavi Telavi Telavi
Author:Allf Author:Александр Кольнер Author:Wowo Manipulations

Miesto centru galima laikyti Telavi tvirtovę ir paminklą karaliui Erekle II šalia jos. Kiek į rytus nuo paminklo, netoli Rustaveli ir Čadari gatvių sankryžos, yra 800 metų senumo platanas, gali būti pats seniausias platanas Gruzijoje. Aplinkui paminklą ir tvirtovę yra gana tvarkingas, vis dar tvarkomas, senamiestis.
Prie paminklo prasideda pagrindinė miesto Erekle II gatvė ir Rustaveli gatvė vedanti į rytus. Erekle II gatvė eina apie 600 m į vakarus ir baigiasi prie tilto per upę. Joje yra keletas interneto kavinių, naudingų parduotuvių, bankų filialų, bankomatų, kavinių ir restoranų. Apie 150 m į vakarus nuo paminklo, Erekle II gatvėje yra aikštė, jos viduryje gražus fontanas, pietinėje pusėje - didelis Dramos teatro pastatas. Teatro pastate yra nedidelė ankstyvųjų viduramžių cerkvė.

Gruzija

Erekle II gatvė vakaruose atsiremia į tiltą per Telavisrike upę. Abipus upės, iš pietų į šiaurę, paraleliai eina dvi gatvės, prie tilto keičiančios savo pavadinimus: Bachtrioni - Kavkasioni, Čocheli - Saakadze. Prie tilto yra keletas viešbučių, miesto administracinis pastatas. Leidžiantis Saakadze gatve žemyn (į šiaurę) už apytiksliai 500 m, jau Alazani prospekte rasime autobusų stotį. Nuo tilto einant į pietus, už 1 km miestas baigiasi, miesto pakraštyje yra Telavi universitetas ir stadionas. Nuo čia takais palei Telavisrike upę galima pėsčiomis pakilti į Kacebisgverdi (1903 m) kalną, tai neblogas 1 dienos trekingo maršrutas.
Gvtaeba cerkvė yra tarp Erekle II, Saakadze ir I.Čavčavadze gatvių. Sovietiniais laikais cerkvė buvo uždaryta, apleista, netgi neturėjo kupolo. Sprendžiant iš architektūros, plytų puošybos ir gotikinių skliautų cerkvė pastatyta vėlyvaisiais viduramžiais.

Telavi Telavi Telavi
Telavi Telavi Telavi
Author:giogiogiogio Author:giogiogiogio Author:giogiogiogio

Telavi nemažas nakvynės vietų pasirinkimas. Mieste yra apie 50 svečių namų ir viešbučių. Kainos nuo 35 GEL iki 250 GEL už dvivietį kambarį.

© 2016 J.D.Endriukaitis