Vynas

Gruzinų vynas - tai ir tautos kultūros ir valstybės ekonomikos dalis. Jeigu jau patekote į Gruziją, tai būtinai turite ragauti vietos vyną, kitaip tai laiko švaistymas veltui. Kad mėgautis vynu, turite suprasti ką jūs geriate. Galima ir negerti vyno, galima tik pažiūrėti į jį, galima žiūrėti į vynuoges, suprantant, kad tokios auga tik ant šio šlaito ir daugiau niekur. Ir netgi į kveri geriau žiūrėti žinant kas tai per daiktas ir kam jis naudojamas.

Taigi vynas. Kas tai ir koks jis būna? Kas jame yra gero, o kas jame blogo? Žemiau apie tai, gal atrasite ką nors naujo ar naudingo.

Kuo gruzinų vynas skiriasi nuo kitų? Aišku, vynuogių rūšimis. Gruzijoje savos vynuogių rūšys, Bulgarijoje savos, ir Ispanijoje savos. Ir netgi viena vynuogių rūšis, paplitusi po visą pasaulį, keičia savo savybes dėl klimato, dirvų, augimo sąlygų skirtumo. Apie vynuogių rūšis Gruzijoje skaitykite Vynuogių rūšys.

Toliau jau niuansai. Gruzijoje ne tik vietinės vynuogių rūšys, bet ir vyno gaminimo technologijos ir tradicijos. Tai svarbu, nes ne kiekviena vyną gaminanti šalis sukūrė savo technologijas. Labai svarbi Gruzijos vyno gamybos ypatybė - senos, nuosavos technologijos. Apie jas reikia žinoti, jeigu planuojate gerti, pavyzdžiui Kachetijos vyną. Apie tai galite paskaityti Technologijos.

Mano galva, vyno turizmas Gruzijoje nėra kuo nors blogesnis už vandens, kalnų ar architektūrinį. Mes jau niekada nesužinosime kaip darydavo ir gerdavo vyną rytuose - Sirijoje, Mažojoje Azijoje, Egipte ar Palestinoje - dabar musulmoniškose šalyse. Irane vynas pradingo po 1978 metų, Afganistane truputį anksčiau, nors pagal gandus kalnuose dar slapstosi puštunai-vyndariai. Gruzijoje išliko krikščionybė ir vyndarystės tradicijos neišnyko. Gruzijoje daugelis vyno gamybos technologijų nėra senos, bet kai kas išliko ir iš senųjų laikų. Taigi Gruzijoje per vyną susisiekiate su vėlyvosios antikos laikais.

Gruzinų vynas skiriasi nuo visų kitų. Ne todėl, kad visas vynas truputį skiriasi nuo kaimyno. Pavyzdžiui, Armėnijoje vynuogės saldesnės, vynai gaunasi saldesni ir stipresni. Iš jų apsimoka gaminti brendį. Graikijoje ar Bulgarijoje savi ypatumai. Europietiški vynai daugiausia orientuoti į Prancūziją, joje savi vyndarystės idealai. Todėl Gruzijos vynus nėra korektiška lyginti su europietiškais - tai skirtingi vynai, juos gamino žmonės su skirtingu supratimu apie "teisingą" vyną.

Gruzinų vyndarystės senumo nereikėtų pervertinti. Pasakojimai apie Gruzijos vynus pradedami nuo žilos senovės, paminint "amžių tradicijas" ir "senolių palikimą", bet reikia žinoti, kad Gruzijos vynas apie 90% šių laikų reiškinys. Daug vynuogių rūšių atsirado apie XIX amžiaus 80-uosius metus Aleksandro Čavčavadzės pastangomis. Kita banga - praėjusio amžiaus 1942-1948 metai. Didelis vyndarystės nuosmukis - praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Vyno, egzistuojančio nors nuo XVIII amžiaus aš nežinau. Nors gal būt kokie nors ir yra. Įžymusis Mukuzani - išrastas 1888 metais, nors pati technologija ir kai kurie skonio atspalviai atėjo iš seniau.