Gruzija XVI amžiuje

XVI amžius Gruzijoje prasidėjo be didelių vilčių vėl susivienyti. Susiskaldžiusi šalis tapo krikščioniška sala apsupta musulmoniškų šalių. Bet nemalonumai tik artėjo - Turkija ir Iranas vis artėjo prie jos.
1505 metais Kartli karaliumi tapo Davidas X. Jis buvo taikus, nenorėjo nieko užkariauti arba prijungti, bet karas pats atėjo - Imeretijos karaliaus Aleksandro II kariuomenė perėjo Lichi kalnagūbrį ir užėmė Gori. Bet 1510 metais į Gruzijos vakarinę dalį įsiveržė turkų kariuomenės būrys ir imeretiečiai Gori paliko. Šis nedidelis turkų įsiveržimas buvo pirmasis. Vėliau buvo kiti, taip pat nedideli turkų įsiveržimai.
Rytuose atrodė viskas buvo ramu, Kachetiją valdė karalius Aleksandras, bet 1511 metais jį nužudė jo sūnus Giorgi, taip pat išdūręs akis savo broliui. Prie Giorgi vardo atsirado pravardė Avi (piktas) - Av-Giorgi. Tais pačiais metais Av-Giorgi užpuolė Kartli, karalius Davidas X pasislėpė Ateni pilyje. Kachetiečiai, beveik netrukdomi, pradėjo plėšti šalį. Karaliaus brolis Bagratas bandė pasipriešinti: pirmiausia jis pareikalavo duoti jam valdyti Aragvi ir Ksani tarpeklius. Vėliau Muchrani slėnyje jis pastatė Mtveri tvirtovę, kuri kartais vadinama Ksani tvirtove.
Pagal legendą, kachetiečiai apsiautę tvirtovę, apsiaustiesiems pasiuntė vyno ąsotį. Bagaratas jiems pasiuntė gyvą upėtakį, kurį laikė vandens saugykloje. Liaudyje atsirado padavimas, kad iš tvirtovės yra požeminis tunelis iki Ksani upės, ir joje apsiaustieji gaudė žuvį, kurią pasiuntė kachetiečiams.
Kito antpuolio metu Av-Giorgi medžiojo Czalisi tarpeklyje (greičiausiai dabartinio Ereda kaimo apylinkėse), kur jį sugavo Bagrato kariai. Av-Giorgi buvo įkalintas Mtveri tvirtovėje, kur tais pačiais metais ir mirė. Bagratas įsiveržė į Kachetiją, kur didesnio pasipriešinimo nesulaukė. Kachetijos karaliaus sūnus Levanas pasislėpė pas kunigaikštį Gersevaną Čolokašvilį - greičiausiai prie dabartinio Matani kaimo. Kachetijos karalystė laikinai nustojo egzistavusi.

1514 metais turkai mūšyje prie Čaldirano nugalėjo Irano šacho Izmailo kariuomenę. Jo karvedys Div Sultan Rumlu savo iniciatyva 1518 metais užpuolė Gruziją. Persai užėmė Gori ir Surami, bet jie nusprendė neprovokuoti galimos turkų-gruzinų sąjungos ir iš Kartli pasitraukė. Pasitraukdami persai gražino Levanui Kachetijos sostą ir vėl gražino nepriklausomybę Kachetijai. Davidas X iškart pradėjo karą dėl Kachetijos, bet Levanas įgijo netikėtą sajungininką - Gurijos kunigaikštį Mamija Gurieli, kuris įsiveržė į Kartli, nugalėjo Davido X kariuomenę, o vėliau visus privertė susitaikyti. Kachetijos-Kartli karas baigėsi. Be to, 1520 metais, Gurieli ištekino už karaliaus Levano savo dukterį Tinatin.
1522 metais Irano šachas pasiūlė Davidui X priimti islamą. Jam atsisakius, šachas su kariuomene įsiveržė į Gruziją. Pietinėje Soganlugi kalnagūbrio pusėje įvyko mūšis prie Teleti. Persai buvo pasidalinę į tris armijas. Karaliaus Davido X kariuomenė sugebėjo nugalėti dvi iš jų, bet trečia, vadovaujama šacho Izmailo, nulėmė mūšio baigtį. Izmailas kirto Jagludža kalnagūbrį ir užpuolė gruzinų kariuomenę iš užnugario. Gruzinų kariuomenė buvo nugalėta, persai užėmė Tbilisį. Narikala tvirtovėje įsikūrė persų įgula, o prie Metechi tilto pastatė šiitų mečetę, kuri stovėjo iki XX amžiaus vidurio. Gruzinai pradėjo partizaninį karą. 1524 metais šachas Izmailas mirė, jo sūnui Tamazui buvo tik 10 metų, ir Irane prasidėjo karas tarp jo regentų. Tuo pasinaudojęs, Davidas X atsiėmė Tbilisį, o 1525 metais - Adžakala tvirtovę.
Dėl nežinomų priežasčių 1525 metais Davidas X atsisakė sosto ir Damiano vardu apsigyveno viename iš Tbilisio vienuolynų. Po metų jis mirė, palaidotas Sveticchoveli cerkvėje.
Karaliumi tapo jo brolis Giorgi IX, kuris irgi kiek vėliau (1527 ar 1534 metais) atsisakė sosto ir pasitraukė į vienuolyną. Irane tęsėsi vidaus kovos, trylikametis šachas Tamazas lanku nušovė jau minėtą karvedį Div Sultan Rumlu.
1539 metais į vienuolyną pasitraukė ir Davido X brolis Bagratas Muchran-Batoni, Muchrani kunigaikščiu tapo jo sūnus Vachtangas. Kachetijoje 1529 metais karalius Levanas susipyko su žmona Tinatin, kuri pasitraukė į Šuamta vienuolyną.

