^

Gruzija

Gurija

Gruzija

Gurija

Gurijos sritis Gurijos municipalitetai

Gurija (გურია) - nedidelė (plotas 2033 km2, gyventojų skaičius - 138 800), pagal dydį dešimtoji, sritis Vakarų Gruzijoje, tarp Megrelijos, Imeretijos ir Adžarijos. Pavadinimas minimas nuo IX amžiaus, bet savarankiška kunigaikštyste Gurija tampa tik XV amžiuje. Srities sostinė - Ozurgeti miestas.
Srities teritorija apima Supsa upės slėnį, dalį Rioni upės žemumos ir didelius, neapgyvendintus, kalnuotus rajonus. Įdomūs pastatai susikaupę tarp Ozurgeti ir Čochatauri.
Guriją turistui sunku palikti nuošaliai, bet čia kažko labai įžymaus beveik nėra. Gurijos cerkvės ir tvirtovės nėra labai žinomos, ir žymių istorinių įvykių prie jų neįvyko. Gruzijoje Gurija labiausiai žinoma dėl kurorto Bachmaro ir mineralinio vandens "Nabeglavi".

Cerkvės, vienuolynai, tvirtovės

Gurijoje yra 20 cerkvių ir viena mečetė. Vienuolynai - Šemokmedi, Džumati ir nedidelis vienuolynas prie Čchorocku.
Plačiai žinomų tvirtovių Gurijoje dvi: Tamari tvirtovė ryčiau Čochotauri ir Askana tvirtovė. Žiūrėti ten nėra labai į ką - mažai kas išlikę, griuvėsiai stipriai apaugę krūmais.
Dar yra Gurieli rūmai Ozurgeti mieste pastatyti 1863 metais.

Muziejai

Etnografiniai muziejai yra Čochotauri ir Lančchuti miestuose. Čochotauri muziejus nemokamas ir labai simpatiškas. Ozurgeti istorijos muziejus dažnai būna uždarytas. Dar yra Nikolaj Mara namas-muziejus.

Nacionaliniai parkai

Gurijai priklauso dalis Kolchidos Nacionalinio Parko. Jame veisiasi reti juodieji gandrai. Nuo 2007 į parką vežioja turistus vaikščiojimui (hiking) ir paukščių stebėjimui.

Juodosios jūros pakrantė

Gurijoje yra 20 km jūros pakrantės. Tai lygūs smėlio paplūdimiai, įvairaus užterštumo lygio. Daugiausiai civilizuoti prie Ureki miestelio, kuris tapo populiariu kurortu dėl čia esančio magnetinio smėlio. Atkarpa nuo Supsa upės iki Paleostomi ežeru vadinama Grigoreti-beach. Sako, kad ten ypatingas smėlis ir pušynai.

Žemės ūkis

Gurijos lygumose auga tik kukurūzai ir arbata. Javai ir vynuogės čia augti nenori. Kaimuose augina Izabela, bet dėl labai didelės drėgmės vynas gaunasi per silpnas ir vandeningas. Priekalnėse augina Colikauri vynuoges - tai vienintelis normalus vynas Gurijoje. Anksčiau Gurijoje buvo daug arbatos plantacijų. Apleista arbatos apdirbimo gamykla iki šiol stovi Gurianta kaime. Dauguma plantacijų apleistos, užaugusios paparčiais, bet paskutiniu metu arbatos auginimas pradeda atsigauti. Parduotuvėse galima rasti Gurijos arbatos - juodos ir žalios. Taip pat turguose galima rasti Gurijoje išauginto tabako.
Rudenį Gurijoje prinoksta mandarinai. Jų labai daug atsiranda lapkričio pradžioje, kaina krenta iki 50 tetrių už kilogramą. Tokia kaina išsilaiko ir gruodį, o sausį jau pačių mandarinų kokybė nėra jau gera.

Gurijos keliai

Pagrindiniai keliai geros kokybės, pavyzdžiui Ozurgeti-Kobuleti, Ozurgeti-Čochotauri ar Ozurgeti-Ureki. Šalutinai keliai - daugiausiai įvairios kokybės žvyrkeliai.

Gurijos istorija

Gurijos istorija geriausiai atsekama nuo XV amžiaus. Amžiaus pradžioje ji buvo tik Vakarų Gruzijos dalis. Amžiaus viduryje, Kutaisio eristavas Bagrat iš Imeretijos Bagrationų giminės, sukilo prieš centrinę valdžią ir 1463 metais, mūšyje prie Čichori (tvirtovė Argveti regione) nugalėjo caro Georgijaus VIII armiją. Nuo to laiko Vakarų Gruzija atsiskyrė nuo Centrinės. Bagratas buvo karūnuotas Imeretijos caru, po to padalino savo valdas į satapro ir išdalino savo šalininkams: Ševaridze gavo Abchaziją, Gelovani - Svanetiją, Dadiani - Megreliją, o Vardanidze - Guriją.
Vardanidze - sena giminė, kažkada valdė Svanetiją. Veliau nuo jų atsiskyrė Dadiani atšaka, o muo Dadiani - Gurieli giminė. 1463 metais Guriją gavo Mamija (-1469), Liparito Daiani sūnus. Jis vedė Davido Komnino, paskutinio Trapezundo imperaroriaus, dukterį. Trapezundo imperija baigė egzistuoti 1461 metais, Davidas mirė Stambule 1463 metais. Mamijos Gurieli ir imperatoriaus duktė sulaukė sūnaus - Kachabero Gurieli (1469–1483). Nuo to laiko Gurieli pradėjo pretenduoti į Trapezundo imperiją. Kachabero sūnus, Georgijus I (1483–1512) 1491 metais tapo nepriklausomos Gurijos kunigaikščiu, į kurios sudėtį įėjo Gurija ir beveik visa Adžarija.
Gurieli vasalais buvo vietiniai Gurijos kunigaikščiai: Gugunava, Mačutadze, Maksimenišvili, Nakašidze, Tavdgiridze, Šalikašvili, Zedgenidze ir Eristali-Šervašidze. Tarp kitko, Nakašidze valdų centras buvo kaimas Gorianta, į vakarus nuo Ozurgeti. Ten iki šiol išlikusi giminės cerkvė ir kaimas Cichisperdi, kur anksčiau stovėjo pilis.
1681 metais kunigaikštis Giorgijus Gurieli net tapo Imeretijos caru, bet 1683 otomanai nuvertė jį. Giorgijus priešinosi, bet 1684 metais žuvo mūšyje prie Rokiti. Jo sūnus Mamija Imeretijos caru buvo net tris kartus: 1701-02, 1711 ir 1713.
Nuo XVI amžiaus pradžios iš pietų pradėjo pulti turkai, kurie po truputį užėmė Adžariją. Gurija atsidūrė sunkioje padėtyje ir pateko Mingrelijos įtakon. 1723 metais kunigaikščiai Gurieli galutinai prarado Batumi. Pastovūs turkų antpuoliai įtakojo, kad kunigaikštystėje liko nedaug gyventojų ir 1770 metais joje gyveno tik 5-6 tūkstančiai šeimų.
1810 metais Mamija V Gurieli prisiekė Rusijos imperijai. Jo sūnų Davidą įtarė vedant slaptas derybas su turkais, todėl 1829 metais kunigaikštystė buvo likviduota, tapo valsčiumi.

© 2014 J.D.Endriukaitis