^

Gruzija

Samcerisi vienuolynas-tvirtovė

Gruzija

Samcerisi tvirtovė, cerkvė

Samcerisi, Samcervisi (სამწერისი, სამწევრისი) - kaimas tarp Mtkvari ir Dzami upių, 1,5 km nuo jų santakos, 4 km į vakarus nuo Kareli.
Samcevrisi Archangelų vienuolynas (სამწევრისის მთავარანგელოზთა დედათა მონასტერი) yra į šiaurės vakarus nuo kaimo, Samcevrisi tvirovės šiaurės rytų dalyje. Pirmoji cerkvė pastatyta ankstyvaisiais viduramžiais, kita - XVI-XVII amžiuje. Vienos navos cerkvė pastatyta iš skirtingo dydžio akmenų gabalų. Po perstatymų neteko savo originalios išvaizdos. Į vienuolyną yra du įėjimai - iš pietų ir vakarų. Vienuolynas veikiantis, yra nedideli jo lankymo apribojimai. Iš vienuolyno atsiveria labai gražūs Mtkvari upės ir slėnio vaizdai.

Samcerisi tvirtovė ir vienuolynas Samcerisi vienuolynas Mtkvari upė iš Samcerisi vienuolyno
Samcerisi tvirtovė ir vienuolynas Samcerisi vienuolynas Mtkvari upė iš Samcerisi vienuolyno
Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:lekso lursmanashvili Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:qeti bucxrikidze Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:qeti bucxrikidze

Samcervisi tvirtovė (სამწევრისის ციხე). Į šiaurės vakarus nuo kaimo, ant kalvos stovi Samcervisi tvirtovė. Rūmai ir daug kitų pastatų sugriuvę, bet vis dar galima pajusti tvirtovės didybę. Tvirtovė jos egzistavimo pabaigoje padalinta į dvi dalis. Šiaurinė dalis visiškai sugriuvusi, geriau išsilaikė pietinė dalis kurioje stovėjo pagrindiniai statiniai. Tvirtovės statyba vyko penkiais etapais. Pirmiausiai pastatė didelį bokštą, vėliau, į rytus nuo jo, vidutinio dydžio cerkvę. Trečias etapas - pastatytos sienos prie bokšto. Ketvirtasis, ilgesnis, etapas - tvirtovės teritorijoje pastatyti rūmai, kiti statiniai. Penktasis etapas - pastatyta apatinė siena.
Pirmasis tvirtovės statinys - masyvus bokštas. Viršutinė jo dalis neišliko, dabar yra 4 aukštai. Pirmasis aukštas yra aukštas, žemiau jo tamsus rūsys. Antrasis aukštas 5 m aukščio, jo storose sienose yra nišos. Iš viršutinių aukštų mažai kas išliko, dabar jie atstatyti. Pagal analogus galima spręsti, kad bokštas pastatytas ankstyvaisiais viduramžiais.
Prie pietvakarinio bokšto kampo išliko 15 m ilgio ir 10 m aukščio rūmų siena. Kadaise tai buvo mažiausiai 3 aukštų rūmai.
Dar yra išlikusios citadelės siena ir kampiniai jos bokštai. Pagrindinis tvirtovės pastatas buvo citadelės šiaurinėje pusėje. Pagal kitas sienos dalis galima spręsti, kad tai buvo 3 aukštų rūmai.
Išlikusi išorinė citadelės siena yra 15 m ilgio ir 9 m aukščio, citadelė turėjo būti mažiausiai 3 aukštų. Vakarinė citadelės dalis sugriuvusi, išliko tik 4 m aukščio sienos.
Iš šiaurinė tvirtovės dalies beveik nieko neliko, net ne visose vietose galima nustatyti kur ėjo jos siena.
Apie tvirtovės praeitį žinoma labai mažai. Vachušti Bagrationi XVIII amžiuje tik rašė, kad čia stovi tvirtovė. Čia vėlyvųjų viduramžių pradžioje galėjo būti kunigaikščių Panaskerteli-Cicišvili rezidencija.

Samcerisi cerkvė Samcerisi cerkvė Samcerisi cerkvė
Samcerisi cerkvė Samcerisi cerkvė Samcerisi cerkvė
Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:lekso lursmanashvili Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:Ivane Goliadze Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:Ivane Goliadze

Samcervisi Šv.Giorgi katedra (სამწევრისის წმინდა გიორგის ტაძარი ) yra ant kalvos 200 m į pietvakarius nuo kelio vedančio į tvirtovę ir kaimo pakraščio, matoma iš toli. Cerkvė kartais dar vadinama Džvari vienuolynu.
Manoma, kad cerkvė pastatyta VII amžiuje, jos viršus ir vidus padengtas akmens plokštėmis. X amžiaus užrašas ant fasado mini Abchazijos karalių Konstantiną valdžiusį X amžiaus pradžioje. Užraše ant pietinės sienos mini kunigaikštį Merabą Cicišvilį.
XV-XVIII amžiuje šias vietas valdė kunigaikščiai Panaskerteli-Cicišvili, Merabas Cicišvili XVI amžiuje cerkvę kiek atnaujino. Cerkvė labai nukentėjo 1940 metais nuo žemės drebėjimo - nugriuvo visa pietrytinė cerkvės pusė, vėliau atstatyta. Tai galima pastebėti pagal naujus ir lygius akmens blokus. Vakarinė cerkvės dalis tamsesnė.
Cerkvė - viena iš pirmųjų retų kryžiaus plano, bet ne tetrakoncho, cerkvių. Cerkvės planas - kryžius su apside rytinėje dalyje, pagal formą nelabai lygus.
Cerkvė pastatyta iš gerai apdirbtų, didelių pilkšvai-gelsvos spalvos smiltainio blokų.
© 2015 J.D.Endriukaitis