Ambrolauri municipalitetas. Rača

Ambrolauri municipaliteto žemėlapis

Ambrolauri municipalitetas (ამბროლაური). Municipaliteto plotas - 1142 km², iš jų žemės ūkio naudmenos - 240 km². Municipaliteto šiaurėje Lečchumi kalnagūbris skiria jį nuo Žemutinės Svanetijos, šiaurės rytuose Sakao ir pietryčiuose Chichata kalnagūbriai skiria nuo Oni municipaliteto, pietuose Rača kalnagūbris skiria nuo Sačchere, Čiatura, Tkibuli ir Ckaltubo municipalitetų, vakaruose ribojasi su Lečchumi municipalitetu. Per municipalitetą teka Rioni upė ir jos intakai: Krichula, Znakura, Šareula, Luchunisckali, Riceula ir Askisckali.
Municipalitete yra 70 gyvenviečių: 1 miestas ir 69 kaimai. Administracinis centras - Ambrolauri miestas. Gyventojų skaičius - 12 519, gruzinai - 99.5%.
Municipalitetas garsus savo vynais, ypač "Chvančkara".
Municipaliteto pietuose yra gražus dirbtinis Šaori ežeras, labai įdomus Rača kalnagūbris besitęsiantis municipaliteto pietine riba apie 50 km. Tai negyvenamas kalnagūbris susiformavęs iš kalkamenio su daugybe karstinių urvų. Jame yra takai, planuojama čia įkurti Nacionalinį parką.
Municipalitete yra garsi Nikorcminda cerkvė, mažiau garsi Barakoni cerkvė ir keletas dar mažiau garsių senovinių cerkvių. Tvirtovės - nedidelė Chotevi tvirtovė, Kvari tvirtovė, ir efektingoje vietoje stovinti Mindaciche.
Kelių municipalitete nėra daug. Kelias Ambrolauri-Tkibuli - geros kokybės, lygus asfaltas, panašios kokybės kelias į Oni. Kelias į Cageri vietomis neblogas, vietomis duobėtas. Kelias einantis Rioni upės slėniu nuo Mamisoni perėjos per Oni, Amrolauri į Kutaisį vadinamas Osetinų Karo keliu. "Maršrutkės" iš Kutaisio į Ambrolauri važiuoja juo.
Per municipalitetą teka Rioni upė, dauguma kaimų yra upės slėnyje arba netoli jo. Rioni upė municipalitete nukrenta apie 300 m (nuo 700 m rytuose iki 300 m vakaruose).
Municipalitetas garsus vynu "Chvančkara" ir kitais. Jį gamina 4 vyno gamyklos: Amrolauri mieste, Chvančkara, Šrebalo ir Bugeuli kaimuose. Didžiausi vynuogynai yra Rioni upės slėnyje. Jeigu Kachetijos vyno gamyklos jau suteikia paslaugas turistams, tai čia to dar nėra. Čerbalo vyno gamykla dirba tik rudenį, Chvančkara (pati seniausia municipalitete) irgi dažnai neveikia. Turistus priima Bugeuli vyno gamykla, kurioje galima degustuoti ne tik "Chvančkara", bet ir kitus vynus, tarp jų raritetinį "Tetri". Bet lankymąsi šioje gamykloje geriau suderinti iš anksto.

Ambrolauri (ამბროლაური) - labai švarus ir tvarkingas miestas prie Rioni ir Krichula upių santakos, municipaliteto administracinis centras. Plačiau Ambrolauri
Bugeuli (ბუგეული) - kaimas kairiajame Rioni upės krante, 560 m aukštyje, 12 km į vakarus nuo Ambrolauri. 434 gyventojai (2002).
Kaime yra vyno gamykla "Bugeuli", kurią galima aplankyti ir degustuoti vynus. Šalia auga dideli Aleksandrouli vynuogių rūšies vynuogynai. Plačiau Vyno gamykla "Bugeuli"
Kaime yra vienos navos XVI amžiaus Mergelės Marijos cerkvė, pastatyta iš tašytų akmenų ir kalkamenio. Atnaujinta 1838 metais.

