^

Gruzija

Chertvisi tvirtovė

Gruzija

Tao-Klardžeti (IX-X amžiai)

Po 786 metų Gruzija pradėjo byrėti. Atskilo Kacheti ir Ereti. 778 Abchazijos valdovai dinastine santuoka prijungė prie Abchazijos Laziką (Egrisi), 786 atsisakė Bizantijos protektotato ir tapo visiškai nepriklausomi. Tbilisyje įsitvirtino arabai. Kartli karalystė tapo siaura žemės juosta besitesenčia nuo Gori iki Boržomi ir Artaani.
Tuo metu atsiranda žmogus iš Bagrationi giminės vardu Adarnase (ადარნასე). Jam pasisekė susijungti giminystės ryšiais su kažkuo iš paskutinių Kartli karalių, ir užvaldyti nedidelę teritoriją pietvakariuose, prie Artvini miesto. Jo sūnus Ašotas šias žemes paveldėjo, susidraugavo su Bizantija, ir po karo su arabais jam pavyko žymiai išplėsti jo valdomas teritorijas. XI amžiaus istorikas Sumbatas rašė, kad Ašotas dėl arabų paliko Kartli ir atėjo į Šavšeti, ir "Šavšeti gyventojai su džiaugsmu ir meile jį sutiko ir jis ten apsigyveno. Davė Dievas jam pergalę ir valdžią Šavšeti ir Klardžeti. Kai kurias gyvenvietes jis nusipirko, kitas, apleistas, atstatė ir padaugino gyventojų. Ašotas yra kurapalatas toje šalyje".
Apie 813 metus jis sukūrė Tao-Klardžeti kunigaikštystę ir tapo pirmuoju jos karaliumi vadintu Ašot I Kurapalat. (Kurapalat - Bizantijos titulas).
Tao-Klardžeti - tai pietvakarių Gruzija. Dabar šios kunigaikštystės teritorijoje yra Achalciche, Achalkalaki ir Calka, taip pat miestai Turkiijoje - Ardagan, Artvin, Oltu ir kai kurie kiti. Valstybės siena ėjo vakariau Karso ir šiauriau Erzurumo. Karalystė turėjo Juodosios jūros pakrantės ruožą netoli dabartinio Turkijos miesto Chopa. Žemės į pietus vadinosi Tao, kurios dar dalinosi į Žemutinę ir Aukštutinę Tao. Armėnai šią sritį vadino Taik.
Netoli Artvino Ašotas atstatė Artanudži tvirtovę, kurios griuvėsiai išliko iki dabartinių laikų. Artanudži tapo karalystės, egzistavusios iki 1008 metų, sostine. Jos valdovai stengėsi palaikyti gerus santykius su Bizantija ir Abchazija, su Armėnija santykiai buvo neutralūs, o su Kachetija laikas nuo laiko kariavo. Arabų kalifatas 818 metais pripažino Ašotą, kai jiems reikėjo jo pagalbos prieš sukilusį Tbilisio emyrą.
"Kartli metraštis" mini Ašoto žygį prieš Kachetiją:
Tuo pat metu išėjo į žygį Ašotas kuropalatas, jam padėjo karalius abchazų Feodosijus, antrojo Leono palikuonis, kuris buvo žentas Ašoto kuropalato. Pasirodė Grigolas iš Kacheti. Palaikė Grigolą kalniečiai canarai ir Tbilisio emyras. Ir susiėjo prie Ksani Ašotas ir Grigolas. Privertė bėgti Grigolą, mtavarą Kacheti, ir užvaldė žemes, kurias atskyrė nuo Kartli. Tapo valdovu Ašotas nuo Klardžeti iki Ksani.
Tuo būdu Ksani upė tapo karalystės rytine siena. Tekste minimi canarai - manoma, kad tai mochevai, dabar gyvenatys Kazbegi.
Paskutiniai Ašoto I gyvenimo metai gana neaiškūs. Manoma, kad jis numirė 826 metais, bet galimai ir 830 metais. Tuo metu įsiveržė arabai vadovaujami Chalido Jezido; Ašotas neteko visų valdų Kartli ir pats buvo nužudytas.
"Kartli metraštis":
Tuoj po to atėjo Chalidas arabas, sūnus Izido, ir užkariavo Armėniją, Kartli ir Ereti. Nužudė Ašotą kurolapatą pačioje Gardabani cerkvėje, ir kraujas, tada jo pralietas, ir dabar matomas kaip šviežias.
Tuo laiku įdomūs įvykiai buvo ir Tbilisyje. 833 metais Tbilisio emyru tapo Ischak ibn Ismail ibn Šuab iš pirmosios Tbilisio Šuabidų dinastijos. Jis nusprendė atsiskirti nuo Abbasidų kalifatų, be to perėjo į krikščionybę. Kalifas Al-Mutavakil pasiuntė į Gruziją armiją vadovaujamą Bugi, dar žinomo kaip Bugi-Tiurk. Bugi sudegino Tbilisį, o emyrą Ischaką nukryžiavo. (Ant Ateni Sioni cerkvės sienos yra išlikęs įrašas apie šį arabų įsiveržimą). Šuabidų dinastija išnyko, emyro giminaičiai išsislapstė. Emyras turėjo pravardę Sochak, tad jo palikuonys gavo pavardę Sochak-dze. Gruzinų karaliai davė jiems nedideles valdas, ir nuo jų kilo Saakadze šeima. Emyro palikuonis yra žymusis Georgijus Saakadze, vėliau - kunigaikščiai Tarchan-Muorvani.
