^

Gruzija

Abastumani

Gruzija

Abastumani. Adigeni municipalitetas. Samcche-Džavacheti

Abastumani žemėlapis Abastumani (აბასთუმანი) - nedidelis kurortinis miestelis Mescheti kalnagūbrio pietiniuse šlaituose, Occhi upės slėnyje, 1340 m aukštyje, 25 km nuo Adigeni, 28 km nuo Achalciche. Čia geras kalnų oras, aplinkui auga tankūs spygliuočių miškai, karšti ir mineralinio vandens šaltiniai.
Senovėje Abastumani tarpekliu ėjo svarbus karavanų takas iš Pietų Gruzijos į Imereti. Čia buvo pilis ir miestas. Įsiveržus turkams viskas sunyko. Turkams valdant vietovė įgijo naują pavadinimą - Abas Tuman. 1828 metais vietovė buvo prijungta prie Rusijos imperijos, ir ilgą laiką čia buvo atokus užkampis gyvenamas turkų-meschetų. Tuo metu per tarpeklį buvo pradėtas statyti kelias į Kutaisį, bet tai pasirodė per sunku, buvo nuspręsta tiesti kelią per Boržomi. Apie XIX amžiaus 70-uosius metus čia buvo atkreiptas dėmesys į švarų kalnų orą ir pradėjo kurtis kurortas. 1891 metais čia gydytis atvažiavo didysis kunigaikštis Georgijus Aleksandrovičius, caro Nikolajaus II brolis.
Abas Tuman iškart pavirto į garsų kurortą ir vos ne kultūros centrą. Čia su paskaitomis atvažiuodavo Kliučevskis, dirbo astronomas Glazenapas, čia lankėsi Bucharos emyras, dailininkas Nesterovas ir caro šeima. Miestelis tapo panašus į kitus tų laikų kolonijinius kurortus.
Vėliau, praėjus "aukso amžiui", Abas Tuman buvo kurortu kariškiams. Sovietiniais laikais išliko kurortu, bet čia nepristatė bjaurokų daugiaaukščių sanatorijų.
Abastumani skiriasi nuo kitų Gruzijos gyvenviečių ar kurortų. Čia daug gražių medinių namų-vilų su raižiniais ir verandomis. Prie daugumos namų buvo nedideli parkai ar sodai. Dabar daug namų apleisti, sodai apaugę žole, per miestelį tekanti upė truputį prišiukšlinta.

Kai kurie iš šių namelių turi savo istoriją. Pats neišraiškingiausias iš jų gali pasirodyti imperijos laikų banko skyriumi ar nežinomo chano vila.
Abastumani centre yra keletas parduotuvių su standartiniu produktų pasirinkimu. Miestelyje yra 3-4 viešbučiai, keletas kavinių, netgi neblogo lygio. Yra nedidelis parkas su kavinuke ir muzika.
Abastumani prasideda neiškart, bet palaipsniui. Miestelio pakraštyje, prie kelio yra uola su užrašu ant jos "Abastumani", už jos palei kelią - atskiri nameliai, po to iš kairės, ant kalno, tarp medžių matosi IX-XI amžiaus pilis vadinama "Tamaros pilimi". Istorinės informacijos apie šią pilį beveik nėra. Už 1,5 km nuo pirmųjų namelių, dešinėje, už medžių - garsioji Abastumani pirtis. Dar už 1 km prasideda miestelio centras, jame policijos pastatas ir autobusų stotis, didelė XIX amžiaus statybos cerkvė. Toliau į šiaurę miestelio parkas, lyninis keltuvas į observatoriją. Kelias į observatoriją prasideda apie 1 km nuo centro. Kelias iki observatorijos kyla apie 5 km, todėl geriau pasinaudoti keltuvu. Kiek toliau, už posūkio Romanovų vila, už jos prasideda miškai.

