Oni municipalitetas. Rača

Oni municipalitetas (ონის მუნიციპალიტეტი) pietuose ribojasi su Sačchere, vakaruose - su Amblorauri ir Lentechi municipalitetais, rytuose - su Pietų Osetija, šiaurėje Didžiojo Kaukazo kalnagūbris municipalitetą skiria nuo Rusijos. Per municipalitetą teka Rioni upė. Municipaliteto plotas 1326,3 km², gyventojų skaičius - 8372, iš jų gruzinų 98%, osetinų 1,5%, rusų 0,2%, azerų 0,1%, armėnų 0,1%. Administracinis centras - Cageri miestelis. Municipalitete yra vienas miestas ir 65 kaimai, administracinis centras - Oni miestas.
Oni municipalitetas, kartais vadinamas Aukštutine Rača, yra kalnuotas, gyvenvietės išsimėčiusios nuo 800 m (Oni) virš jūros lygio aukštyje, kai kurie kaimai yra net 1500-1800 m aukštyje. Tai vienas iš Gruzijos kalnų rajonų, bet gynybiniai bokštai jame neišliko, turizmo infrastruktūra labai apleista. Saakašvilio epochoje planavo pertvarkyti rajoną į turistinį, kaip Svanetiją, bet valdžiai pasikeitus, planai buvo pamiršti.
Municipalitetas garsus savo gausiais mineralinio vandens šaltiniais ir Šovi kalnų kurortu.

Iki Oni municipalitetas yra Rioni upės slėnyje ir jo šlaituose, kurie apaugę lapuočių miškais. Aukščiau Oni slėnis susiaurėja, nuo Ucera kaimo pasirodo eglės ir pušys, asfaltuotas kelias baigiasi. Prie Saglogo kaimo nuo Rioni tarpeklio atsišakoja Čančachi upės tarpeklis kuriame yra Šovi kalnų kurortas. Rioni slėnis tęsiasi į vakarus, per Čiori įdubą, už jos Gebi kaimas, jame kelias baigiasi. Toliau pėsčiomis jau netoli iki ledynų.

Lankytinos vietos

Bokštas Gebi kaime	Gebi kaimo gatvelė	Cerkvė Gebi kaime
Author:Mtiuli777	Author:David Svanadze	Author:nikaloz nemsitsveridze

Jų nėra daug: Oni sinagoga, keletas nelabai senų cerkvių. Pagrindinės municipaliteto vertybės: ledynai, kalnai ir mineralinio vandens šaltiniai, keletas karstinės kilmės urvų.
Oni (ონი) - miestelis, municipaliteto administracinis centras, Aukštutinės Račos sostinė. Miestelis išsitęsęs 3,6 km siaura juosta kairiuoju Rioni upės krantu. Seniau buvo visos Račos sostine. Miestelyje yra parduotuvės, muziejus, sinagoga, keletas viešbučių, svečių namų, kavinių ir mineralinio vandens šaltinių. Plačiau Oni
Čiora (ჩიორა) - kaimas kairiajame Rioni upės krante, netoli Didžiojo Kaukazo kalnagūbrio ledynų, 1360 m aukštyje, 32 km į šiaurę nuo Oni. Kaime yra dvi nedidelės cerkvės, išliko 2 nedideli gynybiniai bokštai.

Gebi (ღები) - kaimas kairiajame Rioni upės krante, netoli Didžiojo Kaukazo kalnagūbrio ledynų, 1350 m aukštyje, 35 km į šiaurę nuo Oni. 492 gyventojai.
Gebi istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1503 metų. Žmonės čia gyveno jau Bronzos amžiuje, čia archeologai rado tų laikų palaidojimus ir įvairius daiktus.
Kažkada Gebi buvo gyvenvietė-tvirtovė, panaši į Šatili ar Mestia, bet XX amžžiuje žemės drebėjimai sunaikino senus gynybinius bokštus. Dabar kaime išliko vienas (ar du) gynybiniai bokštai ir cerkvė.

