^

Gruzija

Chertvisi tvirtovė

Gruzija

Gruzija VII-VIII amžiuose

VII amžiaus Užkaukazėje buvo dvi gruzinų valstybės - pusiau priklausoma provincija Iberija ir visiškai priklausoma Bizantijos provincija Egrisi. Tokia Gruzija išbuvo apie du šimtmečius kol galutinai nesubyrėjo į smulkias dalis. VII amžiaus pradžioje Gruzija atsidūrė dviejų pastoviai kariaujančių tarpusavyje valstybių - Bizantijos ir Irano. VII amžiaus viduryje įsiveržė arabai ir prasidėjo naujas Gruzijos istorijos laikotarpis.

Atsisakymas nuo monofizitizmo

Beveik šimtmetį, 505-610 metais, Gruzinų bažnyčia buvo monofizitinė, ir pagal dogmas niekuo nesiskyrė nuo Armėnų bažnyčios. 595 metais mirus katalikosui Bartalome, gruzinai paprašė armėnų atsiųsti jiems vyskupą - tai charakterizuoja gerus santykius tarp šių šalių tuo metu. Iš Dvino atsiuntė Kirijoną, kuris tapo katalikosu Kirijonu I. Jaunystėje jis mokėsi Bizantijoje, tai, gali būti, suformavo jo pažiūras. Kirijonas pripažino Chalkidono bažnytinio susirinkimo nutarimus. Dėl to labai sunerimo Armėnų bažnyčia, prasidėjo intensyvus susirašinėjimas su Armėnijos katalikosu. 609 metais Dvine įvyko Armėnų bažnyčios susirinkimas (III Dvino), kuris nusprendė nutraukti ryšius su Gruzinų bažnyčia.
Stefanozas I (590-627), kurapalato Gurgeno sūnus, buvo persofilas ir aktyviai pradėjo draugauti su persais. Likdamas krikščioniu, jis nusprendė atsisakyti stačiatikybės ir šalyje įvesti monofizitizmą. Tai beveik pavyko, bet vėliau bažnyčia nuo šios idėjos atsisakė. Neaišku kas būtų atsitikę vėliau, bet atėjo Bizantijos kariuomenė.
Bizantijos imperatorius Iraklijus pradėjo didelį karą su persais, įvykdė karo žygį į Laziką, ir, apie 627-628 metus su kariuomene pasirodė Iberijoje. Jo sąjungininkai chazarai per Derbentą įsiveržė į Iberiją iš rytų. Abi armijos apsiautė Tbilisį. Apsiaustis truko keletą mėnesių, po to miestas pasidavė. To pasekoje monofizitizmas išnyko visiškai. Tuo metu Tbilisyje pastatė Sioni katedrą.
Karalių Stefanozą pagavo ir nužudė, jo vietoj kurapalatu paskyrė Adarnese, karaliaus Bakuro III sūnų. Tuo metu buvo statoma Džvari cerkvė. Po 10-20 metų pagal Džvari pavyzdį pastatė Ateni Sioni cerkvę ir naujo tipo cerkvę - Cromi soborą.

Arabų pasirodymas

637 metais Adarnase mirė ir kurapalatu tapo jo sūnus Srefanozas. Jis, kaip ir jo tėvas, buvo graikofilas, niekuo nepasižymėjo.
Iberija balansavo tarp Bizantijos ir Persijos, tarp krikščionybės ir zoroastrizmo, ir staiga pasirodė arabai-musulmonai. Persija dingo, Bizantija žymiai nusilpo. Atsirado nauja didelė problema - arabai.
640 metais arabų karvedys Ijad ibn Ganmas užėmė Amidą (Dijarbakyrą), o 641 metais pasirodė Bitliso apylinkėse. Bet, tik 656 metais Habibas ibn Maslama užėmė Dviną, vėliau Nachičevanę, po to nuo Dvino patraukė į Gruziją (al-Džuzran). Pasiekęs Tbilisį, Habibas su miestu pasirašė sutartį. Su Kachetijos, Trialeti, Samccheti, Šavševi ir Klardžeti kunigaikščiais buvo pasirašytos atskiros sutartys.
Kažkodėl šiuos įvykius kartais priskiria Stefanozo valdymo laikotarpiui, nors jis 650 metais jis numirė ir sutartis buvo pasirašyta jau valdant jo sūnui Adarnase II. Kiek vėliau, 681 metais jis prisijungė prie sukilimo prieš arabus, buvo nužudytas ir arabai valdyti Iberiją atidavė valdyti Guramidų dinastijos atstovui Guramui II. Bet ir jis 689 metais palaikė Bizantijos imperatorių Justinijaną II žygyje prieš arabus. Guramas II 693 metais mirė ir sostą paveldėjo jo sūnus Guramas III.
VIII amžius prasidėjo arabams likvidavus albanų Michranidų dinastiją (705 arba 706 metais), tuo Kaukazo Albanijos istorija baigėsi. Muchranidai dar pusiau formaliai egzistavo apie šimtmetį, po to išnyko visiškai. Dabar iš albanų genčių išliko udinai, gyvenantis Zinobiani kaime Kachetijos Kvareli municipalitete.

