Imeretija

Imeretija, Imereti (იმერეთი) - Vakarų Gruzijos sritis - 11 municipalitetų ir Kutaisio miestas. Sostinė - Kutaisi. Srities plotas - 6552 km², gyventojų skaičius - 700 000 (2002).
Imeretija labai skiriasi nuo Centrinės Gruzijos, net spalva. Imeretija žalia. Kai į ją atvažiuoji nuo Surami pusės, iškart prasideda gražūs spygliuočių miškai. Čia drėgna, kartais tvanku.
Visi plotai tarp kalnų ir upių slėniai čia tankiai apgyvendinti, vietomis dešimtys kaimų susilieja į vieną didelį kaimą. Pastatai, įprastai, dviejų aukštų, su sodeliais, paliekantys neblogą įspūdį.
Imeretija, palyginus su Centrine ar Rytų Gruzija, gerai išsivysčiusi. Čia jau daug parduotuvių, greito maisto užkandinių. Nuo 2012 metų Imeretija tapo vienais iš Gruzijos oro vartų - netoli Kutaisio atidarytas tarptautinis aerouostas.
Imeretijoje kalba vietiniu diakektu, kalba truputį fonetiškai skiriasi nuo bendrinės gruzinų kalbos, bet labai ryškaus skirtumo nėra.

Tvirtovės

Gerai išlikusių tvirtovių Imeretijoje nėra daug, paminėtinos: Šoropani tvirtovė, griuvėsiai Varciche, Cucchvati, Sulori ir Ickisi tvirtovės, Geguti rūmų griuvėsiai, Modinache tvirtovė Sačchere mieste.

Vienuolynai ir cerkvės

Pati žymiausia cerkvė - Bagrati soboras Kutaisyje. Kitos ne tokios įžymios. Daug cerkvių neseniai pastatytos, tarp jų Kacchi cerkvė, pastatyta 2008 metais ant senovinės cerkvės pastatų, gana įdomi.
Imeretijoje yra pats žymiausias vienuolynas Gruzijoje - Gelati. Šalia jo labai gražus Mocameta vienuolynas. Šie vienuolynai yra netoli Kutaisio. Prie Čiatura miesto yra mažai žinomas Mgvimevi vienuolynas, prie kelio Kutaisi-Tbilisi - Ubisi vienuolynas.

Nacionaliniai parkai ir draustiniai

Bagdati municipalitete yra Adžameti draustinis, Chargauli ir Bagdati municipalitetuose - dalis Boržomi-Charagauli Nacionalinio Parko, 7 km nuo Kutaisio yra pats žymiausias draustinis Gruzijoje - Sataplija. Jame yra karstiniai urvai ir dinozaurų pėdos. Netoli jo, Ckaltubo miesto pakraštyje - didžiausia ola Gruzijoje - Kumistavi, dar vadinama Prometėjo. Galima aplankyti 1420 metrų ilgio olos atkarpą, kuri yra tik nedidelė visos olos labirintų dalis.

Muziejai

Kutaisyje yra didelis istorijos muziejus, kraštotyros muziejai yra Tkibuli, Čiatura, Charagauli, Choni, Sačchere ir Ckaltubo. Labai neblogas archeologijos muziejus yra Vani. Namai-muziejai: Galaktiono Tabidzės Čkviši kaime, Akakijaus Cereteli prie Sačchere ir Majakovskio Bagdati mieste.