Luarsab I

Karaliaus Luarsabo I gimimo data tiksliai nežinoma, kaip ir jo karaliavimo pradžios ir mirties datos. Žinoma, kad 1526 metais jis vedė Imeretijos karaliaus Bagrato III dukterį Tamarą. Tai ta pati Tamara, kuri, pagal padavimus, skandino meilužius Tereko upėje. Ji dažnai painiojama su žymiąją karaliene Tamara.
Nuo tada Kartli ir Imeretija sudarė karinę sąjungą. Kiek vėliau prie jų prisijungė Kachetijos karalius Levanas. Pavojus iš Osmanų Imperijos ar Irano buvo sumažėjęs - iki 1555 metų šios valstybės kariavo tarpusavyje. Vis dėl to 1541 metais šachas Tamazas įsiveržė į Užkaukazę, privertė karalių Levaną nutraukti sąjungą su Luarsabu, užėmė Tbilisį ir jame paliko įgulą.
1545 metais turkai mėgino užgrobti Tortomi, Ispir ir Pasin tvirtoves. Imeretijos karalius paprašė Luarsabo I pagalbos. Prie jų prisijungė Gurijos kunigaikštis Rostom Gurieli, bet Megrelijos kunigaikštis Levanas Dadiani prisijungti atsisakė. Meschetai pareikalavo, kad, pagal papročius, jie būtų kariuomenės avangarde, bet jiems atsakius, jie mūšyje nedalyvavo. Mūšį prie Sochoisto gruzinų armija pralaimėjo, turkai užėmė dalį Samcche.
Nuo 1545 iki 1554 metų Gruziją pastoviai puldinėjo persai. Daugiausiai jie siaubė Samcche-Džavacheti, Trialeti ir Sabaratiano sritis, sugriovė Birtvisi tvirtovę, Gori ir Ateni. 1555 metais persai su turkais susitarė Gruziją pasidalinti. Į persų intersų zoną pateko Kartli ir Kachetijos karalystės. Lauarsabas I šios sutarties nepripažino ir tęsė partizaninį karą, laikas nuo laiko puldinėdamas Tbilisį. Persai suruošė didelę baudžiamąją ekspediciją vadovaujamą Gandži valdovo Šaverdi. Lauarsabas I persų kariuomenę pasitiko prie Garisi kaimo. Persai buvo nugalėti, bet Luarsabas I buvo mirtinai sužeistas. Mūšis įvyko 1556 arba 1558 metais. Karalius buvo palaidotas Sveticchoveli cerkvėje.

Svimon (Simon) I

Kartli karaliumi tapo Luarsabo sūnus Svimonas I. Karaliumi praktiškai jis tapo vykstant mūšiui prie Garsi, kurio pabaigoje jis vadovavo gruzinų kariuomenei. Kartli sostine tuo metu buvo Gori miestas. 1559 metais Svimonas vedė Kachetijos karaliaus Levano dukterį Nestan-Daredžan.
Pagrindinė jo politikos kryptis buvo Tbilisio atkovojimas. Svimonas keletą kartų puolė Tbilisį, bet 1561 metais mūšyje prie Cichedidi pralaimėjo persams. Tuo metu jo brolis Davidas pabėgo pas persus, priėmė islamą ir tapo Irano palaikomu pretendentu į sostą. Su persų kariuomene Davidas įsiveržė į Gruziją, bet du kartus - 1567 metais mūšyje prie Digomi ir 1569 metais prie Samadlo jį nugalėjo Svimono I kariuomenė. 1569 metais Svimonas I pralaimėjo mūšį prie Parcichi ir pateko į nelaisvę. Jis 9 metus buvo kalinamas Irane, Alamut tviertovėje.
Karaliumi tapo Davidas XI arba Daud-chanas. Tai nepatiko Osmanų imperijai, kuri beveik 100 metų taikstėsi su krikščioniška Gruzija, bet šiitų Gruzijos perspektyva jiems labai nepatiko.