Cerkvė Bugeuli kaime Freskos Bugeuli cerkvėje Bokštas kanjone prieš Cesi (Chidikari)
Cerkvė Bugeuli kaime Freskos Bugeuli cerkvėje Bokštas kanjone prieš Cesi (Chidikari)
Author:J.Endriukaitis Author:J.Endriukaitis Author:KOKITOTK

Cesi (ბუგეული) - kaimas dešiniajame Rioni upės krante, 700 m aukštyje, 6 km į rytus nuo Ambrolauri. Kaime yra nedidelė parduotuvė.
Važiuojant keliu nuo Ambrolauri pusės kelias eina pro trumpą Rioni upės kanjoną, kurio pradžioje, prie uolos yra gynybinio bokšto griuvėsiai. Kitoje upės pusėje - keletas negilių, dirbtinių urvų.
Kaime yra graži 1753 metais pastatyta Barakoni Dievo Motinos cerkvė. Plačiau Barakoni cerkvė
Kiek į rytus nuo jos, ant aukšto kalno, yra X amžiaus Mindaciche tvirtovė, atrodanti labai įspūdingai. Pagal legendą, čia vaikystę praleido karalienė Tamarra. Plačiau Mindaciche tvirtovė
Čeliši vienuolynas (ჭელიშის მონასტერი) yra Šareula upės dešiniajame krante, apie 3 km į šiaurės vakarus nuo Nikorcminda kaimo, 9 km į pietvakarius nuo Ambrolauri. Vienuolyną galima pasiekti iš Nikorcmindos važiuojant asfaltuotu keliu Chončiori link. Už 1,6 km reikia pasukti į kairę - gruntinis kelias leidžiasi prie Šareula upės. Pravažiavę 1,7 km pasiekiame tiltą per Šareula upę ir nedidelę hidroelektrinę. (Už tilto pasukus į kairę - pėsčiomis iki Šareulos upės ištakų apie 400 m.). Toliau gruntinis kelias eina kairiuoju Šareulos upės krantu. Juo iki vienuolyno apie 700 m.
Čeliši vienuolynas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XI amžiaus, jo teritorijoje yra XI-XII amžiaus, neseniai atstatyta, vienos navos cerkvė ir vėlesnių laikų varpinė.
Vienuolyne 1902 metais atrastas XII-XIV amžiaus vertingas rankraštis "Gruzijos krikštas". Vienuolynas veikė iki XX amžiaus 3 dešimtmečio.
Vienuolyno teritorijoje galima pamatyti vienuolių celių, ūkinių pastatų, rūsių griuvėsius, upėtakių žvejybos vietas, vienuolių įrengtą šaltinį.

Čeliši vienuolynas Čeliši vienuolynas Čeliši vienuolynas
Čeliši vienuolynas Čeliši vienuolynas Čeliši vienuolynas
Author:J.D.Endriukaitis Author:J.D.Endriukaitis Author:J.D.Endriukaitis

Črebalo (ჩრებალო) - kaimas dešiniajame Rioni upės krante ir prie jos intako Askisckali, 530 m aukštyje, 16 km į šiaurės vakarus nuo Ambrolauri. 359 gyventojai.
Prie kaimo yra tiltas per Rioni, už kurio prasideda kelias į Nikorcminda, einantis Šareula upės slėniu. Kaime yra vyno gamykla gaminanti "Chvančkara" vyną, dirbanti tik rudenį. Gamykla yra prie cerkvės, kiek toliau nuo pagrindinio kelio.
Chončiori (ხონჭიორი) - kaimas šiauriniuose Rača kalnagūbrio šlaituose, 1100 m aukštyje, 14 km į pietvakarius nuo Ambrolauri. 154 gyventojų. Istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVI amžiaus.
Netoli kaimo yra viduramžių Čeliši vienuolynas - cerkvė ir varpinė.
Chotevi (ბუგეული) - nedidelis kaimas Rača kalnagūbrio šiauriniame šlaite, 1000 m aukštyje, 6 km į pietus nuo Ambrolauri. 254 gyventojai.
Kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XI amžiaus. Istoriškai Chotevi priklausė kunigaikščiams Culukidze, pro kaimą ėjo svarbus kelias tarp Imereti ir Rača. 1650-1652 metais paminėtas kaip miestas. XIX amžiuje trumpai buvo regiono administracinis centras.
Kaime yra XVI-XVII amžiaus Archangelo cerkvė ir viduramžių tvirtovė. Ji yra ant kalno virš kelio, vidus apaugęs krūmais, iš išorės irgi nelabai išraiškinga. Kartais ji vadinama kunigaikščių Culukidze pilimi.