Istorija

Antikos laikais per regioną ėjo daugelis prekybos kelių, jų tarpe ir Šilko kelias, jungusių vakarų pasaulį su rytų valstybėmis. Žlugus Romos imperijai, teritoriją valdė Bizantijos imperija, čia įsikūrė vasalinė Egrisi karalystė (III-VII a.), kuri tapo varžybų objektu tarp Bizantijos imperijos ir Persijos. VIII amžiaus pirmoje pusėje į regioną įsiveržė arabai ir užėmė Egrisi sostinę ((Nokalakevi). Antroje VIII amžiaus pusėje Abchazijos eristavas Leonas II, sukilo prieš Bizantijos imperatorių ir pasiskelbė Abchazijos, į kurios sudėtį įėjo visa Vakarų Gruzija, karaliumi.
978 Kutaisyje buvo karūnuotas pirmasis suvienytos Gruzijos karalius Bagrat III (975-1014). 1089 metais karaliumi paskelbtas Davidas Statytojas, kurio rezidencija iki 1122 metų buvo Kutaisis.
Subyrėjus suvienytajai Gruzijojai, antroje XIII amžiaus pusėje nuo jos atskilo Imererti karalystė, pradžioje apėmusi visą Vakarų Gruziją, bet vėliau, dėl išorinių ir politinių veiksnių sumažėjusi iki dabartinių Imereti ir Rača-Lečchumi teritorijų. Kutaisis buvo Imeretijos karalystės sostinė XV-XIX amžiais.
XVII-XVIII amžiuose Imeretija buvo dažnai puldinėjama turkų, mokėjo duoklę Otomanų imperijai. 1810 metais Imeretiją aneksavo Rusijos imperija. Paskutinis Imeretijos karalius buvo Solomon II (1789-1810).

Archeologija

Senovėje Imeretijos regione buvo nemažai miestų. Didžiausias, galbūt, buvo Vani, egzistavęs IX-I amžiuje prieš mūsų erą. Kiek ryčiau buvo Rodopolis, dar toliau - Šoropani. Dabrtinio Kutaisio vietoje irgi buvo didelis miestas. Iš to istorijos laikotarpio vietomis išlikę griuvėsiai. Daugybė archeologinių radinių dabar išsimėtę po įvairius muziejus.
Tkibuli municipalitete, prie Cuckvati kaimo, yra didelė, išsišakojusi ola, kurioje randami radiniai iš vidurinio paleolito.

Geologija, palentologija

Imeretijoje, Čiatura municipalitete yra didžiausios pasaulyje mangano radimvietės - apie 40% viso pasaulio atsargų. Jeigu pavyks susitarti, galima aplankyti mangano kasyklas prie Čiatura.
Netoli Kutaisi, Sataplija draustinyje galima pamatyti retenybę - dinozaurų pėdsakus akmenyje. 2010 metais draustinį "sukultūrino", "pagerino" ir išreklamavo.

Transportas

Imeretijoje nedaug sunkiai pasiekiamų vietų, praktiškai bet kurį tašką galima pasiekti "maršrutke".
Pro sritį, per parą pravažiuoja keletas tarpmiestinių traukinių (Tbilisi-Batumi, Tbilisi-Zugdidi), kurie pravažiuoja apie 10 km į pietus nuo Kutaisio. Iš Kutaisio išvyksta tiesioginiai traukiniai Tbilisi-Kutaisi ir prikabinami vagonai prie traukinio Tbilisi-Zugdidi.
2012 prie Kutaisio atidarytas Davido Statytojo tarptautinis aerouostas į kurį skraido Wizzair aviakompanija iš Vilniaus.

Maistas

Laikoma, kad Imeretjoje gamina skanius valgius, bet praktiškai tai patikrinti sunkoka. Imeretijoje nedaug gerų restoranų ar jaukių kavinių - netgi Kutaisyje. Iš Imeretijos kilę patiekalai - imeretietiškas chačapuri ir mchali.

Vynas

Imeretijos vynai - mažai žinomi. Jeigu Kachetijos vynus žino daugelis, tai apie Imeretijos vynus girdėjo ne visi. O čia vyno gaminimo tradicijos egzistuoja dar nuo Kolchidos laikų, yra savo vyno gamybos technologija, čia nebuvo alinančių karų su persais ir vyndarystės tradicijos nebuvo nutrūkusios nuo pat viduramžių.
Imeretijoje beveik nėra kaimų su "skambiais" vardais. Čia gamina vyną Gelati, portveiną Argveti, baltą vyną Cicka ir kitus mažai girdėtus vynus. Įprastai Imeretijos vynai silpnesni ir truputį rūgštesni negu Kachetijos. Surasti imeretišką vyną sunku - visi geria Colikauri, o kiti pardavinėjami retokai.