Lala-Paša įsiveržimas

1578 metais Osmanų imperija pradėjo Gruzijos puolimą. Tai buvo pirmasis didelis turkų karo žygis į Užkaukazę, vadovaujamas Lala Mustafa Paša. Jis buvo geras karvedys, prieš tai vadovavęs Maltos apsiausčiai ir Kipro užkariavimui. Su 100 000 žmonių kariuomene iš Erzurumo patraukė į rytus. Persų armija (15 000) turkus pasitiko prie Čildyr ežero, sugebėjo atmušti turkų avangardą, bet pagrindinės turkų pajėgos persus nugalėjo. Kunigaikštis Manučaras Džakeli, su savo pajėgomis (6 000), tikėdamasis susitarti su turkais, mūšyje nedalyvavo.
Po mūšio turkams atsivėrė kelias į Tbilisį. Jie užėmė Boržomi, Gori ir Tbilisį. Daud-chanas pabėgo į Krymą. Vėliau jis pasidavė turkams, ir Stambule pradėjo studijuoti mediciną. Turkams pasidavė Kachetijos karalystė ir Šeki chanatas. Turkai užėmė ir Samšvilde tvirtovę, joje sugriovė Samšvilde Sioni cerkvę, kurios griuvėsiai išlikę ir dabar.
Rudenį turkai užėmė Širvaną. Užėmę visą Azerbaidžaną turkai tvirtovėse paliko įgulas ir pasuko atgal į Erzurumą. Grįžimas buvo sunkus, nuo netikėtos pūgos prie Gori žuvo apie 5 000 žmonių.
Irano šachas Tamaz I, tikėdamasis, kad jis pradės kariauti su turkais, nusprendė paleisti Svimoną I ir grąžinti jam karalystę. Svimonas I surinko kariuomenę, atkovojo Lori, Gori ir dar keletą tvirtovių, 1579 metais apsupo Tbilisį. Vakaruose prieš turkus pradėjo kovą kunigaikštis Manučaras Džakeli.
1582 metų rugpjūčio mėnesį į Gruziją įsiveržė turkai vadovaujami Chadim Mechmed-paša. Svimonas I juos pasitiko Muchrani slėnyje, turkai buvo nugalėti ir pasitraukė į Tbilisį. 1584 metais sultonas į Gruziją pasiuntė Ferchad-paša. Svimonas I jį nugalėjo mūšyje prie Lori, o 1586 metais - prie Tabachmela kaimo. Turkų įgula vis dar laikėsi Tbilisyje, o tuo metu (1585 metais) turkai užėmė Irano sostinę Terbizą.
1587 metais Irane šachą Chuabende pakeitė šachas Abasas I.
Svimonas I vis dar laikėsi, bet jo sąjungininkai persai pralaiminėjo Osmanų imperijai. 1590 metais turkų-persų kare (1578-1590) Iranas pralaimėjo. Pagal Stambulo taikos sutartį visa Užkaukazė atiteko Osmanų imperijai.
Šioje situacijoje Gruzijos padėtis buvo apgailėtina, bet Svimonas I dar gana sėkmingai priešinosi turkams. 1591 metais jis užėmė Kutaisį ir dar keletą tvirtovių, 1599 metais - Gori. Turkai surinko didelę kariuomenę vadovaujamą Vano beilerbėjaus Džafar-paša. Prie Algeti upės turkai nugalėjo gruzinus, ir 1599 ar 1560 metais Svimonas I pateko į nelaisvę, kur vėliau Stambule mirė. Jo kūną vėliau pervežė ir palaidojo Sveticchoveli cerkvėje.
XVI amžiaus pabaigoje Osmanų imperija pasiekė savo ekspansijos ribas, vėliau jos teritorija tik mažėjo. Gruzinų valstybėms šis amžius baigėsi liūdnai. Sunkus buvo šis amžius Gruzijai, bet ateinantis bus dar sunkesnis.