Karalienės Tamaros uola	Cheori upės kanjonas	Cerkvė Škmeri kaime
Author:Lazare Gagnidze	Author:Lazare Gagnidze	Author:Lazare Gagnidze

Škmeri (შქმერი) - kaimas, Škmeri bendruomenės (Škmeri, Charistvala ir Ušolta kaimai) centras, Cheori upės (kairiojo Rioni intako) slėnyje, 1720 m aukštyje, 21 km į pietus nuo Oni. 2002 metai bendruomenėje gyveno 139 žmonės (Škmeri - 53, Charistvala - 47, Ušolta - 39). Dabar, gyventojų sumažėjo 4-5 kartus. Iš Rioni upės slėnio į kaimą veda, vietomis gana stačiai kylantis, gruntinis kelias, vasarą nesunkiai pravažiuojamas didesnio pravažiuojamumo transporto priemonėmis. Virš šio kelio, pakilimo pabaigoje, keletą kilometrų neprivažiavus Ušolta kaimo, yra didžiulė uola vadinama Tamaros uola.
Pro Škmeri ėjo prekybos kelias pro Sačchere iš Imeretijos lygumų. Kaimas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minimas 1071 metais.
Škmeri ir Ušolta kaimuose yra cerkvės. Škmeri šiaurėje matosi gražus kalnagūbris, per kurį, per perėją, pėsčiomis galima nueiti į Sačchere. Netoli kaimo yra nuostabus kanjonas (Cheori upės sena vaga). 1,5 km į vakarus nuo Ušolta kaimo yra didelė ir ilga (virš 3 km) karstinė ola. Iš jos išteka upelis. Tikrai verta ją aplankyti, nors surasti taką į ją nėra labai lengva.
Šovi (შოვი) kiek apleistas balneologinis kalnų kurortas Čančachi upės slėnyje, 1520 m aukštyje, prie Osetinų karo kelio, 30 km į šiaurę nuo Oni.
Klimatas drėgnas su šaltomis žiemomis (vidutinė sausio mėnesio temperatūra -6° C) ir vėsiomis vasaromis (vidutinė liepos mėnesio temperatūra 16° C). Kurorte yra mineralinio vandens šaltiniai.

Čančachi viršūnė iš Šovi	Ucera. Mineralinio vandens šaltinis	Cerkvė Ucera kaime
Author:zuka gurgenidze	Author:david kvetenadze	Author:david kvetenadze

Ucera (უწერა) - didelis kaimas prie Rioni upės, prie Osetinų Karo kelio, 1050 m aukštyje, 10 km į šiaurę nuo Oni.
Ucera yra priekalnių balneologinis kurortas. Žiemos čia vidutiniškai šaltos (vidutinė sausio mėnesio temperatūra -5° C) ir ilgos šiltos vasaros (vidutinė liepos mėnesio temperatūra 17° C). Vidutinis metinis kritulių kiekis - 1400 mm.
Kaimo šiaurėje, miške, yra sanatorija ir keliolika poilsio namų. Sanatorija neveikianti, daugumas namų irgi apleisti. Čia prie kelio, Rioni upės pakrantėje ir kiek toliau, kurorto pakraštyje, po stogu, yra pagrindiniai mineralinio vandens šaltiniai. Šaltinis upės pakrantėje truputį apšiukšlintas, bet vandenį gerti galima, čia jis skaniausias. Vanduo natūraliai prisotintas anglies dvideginiu, turi truputį geležies priemaišų. Netoliese yra nedidelė mineralinio vandens pilstymo gamyklėlė.
Prie kabančio tilto kaimo centre yra parduotuvėlė, perėjus tiltą takas kyla į kalną, prie jo yra dar vienas mineralinio vandens šaltinis ir koplytėlė.
Pačiame kaime irgi yra keletas mineralinio vandens šaltinių, atrodo yra svečių namai.
Kaime yra 3 cerkvės, netoli jo - viduramžių pilies griuvėsiai.