^

Gruzija

Šida - Kartli

Gruzija

Šida Kartli

Šida-Kartli sritis Šida-Kartli municipalitetai

Šida Kartli (შიდა ქართლი, Vidinė Kartli) Srities plotas - 6 200 km² (Gruzijos vyriausybės kontroliuojama teritorija - 4 807 km²), gyventojų skaičius 314 000 (2002), administracinis centras - Gori miestas. Gruzijos kontroliuojamoje dalyje yra 374 gyvenvietės, tarp jų, 7 miestai ir miesteliai: Gori, Kaspi. Kareli, Chašuri, Surami, Agara ir 366 kaimai. Dauguma Gruzijos kontroliuojamos srities dalies gyventojų - gruzinai, 4% - osetinai, yra nedaug armėnų ir rusų. Šida Kartli pati centrinė, pati "gruziniškiausia" Gruzijos dalis. Gaila, bet nemažoje srities dalyje, pristatyta daug industrinių pastatų. Šida Kartli miestai nuobodoki ir neišraiškingi.
Upė Mtkvari (Kura) padalina sritį į dvi dalis. Į šiaurę nuo Mtkvari - Gori lyguma, dar toliau į šiaurę - Kaukazo priekalnės ir Pietų Osetija. Į pietus nuo Mtkvari irgi yra siaura lygumų juosta, toliau į pietus prasideda Trialeti kalnagūbrio tarpekliai: Dzamsi, Tedzamsi, Tanski ir Kavturski. Per Trialeti kalnagūbrį kelių nėra, tik takai.
Pagrindinės srities upės: Mtkvari (Kura) ir jos intakai Liachvi, Medžuda, Tana, Ksani. Tortla, Charebula, Lechura, Suramula, Prone ir Dzama.
Srities klimatas kontinentinis, vidutinė metinė temperatūra yra apie 11 °C, maksimali - 42 °C, minimali - -32 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 500 mm, maksimalus - 760 mm, minimalus - 330 mm.
Lankantis Šida Kartli, reikia žinoti, kad nemaža srities teritorija yra okupuotų teritorijų pasienyje, ir lankymasis ten gali sukelti jums problemų. Pats problemiškiausias yra Gori municipalitetas.

Trumpa istorija

Šida Kartli - pati seniausia ir centrinė Gruzijos dalis. Iberijos gentys atėjo čia iš pietų, Boržomi tarpekliu ir pradėjo kurti Kartli valstybę. Vėliau valstybės centras persikėlė į Mcchetą ir Tbilisį. VIII amžiuje, užpuolus arabams, 4 amžiams Kartli valstybė sumažėjo iki Gori miesto ir jo apylinkių. Vėlyvaisiais viduramžiais (XVI-XVII amžiais) Šida Kartli valdė keletas kunigaikščių. Pirmieji ir pagrindiniai buvo kunigaikščiai Amilachvari valdę Gori lygumą. Padrindinė jų pilis buvo Kvemo Čala. Dzami tarpeklį ir žemes aplink jį valdė kunigaikščiai Cicišvili - tais laikais jų valdomas rajonas vadinosi Aukštutinis Saciano. Žemutinis Saciano buvo Ničibisi tarpeklyje (dabar Kvemo Kartli srityje). Tedzami slėnį valdė kunigaikščiai Saakadze ir iš jų kilę kunigaikščiai Tarchan-Muravi. Šiaurėje, Kaukazo priekalnėse, ir Cchinvali apylinkėse įsitvirtino kunigaikščiai Mačabeli. Ši teritorija vadinosi Samačablo.
Etniškai tai Gruzijos teritorija. Antra pagal gausumą čia gyvenanti tauta yra osetinai, kurie ilgą laiką smelkėsi iš kalnų į lygumas, ir dabar jų gyvenvietės chaotiškai išsimėčiusios po Šida Kartli. Sovietiniais laikais osetinai masiškai kėlėsi iš Džava rajono į lygumas, todėl Cchinvali mieste jie sudarė daugumą gyventojų, ir vėliau, jį okupavo. Osetinų gyvenviečių yra ir į pietvakarius nuo Gori ir prie kelio Tbilisi-Batumi.
Masinės osetinų migracijos XIX amžiuje metu jie apsigyveno kai kuriuose Trialeti kalnagūbrio tarpekliuose ir susidarė teritorija kartais vadinama "Trialeti Osetija". Didelė dalis osetinų 1991 metais išvažiavo į Šiaurės Osetiją.

Keliai

Sritį kerta pagrindinis Gruzijos kelias Tbilisi-Batumi. Kelias į Cichinvali praktiškai beveik nenaudojamas. Dešiniajame Mtkvari krante yra neblogos kokybės kelias Gori-Kavtischevi-Mccheta, nuo kurio atsišakoja keliai į Trialeti kalnagūbrio tarpeklius. Pėsčiomis galima pereiti per Trialeti kalnagūbrį į Manglisi, Calka ar Bakuriani. Tai gana įdomios trekingo trasos. Prie Gomi kaimo, nuo kelio Tbilisi-Batumi atsišakoja kelias į Sačchere. Prie jo, Ali kaime, yra keletas cerkvių ir Ulumbo vienuolynas.

Įdomybės

Srityje yra miestas urvuose Uplsciche, Kvatachevi, Ateni Sioni ir Kincvisi vienuolynai, Samtavisi ir Cromi soborai, Ertacminda, Metechi cerkvės ir Rkoni vienuolynas ir tiltas. Taip pat yra Gori ir Kvemo Čkala tvirtovės, Schvilo pilis ir Urbnisi - senovėje didelis miestas, kuriame kurį laiką gyveno Šv.Nina. Trialeti kalnagūbrio tarpekliuose yra daug mažiau žinomų vienuolynų ir cerkvių.

© 2014 J.D.Endriukaitis