Chotevi Chotevi tvirtovė Chotevi cerkvė
Chotevi Chotevi tvirtovė Chotevi cerkvė
Author:zuka gurgenidze Author:Archil Kikvadze Author:Archil Kikvadze

Chvančkara (ხვანჭკარა) - kaimas dešiniajame Rioni upės krante, 560 m aukštyje, 11 km į vakarus nuo Ambrolauri. 667 gyventojai. Kaime, paieškojus galima nusipirkti namų gamybos "Chvančkara" vyno, bet prašo nemažai - nuo 15 GEL už litrą.
Prie kaimo yra dvi mažytės (7,8x3,2 ir 5,7X3,8 m) viduramžių Mergelės Marijos ir Golgotos cerkvės.
Genduši (გენდუში) - nedidelis kaimas Ladžanuri ir Askisckali upių takoskyros rytiniame šlaite, 920 m aukštyje, 22 km į šiaurės vakarus nuo Ambrolauri. Prie kaimo yra viduramžių pilies ir kunigaikščių Gelovani rūmų griuvėsiai.
Gogoleti (ბუგეული) - nedidelis kaimas Šareula upės dešiniajame krante, 600 m aukštyje, 20 km į vakarus nuo Ambrolauri. 36 gyventojai. Prie kaimo yra didelis karstinis Gogoleti (Cachi) ola.

Chončiori cerkvė Gogoleti ola Vienuolyno griuvėsiai prie Licheti
Chončiori cerkvė Gogoleti ola Vienuolyno griuvėsiai prie Licheti
Author:Archil Kikvadze Author:kakha eristavi Author:rati lebanidze

