^

Gruzija

Chiatura

Gruzija

Čiatura municipalitetas

Čiatura žemėlapis

Čiatura municipalitetas (ჭიათურას მუნიციპალიტეტი) yra Imeretijos rytuose tarp Lichi kalnagūbrio pietuose ir Rača kalnagūbrio šiaurėje.
Municipaliteto plotas - 542 km², gyventojų skaičius - 55 000 (2010). Administracinis centras - Čiatura miestas.
Didžiausios rajono upės - Kvirila ir jos intakai Budža, Džručula, Sadzalischevi. Aukščiausias municipaliteto taškas - Sacalike kalnas (1996 m).
Municipalitetą kerta pagrindinis kelias Zestafoni-Sačchere (asfaltuotas, neblogos kokybės) ir geležinkelis Zestafoni-Sačchere einantis per Čiatura miestą. Kiti rajono keliai - prastos kokybės žvyrkeliai.
Klimatas - drėgnas subtropinis, žiemos švelnios, vasaros karštos. Vidutinė metinė temperatūra +13 °C, vidutinė sausio mėnesio temperatūra +2 °C, liepos - +23 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 1100 mm.
Municipalitetas yra svarbus Gruzijos ekonomikai - čia kasama mangano rūda, kurios čia yra labai daug. Be jos, išgaunamas marmuras (Mochorotubani, Salieti, Džokoeti), kvarcinis smėlis (Čiatura, Darkveti, Kacchi, Šukureti, Zeda Rgani). Prie Melušeti ir Zodi kaimų yra mineralinio vandens šaltiniai.
Municipalitete daug gilių tarpeklių ir kanjonų, taip pat gausu karstinių olų. Daugiausia olų yra Sadzalischevi, Kacchura ir Džručula upių slėniuose. Samgle, Samele, Samercchle, Cherguli, Darkveti, Kažnari, Nigozeti olose, o taip pat olose prie Perevisa ir Sveri kaimų archeologai rado Paleolito, Neolito laikotarpių, Bronzos amžiaus žmonių veiklos pėdsakų, įnagių, žvėrių kaulų ir kt.
Gamtos mėgėjams gali būti įdomi šiaurinė municipaliteto dalis - Rača kalnagūbris skiriantis Čiatura municipalitetą nuo Amblorauri municipaliteto. Kalnai sudaryti iš kalkakmenio, yra nemažai karstinių olų ir įspūdingų uolų, kanjonų, vietos mažai paliestos civilizacijos. Čia planuojama įsteigti nacionalinį parką.
Municipalitetas turi didelį potencialą turizmo vystymui, bet kol kas dar nieko nepadaryta.
Rajono turistinės įžymybės - Mghvimevi vienuolynas, Kacchi katedra, Kacchi stulpas (Katskhis Sveti).

Chreiti kaimas Darkveti. Ola prie Džručula upės Gundaeti cerkvės griuvėsiai
Chreiti kaimas Darkveti. Ola prie Džručula upės Gundaeti cerkvės griuvėsiai
Author:vano cercvadze Author:Gennady Shkliar Author:oto1959