Mervano įsiveržimas

736 metais į Gruziją įsiveržė Mervanas ibn Muchamadas. Nuo 732 iki 734 metų Mervanas buvo vietininkas Armėnijoje ir Azerbaidžane, kariavo su chazarais. 730 metais chazarai įvykdė alinantį antpuolį į kalifatą. Jie perėjo Darjali tarpeklį, Gruziją, Šeki, pasiekė Ardebilį, kur sutriuškino arabų kariuomenę. Chazarams vadovavo Bulanas, vėliau visą Chazariją atvertęs į judaizmą.
Nėra aišku, ar gruzinai dalyvavo šiame žygyje, ar tik padėjo chazarams, ar buvo neutrali. Mervanas nusprendė, kad gruzinai palaikė chazarus, todėl nusprendė juos nubausti. Mervano kariuomenė žygiavo po Gruziją, pakeliui griaudama beveik viską ką tik buvo galima sugriauti.
Nukentėjo Tbilisis, Mccheta buvo sugriauta, Armazi buvo sugriautas galutinai. Nežinoma kiek nukentėjo Uplisciche, Urbnisi buvo beveik sunaikintas. Karalius Adarnase pabėgo į vakarus, į Egrisi. Arabai pasileido jam pavyjum, įsiveržė į Argveti, sugavo ir nukankino mtavarus Davidą ir Konstantiną. Nukankinimo vietoje pastatytas Mocameta vienuolynas.
Egrisi karalystėje Mervanas irgi beveik viską sugriovė, tame tarpe Archeopolį, tai tapo šio miesto istorijos pabaiga. Toliau Mervanas patraukė į Abchaziją, sugriovė Cchum (Suchumi), pasiekė Anakopiją, tada pasuko atgal į pietus. Prie dabartinio Artvino arabai sugriovė Achiza tvirtovę. 737 metais arabai kirto Gruziją vėl - Mervanas pakilo Aragvi upės pakrante, perėjo Darjali tarpeklį ir užpuolė chazarus. 738 metais Mervanas atliko dar vieną žygį į Egrisi.
Mervano įsiveržimų pasekmės: išnyko keletas didelių miestų - Mccheta, Urbnisi ir Archeopolis. Gali būti, kad nustojo būti miestais Vašnari, Šorapani, Skanda ir Varciche. Išliko: Tbilisis, Uplisciche, Dmanisi, Udžarma, Rustavi, Žaleti ir Telavi.
Užkaukazėje atsirado Tbilisio emiratas su sostine Tbilisiu. Jį valdė emyrai iš Šuabidų giminės; pradžioje emyro valdžia apėmė visą Rytų Gruziją.
Įdomu, bet Samšvilde nepaminėtas sunaikintų miestų sąraše. Dar daugiau, tuo metu Samšvilde prasidėjo (baigtas 777 metais) didelis ir sudėtingos architektūros Sioni soboras.
Tuo laikotarpiu Gruzijoje baigėsi ištisa epocha. Šimtmečius ji buvo tarp Bizantijos ir Persijos, ir staiga Bizantija ir Persija dingo. Tik po 700 metų Gruzija atsidurs panašioje padėtyje - tarp Osmanų Imperijos ir Sefevidų Irano.
Iberijos erismtavarai egzistavo dar 50 metų ir palaipsniui išnyko. Paskutinį kartą jie minimi 786 metais, kada buvo nužudytas Šv. Abo Tbilisietis.
Šv. Abo įdomus kaip to laikmečio reiškinys. Arabas iš Bagdado, jis atvyko į Tbilisį 775 metais ir pradėjo teologines diskusijas su krikščionimis. Po truputį jis pats pradėjo linkti į krikščionybę, o 781 metais, kada erismtavaras Nerse pabėgo į Chazariją, Abo pabėgo kartu su juo, ir ten apsikrištijo. Po metų grįžo į Tbilisį ir pradėjo skleisti krikščionybę tarp arabų. 785 metais jį uždarė į kalėjimą, kiek vėliau (786 metų sausio 8) nukirto galvą, o kūną sudegino ten, kur dabar stovi Metechi cerkvė. Abo buvo paskelbtas šventu kankiniu; Tbilisio senamiestyje yra Abo gatvė.
Tuo laiku Gruzijos teritorijoje atsirado keletas valstybių: vakaruose - Abchazija, rytuose - Kachetija ir Eretija, pietuose - Tao-Klardžeti.

