^

Gruzija

Vardzia

Gruzija

Vardzija. Samcche-Džavacheti

Vardzija (ვარძია) - yra turistams siūlomų aplankyti Gruzijos istorinių paminklų sąrašo viršuje. Miestai urvuose populiarūs, ir Vardzija pagal populiarumą gal būt nusileidžia tik Uplisciche. Bet Uplisciche didesnis populiarumas yra todėl, kad ji žymiai arčiau Tbilisio. Visi pripažįsta, kad Vardzija yra unikali ir nepakartojama. Urvų kompleksas prie Mtkvari upės, 60 km nuo Achalciche.
Vardzija atsirado Gruzijos Aukso amžiaus laikotarpyje. Miesto statyba priskiriama karalienei Tamarai, bet pirmieji urvai buvo iškirsti valdant jos tėvui Giorgi III (1156-1184). Tie urvai buvo iškirsti toje vietoje kur dabar yra Šv.Marijos cerkvė, prie šaltinio, ir cerkvės rytinėje dalyje galima pamatyti altoriaus nišą. Archeologai šią nišą laiko pirmosios, vėliau perstatytos, cerkvės dalimi. Karalius Giorgi, kaip įkūrėjas, yra pavaizduotas vienoje cerkvės freskų.
1184 metais Giorgi numišta ir prasideda antrasis statybų etapas - karalienės Tamaros įsakymu pastatoma cerkvė, kurios vidus ištapomas eristavo Rati Surameli potvarkiu - atrodo, tuo laikotarpiu (1184-1185 metais) freskose atsirado karalienės Tamaros ir eristavo Rati portretai.
Tuo metu čia apsigyvena pirmieji vienuoliai, nors yra hipotezė, kad jie čia apsigyveno tik 1205 metais.
Nuo 1184 iki 1205 metų vyko trečiasis, didžiausias statybos etapas. Pradžioje, prie cerkvės, buvo iškirstos kelės vienuoliams, veliau statyba plito į visas puses. Šis grandiozinis statinys vos nežuvo per 1283 metų žemės drebėjimą.
Buvo ir ketvirtasis statybos etapas: Samcche valdovas Beka Džakeli pastatė varpinę ir prieangio arkas.
Galų gale gavosi didingas statinys. Dabartinė Vardzija tik kukli dalis to kokia ji buvo anksčiau. 1283 metų žemės drebėjimas beveik sunaikino urvų miestą, ir dabar mes matome kaip ir jo griuvėsius. Nugriuvo visa miesto priešakinė dalis - sienos, galerijos ir laiptai. Todėl dabar gana sunku suprasti miesto planavimo logiką. Visas kompleksas yra 13 lygių.
Dabar Vardzija - šalies pakraštys, bet senovėje čia buvo beveik Gruzijos centras, pro ją ėjo labai svarbus prekybos kelias. Pats žymiausias miesto istorijos momentas - gruzinų žygis prieš turkus-seldžiukus 1201 (1204?) metais. Gruzijos kariuomenės stovykla buvo priešais Vardziją ir karalienė Tamara išlydėjo ją stovėdama miesto galerijoje.
Mongolų įsiveržimo laikotarpiu (XIII amžiaus antroji pusė) Vardzijos vienuoliai aktyviai kovojo dėl religinės ir tautinės kultūros išlikimo.
1551 metais persai surengė čia skerdynes aprašytas metraštininko Hasan-beg-Rumliu. Persai pagrobė garsią Dievo Motinos ikoną, aukso ir geležies duris, daugelį kitų kultūros vertybių.
Po 20 metų įsiveržė turkai ir vienuolynas nustojo gyvuoti. Turkai nužudė visus vienuolius - juos sudegino pagrindinėje vienuolyno cerkvėje. Turkų laikais čia gyveno piemenys. 1828 metais Vardzija atiteko Rusijos imperijai ir vienuolynas vėl pradėjo veikti.
Sovietiniais laikais čia buvo plati pasienio zona, čia lankytis buvo galima tik turint leidimus, bet turistų atvažiuodavo gana nemažai. Netoliese, kitoje upės pusėje, buvo turistinė bazė.