Čiatura (ჭიათურა) - miestas įsikūrė XIX amžiaus pabaigoje prie Kvirila upės, čia atidarius mangano rūdos kasyklas. Miestas yra gražiame Kvirila upės tarpeklyje, namai išsimėtę stačiuose šlaituose, priešingus tarpeklio šlaitus jungia keleiviniai lyniniai keltuvai. Kol kas miesto turizmo infrastruktūra gana žemo lygio. Miesto vaizdus gadina jo pakraščiuose stovintys bjaurūs, kai kurie apleisti, industriniai pastatai. Plačiau Čiatura miestas
Čiatura mangano rūdos kasyklos. Aplink Čiatura daug kasyklų, kai kurios iš jų - kalnų šlaituose virš miesto ir į jas galima pasikelti lyniniu keltuvu. Plačiau Čiatura mangano kasyklos
Chreiti (ხრეითი) - nuošalus kaimas pietiniuose Rača kalnagūbrio šlaituose, virš Budži upės, 920 m aukštyje, 18 km į šiaurės vakarus nuo Čiatura. 2706 gyventojai (2002). Istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVI amžiaus.
Kaime yra dvi cerkvės, viduramžių pilies griuvėsiai ir alpinistų Simon, Alioša ir Aleksandra Džaparidze namas-muziejus.
Muziejus veikia kasdien, išskyrus sekmadienius ir pirmadienius, 10:00-18:00. Muziejuje eksponuojama: alpinistų daiktai ir nuotraukos, įvairūs dokumentai ir straipsniai apie Gruzijos alpinizmo istoriją.
Darkveti (დარკვეთი) - kaimas Čiatura plokščiakalnyje, Džručuli upės (Kvirilos dešiniojo intako) dešiniajame krante, 440 m aukštyje, 8 km į šiaurės rytus nuo Čiatura.
Kaimo apylinkėse, prie Nikrisa upelio yra karstinė Dzudzuana ola, joje rasti Paleolito laikotarpio žmonių titnago ir obsidiano įrankiai, žvėrių kaulai, viršutiniame sluoksnyje - keramikos šukės.
Gundaeti (გუნდაეთი) - kaimas Sadzalikevi upės dešiniajame krante, 750 m aukštyje, 10 km į pietus nuo Čiatura. 379 gyventojai (2002). Šiaurėje kaimas susijungia su Merevi kaimu. Prie kaimo kapinių yra viduramžių cerkvės griuvėsiai.
Kaimo apylinkėse, stačiame uolėtame skardyje, yra sunkiai pasiekiama karstinė Nachiznebi ola.

Kanjonas į šiaurę nuo Kacchi Kanjonas prie Kacchi kaimo Dumalisa upės tarpeklis prie Mečcheturi
Kanjonas į šiaurę nuo Kacchi Kanjonas prie Kacchi kaimo Dumalisa upės tarpeklis prie Mečcheturi
Author:vano202 Author:zuka gurgenidze Author:mumladze

Kacchi (კაცხი) - kaimas prie Kacchuri upės, 610 m aukštyje, prie kelio Zestafoni-Čiatura, 11 km į vakarus nuo Čiatura. 756 gyventojai (2002). Kaime kasamas kvarcinis smėlis.
Istoriniuose šaltiniuose kaimas minimas nuo XI amžiaus. Vėlyvųjų viduramžių šaltiniuose galima rasti "Kacchi pilį". Pilis pradžioje priklausė Gruzijos karaliams, XVII amžiuje priklausė kunigaikščiams Abašidze, XVIII amžiuje - Imeretijos karaliams. Pilies griuvėsiai yra dešiniajame Kacchuri upės krante.
Kaime yra retos Gruzijoje aštuonių apsidžių architektūros, XI amžiaus pradžioje pastatyta Kacchi katedra. Plačiau Kacchi katedra
Didžiausia kaimo įžymybė - visoje Gruzijoje garsus, labai įspūdingas kalkakmenio Kacchi stulpas (Kacchis Sveti) su nedidele cerkve viršuje. Plačiau Kacchis Sveti
Mečcheturi (მეჩხეთური) - kaimas Čiatura plokščiakalnyje, prie Dunmalisa ir Mečchetura upių (Dzirula upės dešiniųjų intakų), 830 m aukštyje, 23 km į pietus nuo Čiatura. Istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVIII amžiaus. Kaime stovi viduramžiais pastatyta cerkvė.
Mghvimevi vienuolynas (მღვიმევის მონასტერი) - įspūdingas vienuolynas olose, uolėtame stačiame šlaite, keletas kilometrų į šiaurės rytus nuo Čiatura centro. Vienuolynas įsteigtas XIII amžiuje, jame nuostabūs raižiniai, išlikusios freskos. Plačiau Mghvimevi vienuolynas
Navardzeti (ნავარძეთი) - kaimas Kvirila upės dešiniajame krante, 560 m aukštyje, prie kelio Zestafoni-Sačchere, 4 km į pietvakarius nuo Čiatura.
Istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XI amžiaus. Kaime yra vienos navos, pastatyta 1708 metais, cerkvė vadinama Tiri cerkve. Prie kaimo yra vėlyvųjų viduramžių pilis.
Navardzeti pilis (ნავარძეთის ციხე) - vėlyvųjų viduramžių tvirtovės griuvėsiai Navardzeti kaimo apylinkėse, Kvirila upės dešiniajame krante. Iš pilies vedė, dalinai išlikęs, slaptas tunelis prie upės. Tvirtovės teritorijoje išliko bokšto, cerkvės ir rūmų pastato griuvėsiai.
1709 metais Imeretijos kariuomenės vadas užėmė pilį ir joje pastatė patrankas. 1740-1741 metais Imeretijos karalius tvirtovėje kalino į nelaisvę paimtą kunigaikštį Vachušti Abašidze.