Abchazija

Nuo VIII amžiaus pradžios Abchaziją valdė Bizantija, valdytojai vadinosi archontais, sostinė buvo Anakopija. 736 metais į ją įsiveržė arabai, bet Anakopijos užimti nesugebėjo ir pasuko atgal. Archontas Leonas priėmė pabėgėlius iš Kartli, vedė vieną iš jų, ir jo palikuonys palaipsniui išplėtė Abchazijos valdas į pietus ir rytus. 778 metais Abchazija susivienijo su Lazika karalyste. 786 metais archontas Leonas II pasiskelbė Abchazijos karaliumi, iškovojo nepriklausomybę ir perkėlė sostinę į Kutaisį.
Dar apie du šimtmečius karalystė pastoviai plėtėsi, laikas nuo laiko kariaudama su Kachetija dėl centrinės Kartli.

Kachetija

787 metais Gruzijos rytuose atsirado Kachetija, nuo kurios atsiskyrė Eretija. Kachetijos karalystė egzistavo apie 200 metų, laikas nuo laiko užkariaudama Ereti ar vakaruose sienos pasiekdavo Ksani upę. Tada Kachetijai priklausė Tianeti rajonas.
Dėl nežinomų priežasčių VIII amžiuje Kachetijoje prasidėjo cerkvių statybos bumas. Tuo laikotarpiu pastatė pagrindinę Ikalto vienuolyno cerkvę, Kvelacminda cerkvę Gurdžaani ir dar kai kurias cerkves.
1010 metais karalius Bagratas III užkariavo Kachetiją, ir ji trumpą laiką buvo suvienytos Gruzijos dalis, vėliau vėl atsiskyrė, ir tik Davidas Statytojas 1002 metais ją vėl prijungė prie Gruzijos.

Ereti

Pačiuose Gruzijos rytuose 787 metais atsirado nedidelė Ereti kunigaikštystė (samtavro), su sostine Šeki mieste. Dabar tai Lagodechi municipalitetas ir keletas Azerbaidžano rajonų - Belokano, Zakataly ir Šeki. Gali būti Ereti priklausė ir dabartiniai Kvareli ir Signachi municipalitetai.
893 metais Ereti kunigaikštis pasiskelbė karaliumi. Bet apie 915 metus abachazų-kachetų kariuomenė (Kachetijos karalius Kvirike I ir Abchazijos karalius Konstantinas III) neužilgo užkariavo ir pasidalino Ereti. Apie 950 metus Ereti trumpam pateko Azerbaidžano Salaridų dinastijos valdžion, tada eretiečiai nusprendė pereiti iš monofizitizmo į graikų krikščionių ortodoksų tikybą. Po 1020 metų Kachetija galutinai užkariavo Ereti, o 1104 metais Davidas Statytojas Ereti įjungė į suvienytos Gruzijos sudėtį ir padarė ją eristavija.
Nors Ereti karalystės seniai jau nebėra, Lagodechi municipaliteto gyventojai vadina save eretiečias.

© 2014 J.D.Endriukaitis