Vardzija Vardzija Vardzija

Po Vardziją

Nuo kelio reikia pereiti tiltu į kitą Mtkvari upės pusę. Dešinėje - ilgas skardis, jame iškirsta daugybė urvų. Pagrindiniai urvai - tolimajame jo gale.
Vardzijos miesto teritorijoje yra veikiantis vienuolynas, įėjimas į jį apribotas. Be jo Vardzijoje yra dar 15 cerkvių su freskomis, didžiausios - Šv.Marijos ir Ananuri. Dabar visas miestas sukultūrintas, pastatytos tvorelės, kopetėlės ir netgi įvestas elektrinis apšvietimas. Vienoje vietoje yra šaltinis.
Įėjimas į Vardziją mokamas - 3 GEL (daugiau kaip 8 žmonių grupei - po 2 GEL). Galima užsisakyti gidą, sako, kad tai pasiteisina.
Bilietus parduoda pastate prie tako į Vardziją pradžios. Nuo jo takas kyla aukštyn. Kairėje keletas nereikšmingų urvų. Takas atveda prie nedidelio bokšto, kuri sąlyginai yra paradinis įėjimas. Miestas prasideda už to bokštelio. Šis bokštas - varpinė. Kažkada jis buvo 2 aukštų, bet viršutinis neišliko. Tamaros laikais šios varpinės nebuvo, tuo metu nebuvo atskirai stovinčių varpinių - Gruzijoje jos pasirodė tik XIII amžiaus pabaigoje. Šią varpinę pastatė jau po 1283 metų žemės drebėjimo, ant griuvėsių.
Nuo varpinės lankytojai eina prie pagrindinės cerkvės, ji pastatyta dideliame urve, už cerkvės, uolos gilumoje didelė erdvė, ten yra nedidelė cerkvė.
Šv.Marijos cerkvė - visos Vardzijos centras, nuo jos miestas ir prasidėjo - urvai išplito į visas puses. Cerkvė yra uoloje, išorėje tik prieangio arkos. Šis prieangis anksčiau buvo didesnis, bet vėliau jo dalis nugriuvo. Pati cerkvė - didelė salė su apsida rytuose. Altorius truputį iškilęs. po juo yra slapta landa vedanti žemyn į slaptą patalpą, kur saugojo cerkvės daiktus. Visos cerkvės sienos pastatytos iš akmens, tik apsida iškirsta uoloje. Į cerkvę yra keletas įėjimų. Vakarinis iškirstas kaip kelias prie šaltinio. Pagrindinė šios cerkvės vertybė - jos freskos, nutapytos 1184-85 metais.
Altoriaus nišoje pavaizduota Dievo Motina su archangelais, žemiau - 12 apaštalų. Ant cerkvės skliautų nutapyti religiniai siužetai Gimimas, Krikštas, Lozoriaus prisikėlimas ir kt. Ant pietinės sienos (freska pažeista) - įžengimo į Jeruzalę siužetas, ant vakarinės - trys siužetai: Pasikėlimas, Šventosios Dvasios atėjimas ir Dievo Motinos apraudojimas.
Istoriniu požiūriu įdomiausi cerkvės įkūrėjų atvaizdai, kurie visada tapomi ant šiaurinės sienos. Čia yra karaliaus Giorgi ir karalienės Tamaros atvaizdai. Šv.Marijos cerkvė ir varpinė - lengviausiai atpažįstami miesto objektai. Kiti - tai daugybė urvų ir keletas tunelių. Kai kurie urvai turi sąlyginius pavadinimus, kurie užrašyti lentelėse prie jų.
Įdomus yra tunelis iš cerkvės. Prie šiaurinės cerkvės sienos yra nedidelė koplyčia su palaidojimu, į šoną nuo jos - mediniai laiptai. Pakilus šiais laiptais (tik keletas pakopų), pateksite į siauro tunelio pradžią, kuris kyla aukštyn, keletą lygių aukščiau cerkvės. Tunelis baigiasi viename iš aukštutinių kambarių, iš jo išore galima nusileisti žemyn. Visas tunelis iškirstas uoloje.

Vardzija Vardzija Vardzija

Prie Vardzijos galima rasti nakvynę ir kur pavalgyti. Tarp Chertvisi ir Vardzijos yra keliolika svečių namų, keletas kilometrų nuo Vardzijos, keliu aukštyn palei upę - nemaža, tvarkinga, viešbučio tipo turistinė bazė.
Prie aikštės, kur prasideda takas į miestą, yra kavinė, keletas suvenyrų parduotuvėlių ir šaltinis. Čia prasideda takas į Tmogvi tvirtovę, Kitoje upės pusėje, prie tilto, yra vienuolynui priklausanti kavinė.
Į Vardziją važiuoja "maršrutkės" iš visų artimiausių miestų. Įprastai, jos atvažiuoja, išleidžia žmones, laukia apie valandą, ir tuos pačius žmones parveža atgal. Pakliūti į šiuos autobusiukus nėra lengva. Galima pabandyti pakeleivingomis mašinomis, nors eismas nuo Aspindzos nėra labai intensyvus.
Gana įdomus maršrutas pėsčiomis iš Akalchalaki per Kumurdo.
Iš Achalciche 4 kartus per dieną važiuoja reisinės "maršrutkės". Kaina - 5 GEL.

Vardzija Vardzija Vardzija
© 2014 J.D.Endriukaitis