Karstinė ola prie Rgani kaimo Karstinė ola prie Rgani kaimo Karstinė ola prie Rgani kaimo
Karstinė ola prie Rgani kaimo Karstinė ola prie Rgani kaimo Karstinė ola prie Rgani kaimo
Author:vano202 Author:vano202 Author:vano202

Perevisi (პერევისი) - kaimas Čiatura plokščiakalnyje, 7 km į pietus nuo Čiatura.
Prie kaimo yra aukštas krioklys krentantis nuo aukšto skardžio. Krioklio apačioje gana gilus natūralus baseinas, kuriame galima maudytis.
Kaimo apylinkėse yra Techisi šventykla (ტეხისის სალოცავი); vieta išlikusi dar nuo ikikrikščioniškų laikų. Prie jos vyksta Techisoba šventė, į kurią susirenka ne tik aplinkinių kaimų žmonės, bet atvažiuoja ir iš Čiatura.
Į pietus nuo Perevisi, kairiajame Sadzalischevi upės krante yra keliolika olų: Kldekari olos, Ortvala Klde, Caca Gerami. Paskutinėje, slapstėsi Stalinas, jam padėjo Caca Cereteli, nuo jo vardo ir kilo olos pavadinimas.
Kaime yra XIX amžiaus cerkvė. Kaimo pakraštyje stovi archajiška, vienos navos, IX amžiuje pastatyta Šv.Giorgi cerkvė. Jos viduje išliko dideli XIII amžiaus freskų fragmentai. Plačiau Perevisi cerkvė
Rgani (რგანი) - kaimas Čiatura plokščiakalnyje, 750 m aukštyje, 8 km į šiaurę nuo Čiatura. Kaime yra XI-XII amžiaus Šv.Giorgi cerkvė, joje išliko keletas užrašų akmenyse.
Kaimo apylinkėse, prie Čerula upės yra karstinė Gvardžilaskldi ola. Joje rasti Peleolito laikotarpio žmonių titnago ir obsidiano įrankiai. Ola gana nesunkiai pasiekiama.

Sveri tvirtovės griuvėsiai Sveri tvirtovės griuvėsiai Sveri tvirtovė
Sveri tvirtovės griuvėsiai Sveri tvirtovės griuvėsiai Sveri tvirtovė
Author:Lasha_Gabelia Author:Lasha_Gabelia Author:Zaal77

Sveri (სვერი) - kaimas apie 15 km į pietus nuo Čiatura. Kaime yra 1800 metais pastatyta Šv.Jono Krikštytojo cerkvė. Prie kaimo yra karstinė ola ir VI-VII amžių Sveri tvirtovė.
Sveri tvirtovė (სვერის ციხე), dar vadinama Sueri tvirtove - viduramžių pilis ant aukšto kalno kairiajame Sverischevi upės krante, į šiaurę nuo dabartinio Sveri kaimo.
Išliko tvirtovės griuvėsiai, dabar dalinai apaugę. Manoma, kad tvirtovė pastatyta VI-VII amžiuje. Pagal istorinius šaltinius tvirtovė jau stovėjo 736 metais, arabų, vadovaujamų Mervano Kurčiojo, įsiveržimo metu. Tvirtovė vėl minima XI amžiuje. Ją pamini Alf-Arslano metrštinikas. Apie Sveri tvirtovę XVIII amžiuje rašė ir Vachušti Bagrationi - "1590 metais Sveri tvirtovę užėmė Kartli karalius Simon I". 1661 metais karalius Vachtang V užėmė tvirtovę, tada priklaususią kunigaikščiams Abašidze. 1744 metais tvirtovę užvaldė Imeretijos karalius Aleksandras, o dar po 2 metų kunigaikštis Abašidze pilį atsiėmė. 1763 metais tvirtovę užėmė ir sugriovė turkai. Sveri tvirtovę atstatė po keleto metų. 1810 metais, Imeretijos sukilimo metu, tvirtovę okupavo rusai. Vėliau Sveri tvirtovė neteko savo svarbos, buvo apleista.

© 2014-15 J.D.Endriukaitis