Gorisubani (გორისუბანი) - nedidelis kaimas prie Šareulisa upės, Rioni upės kairiajame šlaite, 970 m aukštyje, 11 km į vakarus nuo Ambrolauri. 71 gyventojas.
Kaime yra XI amžiaus pirmosios pusės mažytė (5,2x3,3 m), vienos navos Šv.Barbale cerkvė. Pastatyta iš tašytų akmenų ir kalkakmenio. Ant sienų vietomis išlikę labai senų freskų neryškūs fragmentai. Yra išlikę ant sienų išraižyti labai seni (XI amžiaus) užrašai. Į rytus nuo cerkvės - urvas uoloje.Kedisubani (ქედისუბანი) - nedidelis kaimas šiauriniuose Rača kalnagūbrio šlaituose, 900 m aukštyje, 7 km į vakarus nuo Ambrolauri, 138 gyventojai. Kaime yra 2 cerkvės, ant kalno prie kaimo - viduramžių tvirtovės (Culukidze pilis) griuvėsiai.
Klidistubani (კლდისუბანი) - nedidelis kaimas Riceula upės slėnyje, 800 m aukštyje, 7 km į šiaurės vakarus nuo Ambrolauri. 261 gyventojas. Kaimo pavadinimas verčiamas kaip "ant uolos".
Per kaimą eina trekingo maršrutas. Prie kaimo yra IX-X amžiaus Mergelės Marijos cerkvė ir 2 akmeniniai bokštai kažkada priklausę kunigaikščių Jašvili giminei.
Kvemo Žošcha (ქვემო ჟოშხა) - kaimas Askisckali upės slėnyje, 600 m aukštyje, 20 km į šiaurės vakarus nuo Ambrolauri. 211 gyventojų. kaime yra vėlyvųjų viduramžių cerkvė, šalia kaimo Žošcha tvirtovės griuvėsiai ir gynybinis bokštas "Malistsikhe".
Licheti (ლიხეთი) - kaimas dešiniajame Luchunisckali upės krante, 820 m aukštyje, 10 km į šiaurės rytus nuo Ambrolauri. 491 gyventojas. Kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVIII amžiaus.
Prie kaimo archeologai atkasė ankstyvosios antikos laidojimo vietą, taip pat viduramžių geležies rūdos lydimo krosnį. Kaimo apylinkėse yra VIII-IX amžiaus vienuolyno griuvėsiai.
Muchli (მუხლი) - kaimas kairiajame Rioni upės krante, aukštai virš upės, 760 m aukštyje, 6 km į rytus nuo Ambrolauri. Kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVII amžiaus. 138 gyventojai. Kaime yra ankstyvojo feodalinio laikotarpio cerkvės griuvėsiai.
Nikorcminda (ნიკორწმინდა) - didelis kaimas Rača kalnagūbrio šiauriniuose šlaituose, 1100 m aukštyje, 9 km į šiaurę nuo Ambrolauri. 726 gyventojai.
2 km į vakarus-pietvakarius, netoli kelio Nikorcminda-Črebalo, yra didelis karstinis Sakinule urvas, netoli iš po žemių išteka Šareula upė. Nuo kelio iki olos kyla takas. Apie 3 km į pietvakarius yra VI amžiaus Čeliši cerkvės griuvėsiai.
Kaime yra garsi XI amžiaus Nikorcminda cerkvė, joje gerai išsilaikiusios XVI amžiaus freskos. Plačiau Nikorcminda soboras
Sadmeli (სადმელი) - bendruomenė yra Ritseula upės slėnyje ir dešiniajame Rioni krante, 5-7 km į šiaurės vakarus nuo Ambrolauri, 500-760 m aukštyje. Bendruomenės plotas 14,3 km², joje yra kaimai: Sadmeli, Kldistubani, Bostana, Gviara ir Dzirageuli. Bendruomenėje gausu istorinių pastatų: Mergelės Marijos cerkvė (IX-X amžius, Kldisubani), Šv.Giorgi cerkvė (XI amžius, Sadmeli), Trejybes cerkvė (Sadmeli), kunigaikščių Jašvili gynybinis bokštas (Kldisubani), Kldisubani pilies kompleksas, Šv.Teodoro cerkvė (IX amžius, Gviara), nedidelė Nukryžiuotojo cerkvė (XIV amžius, Gviara), Šv.Giorgi cerkvė (Gviara), šventi ąžuolai (Bostana). Bendruomenėje teka upės ir upeliai: Kapisckali, Žrinavi, Šavigele - Riceula upės intakai. Upeliuose, ypač Šavigele, gausu upėtakių. Bendruomenės teritorijoje yra nedidelių urvų.
Sakinule (სადმელი) - didelė karstinė ola-grotas 1,8 km į vakarus nuo Nikorcminda kaimo, 9,5 km į pietvakarius nuo Ambralouri. Olą galima pasiekti iš Nikorcmindos važiuojant asfaltuotu keliu Chončiori link. Už 1,2 km į kairę atsišakoja gruntinis kelias. Juo iki aikštelės (yra pavėsinė ir informacinis stendas) apie 1,5 km. Nuo aikštelės prie uolos veda gana status takas (apie 100 m.).
Pavadinimas Sakinule verčiasi kaip "Ledo ola", ir iš tikro, nusileidus prie olos ir joje jaučiasi, kad oras žymiai vėsesnis. Ola-grotas labai didelė.

Sakinule ola Sakinule ola Sakinule urvas
Sakinule ola Sakinule ola Sakinule ola
Author:J.Endriukaitis Author:J.Endriukaitis Author:Archil Kikvadze

Šaori ežeras (შაორის ტბა) - didžiausias dirbtinis srities ežeras, šiauriniame Rača kalnagūbrio šlaite. Atsirado užtvenkus Šaori upę. Ežeras ištysęs iš šiaurės rytų į pietvakarius 7,1 km, didžiausias plotis - 2,7 km, didžiausias gylis - 14,5 m, vidutinis gylis - 9,8 m, plotas - 9,2 km².
Ežero rytiniu krantu eina kelias Tkibuli-Ambrolauri, po to siauriausioje ežero vietoje tiltu pereina į vakarinį krantą, prie tilto yra kavinė. Pietinėje dalyje yra 2 panašūs į fiordus atsišakojimai. Prie šiaurinio ežero kranto yra neseniai pastatytas kempingas - apie 20 namelių. Netoli kelio yra keletas patogių vietų išsimaudyti. Ežeras labai vaizdingas.

