Kutaisio istorija
Pirmoji gyvenvietė miesto teritorijoje atsirado apie 1400 metus prieš mūsų erą. Gali būti, miestas išgyveno per kimerų puolimus 720 metais prieš mūsų erą. Kutaisis, tada vadintas Aea arba Aia, buvo Kolchidos karalystės sostinė. Archeologai rado įrodymų, kad čia, ne vėliau kaip II amžiuje prieš mūsų erą, buvo Kolchidos (Kolchi) sostinė. Kai kurie istorikai mano, kad Kutaisis/Aia buvo graikų epinės poemos Argonautika herojų - Jasono ir argonautų kelionės tikslas ir Kolchidos karaliaus Ajeto rezidencija. Rioni upė, graikų vadinta Phasis, nuo Kutaisio iki Juodosios jūros buvo laivybinė. Miestas stovėjo prie svarbaus prekybinio kelio tarp Graikijos ir Indijos, buvo reišmingu prekybos centru.
Kutaisis žinomas nuo VII amžiaus prieš mūsų erą kaip graikų kolonijos Miletus miestas. III amžiuje graikas Apolonijus iš Rodo mini Kutaisį/Kutaia kaip Kolchidos karalystės sostinę. II-IV amžiuje šias teritorijas valdė Romos imperija. VI amžiaus vidurio Biznatijos šaltiniai Kutaisį mini kaip svarbią Lazika karalystės, iškilusios pasitraukus romėnams, tvirtovę. VI amžiaus pradžioje, karų tarp Bizantijos ir Persijos metu, Kutaisyje, dešiniajame Rioni krante pastatyti galingi įtvirtinimai. Miestas augo aplink tvirtovę ir prie upės, jame buvo prekyvietės, karavansarajai, ir krantinės prekybiniams laivams.
Kolchidą valdant Bizantijai miestas niekuo neišsiskyrė iš kitų Vakarų Gruzijos miestų, bet jai pasitraukus, Kutaisis beveik iš karto, 806 metais tapo visos Vakarų Gruzijos - Abchazijos karalystės sostine. Archontas Leonas II pasiskelbė karaliumi nepriklausomu nuo Bizantijos ir "pastatė miestą ir tvirtovę Kutaisi ir paskelbė jį sosto miestu abchazų karaliaus, antruoju po Anakopijos".
Nuo 978 iki 1122 metų Kutaisis buvo suvienytosios Gruzijos karalystės sostine. 1003 metais pastatyta Bagrati katedra. Gruzijos sostinę perkėlus į Tbilisį Kutaisis tapo provincijos miestu. Nuo mongolų įsiveržimo nukentėjo nedaug, jiems valdant Vakarų Gruzija dalinai buvo autonomiška.
XV amžiuje Imeretijos karalystei atsiskyrus nuo Gruzijos, Kutaisis iki 1810 metų buvo jos sostine. 1508 metais miestą užėmė ir beveik visą sudegino Otomanų imperijos sultono Bajezido II kariuomenė vadovaujama jo sūnaus Selimo I. Ir vėliau turkai gana dažnai puldinėjo Kutaisį. XVI amžiuje Imeretijos karaliai keletą kartų prašė Rusijos pagalbos kovoje su turkais, bet Rusija, nenorėdama gadinti santykių su Otomanų imperija, prašymus ignoravo. Tik 1768 metais Jekaterina II pasiuntė į Gruziją kariuomenę vadovaujamą generolo Gotliebo Heinricho Totlebeno. 1770 metų rugpjūčio 6 d. Imeretijos karalius Solomonas I ir Rusijos kariuomenė atkovojo Kutaisį iš turkų. 1774 metais, pagal Kučuk-Kainardži sutartį rusai Kutaisį atidavė Otomanų imperijai. 1810 metais Rusijos-Turkijos karai baigėsi ir Imeretijos karalystę, po neilgo pasipriešinimo, aneksavo Rusijos imperija.
Nuo 1811 iki 1840 metų Kutaisis buvo Imeretijos srities centras, nuo 1846 metų - Kutaisio gubernijos centru.
1921 metais Kutaisyje trumpai rezidavo Gruzijos Demokratinės Respublikos vyriausybė. 1921 metais visą Gruziją užėmė bolševikų kariuomenė.
Sovietų valdžios metais Kutaisis buvo svarbus Gruzijos industrinis miestas. Mieste buvo pastatytos automobilių, traktorių, litopono, elektromechanikos ir kitos gamyklos.
2011 metais Gruzijos prezidentas Mikheilas Saakašvilis patvirtino Gruzijos konstitucijos pakeitimą perkelti šalies parlamentą iš Tbilisio į Kutaisį, Kutaisis tapo parlamentine Gruzijos sostine. 2012 metų gegužės mėnesį Kutaisyje iškilmingai atidarytas Gruzijos parlamento pastatas.