^

Gruzija

Gruzijos kalnai

Gruzija

Gruzijos kalnai

Daugelis įsivaizduoja Gruziją kaip kalnų šalį, kurioje gyvena kalniečiai. Iš tikro gruzinai tokie patys kalniečiai kaip ir italai ar ispanai. Italijoje taip pat yra kalnai, bet šalies kultūra daugiausia lygumų. Gruzijoje taip pat. Joje taip pat yra kalnai ir priekalnės, bet jos mažai apgyvendintos. Kalniečiai Gruzijoje taip pat gyvena, bet jų nedaug. Pšavų apie 50 000, svanų apie 80 000, chevsurų - neaišku kiek, bet irgi nedaug.
Gruzijos kalnuotuose rajonuose kelių nedaug ir jų kokybė nėra gera. Čia nedaug parduotuvių, ir kartais rasti kur ir ką pavalgyti gali būti problematiška. Kalnuose visada vėsiau kaip kitose Gruzijos vietose. Čia beveik nėra vyno, išskyrus Rača-Lečchumi sritį, kuri daug kuo skiriasi nuo kitų Gruzijos kalnuotų rajonų.
Gruzijos kalnuoti rajonai iš rytų į vakarus. Pačiuose šalies rytuose - Tušetija kuri ribojasi su Dagestanu. Tai pats civilizuočiausias Gruzijos kalnų rajonas. Tušetija dalijasi į 4 dalis. Į vakarus nuo jos yra Chevsuretija, kuri taip pat daljasi į 4 dalis. Taip daugiausiai "laukinis" Gruzijos kalnų rajonas. Į pietus nuo Chevsuretijos yra jau "sukultūrinta" Pšavi. Į vakarus nuo Pšavi ir Chevsureti - Chevi, kurios gyventojai vadinami mochevais. Šiaurėje nuo Chevi - Rusija, o į pietus, už Kryžiaus perėjos - Mtiuletija. Mtiuleti ir Gudamakari taip pat kalnuoti rajonai, lengvai pasiekiami ir gerai "ištirti". Į vakarus nuo Chevi gyvena osetinai, dar į vakarus nuo jų yra Rača-Lečchumi sritis, kurioje gyvena račai ir lečchumai. Dar toliau į vakarus - Žemutinė Svanetija, už jos Aukštutinė Svanetija, kuri dalinama į dvi dalis pagal "civilizuotumą".
Be jau paminėtų, yra "neklasikiniai" kalnų rajonai - Trialeti ir Mescheti kalnagūbriai, Adžarijos kalnai. Tai tikri kalnai, kurių aukštis siekia 3000 metrų, bet be savų "kalniečių" ir be savos išskirtinės kultūros. Mescheti kalnagūbryje yra Boržomi Nacionalinio parko dalis su pažymėtais takais, kempingais ir kita turizmo infrastruktūra.
Tarp turistų populiariausia Aukštutinė Svanetija, truputį mažiau populiari - Tušetija, dar mažiau Chevsuretija. Vasarą gana gausiai turistai lankosi Kazbegi rajone - fotografuoja ar kopia į Kazbeko kalną. Turistų gausą lemia Tbilisio artumas, neblogas kelias kuriuo važinėja maršrutiniai autobusiukai. Kazbegi iš Tbilisio galima pasiekti per kokiais penkias valandas.
Tušetijoje daugiausiai keliaujama po Tušetijos Nacionalinį parką.
Pšavi, Lečchumi ir Žemutinė Svanetija turistams mažai žinomos, o Rača rimtais kalnais nelaikoma, greičiau kaip kurortinės vietovės.

Ledynai

Jeigu norite aplankyti ledynus - paprasčiausias sprendimas yra Kazbeko kalno apylinkės. Tai netoli Tbilisio, lengvai pasiekiama, nors ledynų ten nėra daug. Daugiausia ledynų yra Svanetijoje - Ušbos, Tetnuldos, Šcharos ir kiti dideli ledynai. Tušetijoje ledynų nedaug, jie nedideli ir gana sunkiai pasiekiami. Chevsuretijoje ledynų beveik nėra.

Istorija

Gruzijos istorijoje kalnuoti rajonai beveik niekuo nepasižymėjo. Istorija prabėgo šalia jų. Tamerlano bandymas išnaikinti pšavus ir chevsurus buvo nesėkmingas. Pirmasis "rezultatyvus" įsiveržimas į kalnus - tai rusų generolo Simanovičiaus žygis 1813 metais. Paskutinis kalniečių bandymas išlaikyti savo savarankiškumą buvo 1924 metų sukilimas.

Suvenyrai

Populiariausi suvenyrai - kalniečių kepurės iš avies kailio, svanų kepuraitės, tušetų kepuraitės, raritetinė svanų druska ir visokie nerimti žaisliukai. Tarp kitko kepures lengviau nusipirkti kur nors Mchetoje ar Tbilisyje.

Patekimas

Dabar į kalnuotus rajonus nutiesti keliai: į Tušetijos Omalo, Chevsuretijos Šatili, Chevi Kazbegi, Lečhumi Cageri ir Svanetijos Mestiją. Išimtis tik Chevsuretijos rajonas Archoto.
Maršrutiniai autobusiukai važiuoja tik į Chevsuretiją (Šatili), Mocheve (Kazbegi) ir Svanetiją (Mestija).
Į kai kuriuos rajonaus galima patekti ir lėktuvais. Už 80-100 GEL iš Tbilisio galima nuskristi į Mestiją.
Kelias į Tušetiją pats sudėtingiausias - 98 kilometrai serpantinų nuo Pšaveli iki Omalo per Didžiojo Kaukazo kalnagūbrio perėją Abano. Kelionė džipu kainuoja apie 200-300 GEL.
Kalnų rajonų viduje rekomenduojama keliauti pėsčiomis. Reikės daug kilti į viršų, leistis žemyn. Tai vargina, bet prisikvėpuosite tyru kalnų oru ir prisigersite švaraus šaltinių vandens. Alternatyva - tik didelio pravažiuojamumo transportas ar kelionė dviračiais.

Orai

Geriausias laikas keliauti po kalnus - birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesio pirmoji pusė. Gegužę ir pirmoje birželio pusėje gali būti dar šaltoka, o vandens lygis kalnų upeliuose aukštas. Iki gegužės mėnesio į kalnus geriausiai nelįsti - dauguma perėjų dar uždarytos ir kalnuose daug sniego. Žiemą kalnai ištuštėja, daugelis gyventojų persikelia į lygumas. Vasarą lygumų Gruzija pavirsta į orkaitę, tad tuo metu geriau keliauti po kalnus.

© 2014 J.D.Endriukaitis