Šaori ežeras Šaori ežeras Šaori ežeras
Šaori ežeras Šaori ežeras Šaori ežeras
Author:J.Endriukaitis Author:J.Endriukaitis Author:J.Endriukaitis

Šareula upės ištakos (მდინარე შარეულას სათავე) yra apie 3 km į šiaurės vakarus nuo Nikorcminda kaimo, 9 km į pietvakarius nuo Ambrolauri. Jas galima pasiekti važiuojant į Čeliši vienuolyną (žr. aukščiau) arba iš Nikorcmindos važiuojant asfaltuotu keliu Chončiori link. Už 1,2 km į kairę atsišakoja gruntinis kelias. Juo pavažiavus apie 800 m Sakinule kryptimi į dešinę atsišakoja platus takas vedantis prie Šareula upės ištakų (apie 700 m.). Sankryžoje yra rodyklė.
Upė teka po žeme beveik nuo Šareula ežero apie 4 km.
Šareula upės Tchmori krioklys (თხმორის ჩანჩქერი) yra apie 15 km į vakarus-pietvakarius nuo Ambrolauri. Krioklį galima pasiekti iš Nikorcmindos važiuojant asfaltuotu keliu Črebalo link. Už 12 km pasiekiame Zeda Šavra kaimą. Nuo pasukame gruntiniu keliu Tchmori kaimo link. Krioklys yra netoli kelio, iki jo nuo Zeda Šavra apie 3 km.
Krioklys apie 5 m aukščio, labai įspūdingas.

Šareula upės ištakos Šareula upės ištakos Šareula upės krioklys
Šareula upės ištakos Šareula upės ištakos Šareula upės krioklys
Author:Archil Kikvadze Author:J.Endriukaitis Author:N.R

Šua Schvava (შუა სხვავა) - kaimas šiauriniame Krichula upės šlaite, aukštai virš upės, 1000 m aukštyje, 6 km į pietryčius nuo Ambrolauri.
Netoli kaimo yra viduramžių Kvari (Kvara) tvirtovė, atrodo, kaip ir Mindaciche, buvo Rača eristavų rezidencija.
Apie 3 km į pietus nuo kaimo, šiauriniame Udabnostke keteros šlaite yra nemaža karstinė Schvava Sakinule ola.
Tbeti (ტბეთი) - kaimas šiauriniuose Rača kalnagūbrio šlaituose, 760 m aukštyje, 16 km į vakarus nuo Ambrolauri. Kaime yra X-XI amžiaus Gruzijos architektūros paminklas - Archangelo cerkvė.
Zemo Krichi (ზემო კრიხი) - kaimas šiauriniuose Rača kalnagūbrio šlaituose, Krichula upės kairiajame krante, 1000 m aukštyje, 5 km į pietryčius nuo Ambrolauri. 36 gyventojai. Kaimo pakraštyje yra X-XI amžiaus Archangelo cerkvė.
Žinoma, kad cerkvė buvo restauruota 1884 metais. Cerkvė stipriai nukentėjo per prėjusio amžiaus pabaigoje įvykusio stipraus žemės drebėjimo ir buvo vėl atstatyta.
Zemo Žošcha (ზემო ჟოშხა) - kaimas Askisckali upės dešiniajame krante, 700 m aukštyje, 20 km į šiaurės vakarus nuo Ambrolauri. 272 gyventojai. Kaime yra X amžiaus Šv.Giorgi cerkvė.

Kvari tvirtovė Cerkvė Zemo Krichi kaime Cerkvė Zemo Žošcha kaime
Kvari tvirtovė Cerkvė Zemo Krichi kaime Cerkvė Zemo Žošcha kaime
Author:dimitri gagoshidze Author:Archil Kikvadze Author:solomon burjaliani
© 2014-18 J.D.Endriukaitis