Tamaros pilis Abastumani Abastumani centras Sena vila Abastumani
Tamaros pilis Abastumani Abastumani centras Sena vila Abastumani
Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:jukarnarius Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:G.N. Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:Vova Kutivadze

Abastumani yra cerkvė dabar vadinama Naujoji Zarzma. Ją 1899-1902 metais pastatė caro architektas Otto Simonson didžiojo kunigaikščio Georgijaus Aleksandrovičiaus užsakymu. Cerkvės architektūrą stengėsi kopijuoti nuo Zarzma vienuolyno cerkvės. Tuo laikotarpiu slaviško tipo cerkvė buvo laikoma vienintele ideologiškai teisinga, todėl tuo laikotarpiu visas cerkves Gruzijoje statė slaviško ar neobizantiško stiliaus. Didysis kunigaikštis mėgo gruzinų architektūrą, ir prieštaraujant visiems imperiniams principams, įsakė cerkvę pastatyti tradicinio gruzinų stiliaus. Vėliau jis iškvietė dailininką Nesterovą, parodė jam Zarzma freskas, ir įsakė nutapyti panašias. Cerkvę pavadino Aleksandro Nevskio, nesenai pervadino į Naująją Zarzmą.
Abastumani visada buvo garsus mineralinio vandens šaltiniais. Šis vanduo daugiausiai skirtas maudymuisi. Dar XIX amžiuje čia pastatė keletą pirčių, kurios veikia ir dabar. Šiuo metu yra dvi pirtys. Viena - betoninis pastatas, jos viduje keletas didelių baseinų su karštu sieringu vandeniu. Kažkuo panaši į Tbilisio sieros pirtis, tik labiau apleistas. Apsilankyti pirtyje kainuoja 5 GEL.
Kita pirtis yra kiek toliau, prie parko su kriokliu. Ji graži, su medžio raižiniais, bet šiuo metu neveikianti. Ten yra keletas nedidelių baseinų, ir, susitarus su sargais, galima išsimaudyti.

Abastumani. Keltuvas į observatoriją Abastumani observatorija Melnisi tvirtovės griuvėsiai
Abastumani. Keltuvas į observatoriją Abastumani observatorija Melnisi tvirtovės griuvėsiai
Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:Alexandr Nadtochi Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:Vladimer Tsagareishvili Panoramio Photos are copyrighted by their owners. Author:Nodar Konstantinidi

Abastumani keltuvas prasideda parke ir per mišką kelia į aukštą kalną ant kurio yra observatorija. Pakilimo kaina - 1 GEL. Keltuvas veikia nepastoviai - atlieka 1-2 reisus kas valandą ar dvi. Keltuvas pradeda veikti 8:00, po to kelia po valandos ar dviejų, vakare yra reisai 16:00 ir 18:00. Vakarinės ekskursijos observatorijoje prasideda 20:00 (dieninių praktiškai nėra), tai sukelia nepatogumus.
Abastumani observatorija įkurta 1932 metais. Pirmoji SSSR kalnų observatorija. Observatorija veikia ir dabar, vakare į ją vedžioja ekskursijas. Nesenai čia buvo atidaryta keletas viešbutukų ir kavinė, bet po 2012 metų rinkimų turizmo infrastruktūra truputį "užsilenkė".
Kiti lankytini objektai. Prie Abastumani kaimo, apie 4 km į pietus nuo kurorto centro yra viduramžių Melnisi pilies griuvėsiai; truputį į šiaurę nuo kurorto centro yra viduramžių vienuolynas, 3 km į šiaurę - viduramžių Machvilo tvirtovės griuvėsiai. Įdomus ir IX-XI amžiaus arkinis "Tamaros" tiltas per Occhi upę.
Abastumani, centre, netoli policijos pastato, yra autobusų stotis. Atrodo kaip nedidelė būdelė. Iš jos važiuoja autobusai į Tbilisį (12 GEL), Kutaisį (14 GEL), Batumį (18 GEL), Achalciche (2 GEL) ir Adigeni (2 GEL).

© 2014 J.D.Endriukaitis