Poti istorija

Antikos laikais ir ankstyvaisiais viduramžiais dabartinio miesto vietoje buvo graikų miestas-polisas Phasis. Miestą VII amžiaus p.m.e. pabaigoje ar VI amžiaus p.m.e. pradžioje įkūrė grarkų kolonistai iš Miletus vadovaujami Themistagoras.
Miesto griuvėsiai nerasti, nors Poti apylinkėse rasta daug antikinės keramikos. Dar ir dabar vyksta akademinės diskusijos dėl Phasis miesto tikslios buvimo vietos. Nuo to laiko Rioni žemupys labai pasikeitė ir miesto liekanos gali būti jūroje, po pajūrio pelkėmis ar Paleostomi ežere. Gerai informuotas senovės graikų geografas Strabonas rašė, kad vienoje Phasis pusėje yra ežeras ar miestas stovi ant iškyšulio ežere. Antikos laikais ir ankstyvaisiais viduramžiais Phasis buvo svarbus prekybos ir kultūrinis centras, pro jį ėjo prekybinis kelias iš Indijos į Europą, apie tai rašė Strabonas ir romėnų autorius Plinijus Vyresnysis.

Trečiojo Mitridato karo metu Phasis užėmė romėnai, 65 metais p.m.e. mieste susitiko romėnų karvedys Pompėjus, į Kolchidą atžygiavęs iš Iberijos, su romėnų Euxine laivynui vadovavusiu legatu Servilijumi. Rytų Romos imperijai priėmus krikščionybe mieste buvo graikų vyskupija, vienas iš jos vyskupų, Cyrus, tarp 630 ir 641 metų tapo Aleksandrijos patriarchu. Lazikos karų metu (542-562), tarp Bizantijos ir Sasanidų Irano, Phasis miestą nesėkmingai bandė užimti persai.
Gruzijos rašytiniuose šaltiniuose Poti minimas nuo VIII amžiaus. Miestas buvo svarbiu Gruzijos jūros prekybos centru, viduramžių Europos keliautojai jį vadino Fasso. XIV amžiuje genujiečiai čia įkūrė prekybos faktoriją, bet ji egzistavo neilgai.
1578 metais Poti užemė turkai, kurie miestą vadino Faş. Otomanų imperija miestą stipriai sutvirtino, jame pastatė naujus įtvirtinimus ir Poti pavertė vienu iš pagrindinių imperijos forpostu Vakarų Gruzijoje. Mieste buvo didelis vergų turgus.
Jungtinė Vakarų Gruzijos kunigaikščių kariuomenė 1640 metais miestą išvadavo, bet Otomanų imperija Poti vėl užėmė 1723 metais.

Poti 1860 metais	Poti 1891 metais	Poti XIX amžiuje

Rusų-gruzinų kariuomenė bandė išstumti turkus iš Poti 1700 ir 1771 metais, Rusijos ir Otomanų imperijos karo metu. XIX amžiaus pradžioje Rusija aneksavo Gruziją ir 1809 metais su Mengrelijos kunigaikštienės Nino pagalba užėmė Poti, bet miestą, pagal 1812 metų Bukarešto sutartį, turėjo sugrąžinti turkams. Sekančiame Rusijos-Turkijos kare, 1828 metais Poti užėmė rusai. Miestas įtrauktas į Kutaisio gubernijos sudėtį, 1858 metais jam suteiktos uosto teisės. Uostas rekonstruotas keletą kartų tarp 1863 ir 1905 metų. 1872 metais į miestą atvestas geležinkelis iš Tbilisio.
Poti sparčiai augo, jo svarba didėjo, miestą 1894-1912 metais valdant merui Niko Nikoladze. Jis nusprendė Poti paversti moderniu miestu, miestą rekonstravo, jame pastatė daug naujų pastatų: teatrą, didelę katedrą, dvi gimnazijas, elektrinę, naftos perdirbimo gamyklą ir kt. XX amžiaus pradžioje Poti tapo vienu svarbiausiu Juodosios jūros uostu, per jį daugiausiai buvo eksportuojama anglis ir mangano rūda iš Gruzijos.

1905 metų revoliucijos metu Poti vyko darbininkų streikai ir barikadų mūšiai. Pirmojo Pasaulinio karo pradžioje, 1914 metais miestą apšaudė vokiečių karinis laivas Breslau, bet didelės žalos nepadarė.
1918–1921 metais, Gruzijos nepriklausomybės metu, Poti buvo pagrindiniai Gruzijos vartai į Europą, 1918 metais mieste pasirašyta Gruzijos-Vokietijos sutartis, jame išsilaipino vokiečių ekspedicinė kariuomenė, o vėliau britų ekspedicinė kariuomenė. 1921 metų kovo mėnesį Poti užėmė bolševikai. Sovietiniais laikais Poti buvo dar daugiau industrializuotas ir militarizuotas, Antrojo Pasaulinio karo metu ir vėliau jame buvo SSSR karinio laivyno bazė. Iš Poti Rusijos karinis laivynas pasitraukė 1998 metais, čia įsikūrė pagrindinė Gruzijos karinio laivyno bazė.
2008 metų karo metu Poti bombardavo Rusijos aviacija, vėliau miestą užėmė Rusijos kariuomenės burys, kuris nemažai marodieriavo ir sugadino keletą Gruzijos laivų.