Gruzija

Gruzija nedidelė valstybė, kiek didesnė už Lietuvą. Gruzija ribojasi su Rusija, Azerbaidžanu, Armėnija ir Turkija. Sovietiniais laikais šalis buvo populiari atostogų vieta, vėliau įvyko keltas karų ir perversmų; kraštas turistų buvo mažai lankomas. Dabar šalis vėl populiari tarp keliautojų iš įvairiausių šalių.
Gruzija - šilta kalnų šalis, sąlyginai nebrangi - kainos panašios į Turkijos ar Maroko. Vasarą gali būti per karšta; pats geriausias sezonas rugsėjo ir spalio mėnesiais. Kainos „nesikandžioja“, vidutinis pragyvenimo lygis čia nedidelis, bet Gruzija palaipsniui keičiasi į gerąją pusę. Čia kiekvienais metais vis kas nors pagerėja. Tiesiami keliai, plečiasi interneto ryšys, tvarkomi Nacionaliniai parkai ir archeologiniai objektai, restauruojamos cerkvės ir pilys.. Čia dar daug ko trūksta, bet reikia suprasti, kad valstybė 2004 metais praktiškai viską pradėjo nuo pat pradžių. Ir dar spręsdama šimtų tūkstančių karo pabėgėlių problemą. Dabar pastoviai gerinama šalies turistinė infrastruktūra, restauruojami lankytini objektai.
Šio proceso šalutinis efektas - į Gruziją gal buvo per anksti važiuoti 2011 metais, kai daug objektų buvo uždaryti remontui ar rekonstrukcijai. Nuo 2011 per keletą metų šalis padarė galingą šuolį - juntamai pagerėjo turistinė infrastruktūra. Sutvarkė Achalcichės ir Telavio miestus, atsidarė nauji viešbučiai ir nakvynės namai, restoranai ir kavinės, naujos vyno gamyklos. Netgi Kachetija - užkampis atsigavo. Po 2012 metų rinkimų statybų tempai sumažėjo, bet iki tol jau daug buvo padaryta.

Lankytinos vietos

Gruzija turtinga senoviniais statiniais - vienuolynais, šventyklomis, pilimis ir tvirtovėmis, taip pat megalitiniais statiniais ir kitais istorijos ir architektūros paminklais. Yra ir XIX - XX a. pradžios architektūros, bet vis dėl to tai ne Prancūzija ar Italija, tad versalių čia nerasite. Dauguma tvirtovių ar pilių gana apgriuvusios, apie XV a. ar senesnės. Galite aplankyti X - XII a. ir kai kurias dar senesnes cerkves.
Geriau ar blogiau išlikusių pilių ir cerkvių Gruzijoje labai daug. XVII amžiuje tyrinėtojai suskaičiavo daugiau kaip 50 000 objektų. Dabar jų mažiau, dalis išnyko, dalis atsidūrė Turkijos ar Armėnijos teritorijose. Daugiausiai objektų yra rytinėje ir centrinėje Gruzijos dalyje. Šalies vakaruose jų mažiau. Kai kurie griuvėsiai iš pažiūros neįspūdingi, bet gali tapti labai įdomūs, jeigu jūs žinote jų kilmę ir istoriją. Jeigu nežinote - skaitykite šį vadovą, tam jis ir sudarytas.
Be senovinių pastatų dar galima pamatyti ir gamtinių lankytinų objektų. Paminėsiu neseniai įrengtas Sataplijos ir Prometėjo olas netoli Kutaisio.

Turistinė infrastruktūra

Ji dar tik kuriasi, bet vystosi gana greitai. Atsiranda Turizmo informaciniai biurai, kuriuose jums nuoširdžiai patars, juose galima rasti nemokamų regiono žemėlapių. Jau atsirado ir brangių viešbučių, daugiausia Tbilisyje ir Batumyje; kaimuose ir miesteliuose atsiranda pansiono tipo nakvynės vietos po 15-20 EUR už nakvynę su pusryčiais. Tai palyginus gana brangu, bet kol kas kainos tokios. Didesniuose miestuose galima rasti ir sąlyginai nebrangius hostelius. Ypač jų gausu Tbilisyje.
Tik kai kurie turistiniai objektai sutvarkyti ir mokami - pvz. Petra, Vardzija, Uplisciche. Visi kiti lankomi be jokių kliūčių - pvz. Nikorocminda, Ackuri, Tmogvi ar Chertvisi. Kainos mokamuose objektuose nėra didelės - nuo 3 larių. Brangesni bilietai į Sataplia ir Prometėjaus olas, brangiausi bilietai (10 GEL) yra į Stalino muziejų Gori mieste.
Dauguma lankytinų objektų pažymėti specialiomis lentelėmis, bet ši sistema nėra tobula. Pavyzdžiui, jeigu prie kelio stovi lentelė su bažnyčios simboliu, reiškia, kad kažkur čia yra cerkvė. Bet atstumas nenurodytas, pavyzdžiui, nuo tokios lentelės iki Kvatechevi vienuolyno reikia eiti per kaimus apie 8 km. Nuo 2012 metų pradėjo atsirasti ir lentelės nurodančios kryptį ir atstumą iki objekto.
Adžarijoje lankytinų objektų markiruotė žymiai geresnė. Joje šalia ženklų yra stendai su neblogais objektų aprašymais ir atstumais iki jų. Informaciniai ženklai turistams Svanetijoje irgi po truputį gerėja.
Profesionalių, gerai pasiruošusių gidų Gruzijoje nėra daug. Atsirado daug "veikėjų" kuriems atrodo, kad užtenka atvežti turistą prie cerkvės ir pasakyti, kad tai labai sena cerkvė. Todėl labai atidžiai rinkitės gidą. Galbūt verta jų žinias patikrinti, tartum tarp kitko paklausti kada pastatytas Sioni soboras ar kodėl Narikala tvirtovė taip vadinama.

Slidinėjimas kalnuose

Žiemą Gruzijoje irgi yra ką veikti. Prie Gruzinų karo kelio yra senas populiarus kalnų slidinėjimo centras Gudauri. Nesunku patekti į mažiau populiarų kurortą Bakuriani, esantį netoli Boržomi. Neseniai atsidarė kalnų slidinėjimo centras Chacvali Aukštutinėje Svanetijoje. Planuojama pastatyti slidinėjimo centrą Adžarijoje.
Slidinėjimo sezonas įprastai tęsiaisi nuo gruodžio iki kovo mėnesio. Kartais orai iškrečia pokštus ir sniego nebūna iki vasario. Tad, apie trasas geriau susižinoti iš anksto.

Poilsis

Gruzijoje kol kas dar nelabai išvystyta turistinė infrastruktūra, tad mėgstantys "civilizuotą" poilsį čia gali rasti daug trūkumų. Gruzija - nuostabus kraštas "laukiniui" turizmui. Čia daug paprasto gyvenimo džiaugsmo - galima vaikščioti po kalnus, plaukti kalnų upėmis, valgyti skanų gruzinų maistą, gerti skanų ir švarų kalnų šaltinių vandenį, laikas nuo laiko papuolant į svečius pas vietinius žmones.

Kelionės

Dabar labai patogu ir nebrangu pasiekti Gruziją. Du kartus per savaitę iš Vilniaus į Kutaisį skraido aviakompanijos Wizzair lėktuvai. Tiesioginių skrydžių į Tbilisį iš Lietuvos nėra.
Jau šešis metus organizuojame nebrangias ir nestandartines keliones į Gruziją. Taip pat nesivaržydami galite kreiptis dėl patarimų apie keliavimo ypatumus Gruzijoje. Plačiau Kelionės.