^

Gruzija

Kvetera

Gruzija

Kvetera

Kvetera (კვეტერა), Kvetari (კვეტარი), Kueteri (კუეტერი) - senovinis miestas ant aukštos kalvos, Ilto upės dešiniajame krante ir Chevgrdzeli upės kairiajame krante, netoli jų santakos. Kvetera yra netoli kelio Achmeta-Tianeti, 4,7 km į vakarus nuo Sabue kaimo, 13 km į vakarus nuo Achmeta.
Kvetera lengviausiai pasiekti iš Achmeta, važiuojant keliu į Tianeti. Pirmieji kelio kilometrai asfaltuoti, toliau - žvyrkelis. Pravažiavus Sabue kaimą, už 1,4 km yra tiltas, kiek už jo kelias išsišakoja. Pravažiavus 2,3 km kairiuoju keliu į Taineti, kairėje kelio pusėje pamatysime rodyklę į cerkvę. Nuo posūkio iki Kvetera apie 1 km gruntiniu keliu.
Kvetera senovinis miestas, dėl jo nuošalumo nuo pagrindinių turistinių kelių, ir nelabai kokybiško kelio į jį, nėra gausiai lankomas turistų, po jį galima ramiai pasivaikščioti nesutinkant didelių turistų "gaujų".

Kvetera cerkvė Kvetera cerkvė Kvetera cerkvė
Kvetera cerkvė Kvetera cerkvė Kvetera cerkvė
Author:Ivane Goliadze Author:Ivane Goliadze Author:Ivane Goliadze

Vachušti Bagrationi rašė, kad miestą pastatė VIII amžiuje. Miestas gyvavo tais laikais, kai Kachetijos karalystę nuo likusios Gruzijos skyrė Tbilisio emiratas, pro Kveterą ėjo šiaurinis kelias į Kartli.
Miestas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Kachetiją valdant karaliui Kvirike III (1010-1037), tuo metu miestas buvo vienos iš Kachetijos eristavijų (kunigaikštysčių) sostinė. Po XIII amžiaus miestas istoriniuose šaltiniuose neminimas, jo likimas nežinomas.
2007 metais Kvetera įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Kvetera rūmai Kvetera rūmai Kvetera rūmai
Kvetera rūmai Kvetera rūmai Kvetera rūmai
Author:Ivane Goliadze Author:Ivane Goliadze Author:Archil Kikvadze

Kvetera griuvėsiai yra ant aukštos kalvos, juos supa aukšta siena su kvadratiniais ir apvaliais bokštais, pastatytais iš akmenų ir akmens gabalų. Siena supa pailgą teritoriją (308x85 m), jos aukščiausioje vietoje šiaurės rytuose stovi vidinė tvirtovė (citadelė), jos kieme - rūmai ir cerkvė. Žemutinės tvirtovės siena yra žymiai aukštesnė, aukščių skirtumas tarp žemiausios žemutinės tvirtovės vietos ir vidinės tvirtovės yra apie 35 m.
Vidinės tvirtovės siena su apvaliais ir kvadratiniais bokštais supa apie 3500 m² plotą. Tvirtovės viduje yra cerkvė, rūmai ir kitų pastatų griuvėsiai, vandens saugyklos liekanos. Vidinė tvirtovė turėjo dvejus vartus, jos rytiniame kampe stovi dideli apvalūs bokštai. Šiaurės rytų kampe stovi masyvus, gali būti signalinis, bokštas (7 m diametro, 16,6 m aukščio). Tvirtovės pietryčių kampe yra trijų aukštų, 12,2 m aukščio, 5,3 m diametro bokštas.
Šiaurinėje tvirtovės sienoje yra, vienodu atstumu vienas nuo kito, trys kvadratiniai bokštai. Visi bokštai yra apgriuvę, kvadratinis (5x5 m) bokštas beveik visiškai sugriuvęs. Iš vakarinio sienos bokšto išliko tik du aukštai, iš trečiojo bokšto išliko tik trijų aukštų dalis pietryčių kampe. Pietinės sienos viduryje išliko stačiakampis (6,8x5,3 m) bokštas.
Cerkvė su kupolu yra rytinėje vidinės tvirtovės dalyje. Cerkvė yra tetrakoncho tipo, pastatyta X amžiuje, iš vidaus ir išorės dekoruota kruopščiai apdirbtomis, didelėmis (100x60 ir 80 x100) kriauklainio (suakmenėjusių koralų) plokštėmis.
XX amžiaus pabaigoje cerkvė restauruota, uždengtas naujas čerpinis stogas. Išorinių cerkvės sienų laikas nepagailėjo, minkštą kriauklainį labai išėdė lietūs.
Tai viena iš gražiausių X amžiaus cerkvių. Cerkvė nedidelė (10,5x9,8 m), kryžiaus-kupolo tipo, keturių apsidžių, ji žymiai gražesnė už daugumą Užkaukazės cerkvių.
Dabar cerkvės viduje kabo kelios dešimtys ikonų, pristatyta žvakučių.

Kvetera cerkvės kupolas Kvetera bokštas Kvetera rūmai
Kvetera cerkvės kupolas Kvetera bokštas Kvetera bokštas
Author:L.Nikashvili Author:eristo Author:L.Nikashvili

X-XI amžiuje iš akmenų ir akmens gabalų pastatyti rūmai yra prie šiaurinės tvirtovės sienos. Stačiakampio plano rūmus sudaro dvi dalys. Viena iš jų (16,5x9,2 m) (dabar be stogo) yra dviejų aukštų, kita dalis, pristatyta prie pagrindinių rūmų, yra vieno aukšto, jos gale stovi trijų aukštų, stačiakampio plano, bokštas.
Žemutinės tvirtovės sienos yra apie 540 m ilgio, jų storis apie 1,1 m. Sienos juosia apie 25 000 m² plotą. Didelė sienos dalis sugriuvusi, išlikusių jos fragmentų vidutinis aukštis apie 4,5 m. Dabar tvirtovės teritorija gana tankiai apaugusi dygiais krūmais, po ją vaikščioti nėra labai lengva.
Tvirtovė turėjo dvejus vartus. Žemutinės tvirtovės pietvakariniame kampe yra žemiausia miesto vieta, pro čia stovinčius vartus ėjo vienintelis kelias į miestą. Vartai yra tarp dviejų aukštų bokštų. Vienas iš jų yra kūgio formos (3 m diametro prie žemės, 7,8 m aukščio), kitas yra 9 m aukščio, aštuoniakampis. Į pietryčius nuo bokšto, prie tvirtovės sienos, yra nedidelės vienos navos cerkvės griuvėsiai, aplink bokštą, nemažoje teritorijoje, išsimėčiusios pastatų liekanos. Kiti vartai buvo žemutinės tvirtovės pietryčiuose.

© 2016 J.D.Endriukaitis