Grįžtame į Tao-Klardžeti. Po Ašoto mirties jo sūnūs Bagrat, Adarnease ir Guram Mampali karalystę padalino į tris dalis. Ši padalijimo tradicija įsišaknijo, ir visą X amžių Ašoto palikuonys dalindavosi tarpusavyje šias žemes. Dėl to nėra labai lengva susigaudyti palikuonių eiliškume.
Guram (-882) - valdė žemes į rytus nuo Arsiani kalnagūbrio (Artaani sritį). Jis pasižymėjo tuo, kad paėmė į nelaisvę Tbilisio emyrą ir pasiuntė jį į Konstantinopolį. Po jo mirties liko jo vienintelis sūnus Nasr, kuris žemių valdyti negavo. Dėl to jis sukilo ir buvo nubaustas mirties bausme Aspindzoje 888 metais.
Adarnase (-870) gavo Klardžeti ir Tao - žemes į vakarus nuo Arsiani kalnagūbrio, bet be Šavšeti (dabar Šavšat kaimas). Po jo mirties, jo sūnūs Gurgen (-891) valdė Tao, o Sumbat (-889) - Klardžeti. Sumbatas žinomas Artanudželi pravarde, t.y. Sumbatas iš Artanudži.
Bagrat (-876) – manoma valdė Tao ir Kola žemes, nors tai nėra įrodyta. 842 ir 853 metais jis kartu su arabų kalifato armija dalyvavo karo žygiuose prieš Tbilisio emyrą Sochaką. Jo žmona buvo armėnė, Sumbato VIII Bagratuni duktė. Po tėvo mirties karaliumi tapo jų sūnus David.
David I (876—881). Davidas valdžią turėjo dalintis su savo giminaičiais. Jam valdant Liparitas Bagvašas pasisavino Trialeti, pastatė Klderaki tvirtovę, ir praktiškai tapo nepriklausomu, nors formaliai buvo Davido valdinys. Liparitas valdė žemes į pietus nuo Kuros upės. Į šiaurę nuo Kuros upės buvo Kartli sritis, dėl kuriuos tuo metu pastoviai kariavo Abchazija ir armėnai. Taip atsirado Liparitidų kunigaikštystė, egzistavusi iki 1050 metų, sukėlusi nemažai problemų Gruzijos karaliams.
Davidą 881 metais nužudė anksčiau paminėtas Nasras. Įvyko nedidelis pilietinis karas. Nasras bandė tapti karaliumi, bet Davido sūnus Adarnase, padedant Liparitidams ir armėnams, sugebėjo jį nugalėti. Nasras buvo nubaustas mirties bausme Aspindzoje.
Adarnase (881-923) – karaliumi tapo po Davido žūties. Jam valdant buvo perstatytas sugriautas Išchan vienuolynas, kiek vėliau perstatyta Bana cerkvė, kuri tapo vyskupo rezidencija. Šiie projektai pradėjo Tao-Klardžeti architektūros vystymasi.
Adarnase savo valdymo laikotarpiu laviravo tarp Armėnijos ir Abchazijos.
914 metais įvyko paskutinis arabų-persų įsiveržimas į Gruziją. Tai buvo kalifato bandymas atstatyti prarastą valdžią Užkaukazėje. Azerbaidžano emyras Jusuf ibn Abu-Sadž iš Sadžidų dinastijos (Gruzijoje žinomas kaip Abul Kasim) atvedė savo armiją į Tbilisį, iš kurio įsivežė į Kachetiją kur užėmė Udžarma ir Bočorma tvirtoves. Po to pasuko į Kartli. Uplisciche gyventojai sugriovė savo miesto sienas ir pabėgo į kalnus. Arabai įsiveržė į Samcche, bet nesugebėjo užimti Tmogvi tvirtovės. Tada patraukė į pietinę Samcche ir ten apgulė Kveli tvirtovę kurią tuo metu valdė Tao kunigaikštis Gurgenas II. Po 28 dienų apgulties tvirtovė pasidavė, jos gynėjai pateko į nelaisvę. Daugelį jų išpirko karalius Adarnase, 133 buvo viešai nužudyti, o tvirtovės viršininkas Gombron, atsisakęs pereiti į islamą taip pat buvo nužudytas. Gombronas buvo paskelbtas šventuoju ir lapkričio 17 švenčiama Šventojo Gombrono diena.
Adarnasė turėjo sūnus:
David II (923-937) – Iberijos karalius. Valdė neilgai ir mirė jaunas.
Ašotas II (923-937) - Tao kurapalatas. Valdė tuo pačiu metu kaip ir Davidas, bet Davidas turėjo magistro titulą, o Ašotas - kurapalato. Mirė nepalikęs palikuonių, perdavęs savo valdas broliui Sumbatui.
Bagrat I Magistros - Tao kunigaikščių dinastijos pradininkas.
Sumbat I Magistros (923-958) - Iberijos karalius, jauniausias iš brolių. 937 metais iš brolio Davido paveldėjo Iberijos karalius titulą, o 954 metais po brolio Ašoto mirties paveldėjo kurapalato titulą.
Bagrat II Ragveni (958-994) - Sumbato sūnus. Jam atiteko šiaurinė Tao, bet negavo kurapalato titulo. Niekuo nepasižymėjo.
Gurgen (994 - 1008) - valdė su magistro (μάγιστρος) titulu. Jis vedė Guranducht, Abchazijos karaliaus Giorgijaus II dukterį. Vėlaiu tai nulėmė Abchazijos ir Kartli karalysčių susijungimą.
Aukščiau paminėtas Adarnase (-923) turėjo sūnų Bagrat Magistros (-945), kuris turėjo sūnų Adarnase, kuris valdė Tao 945-961 metais. Jo sūnus David III Kurapalat, vadinamas Davidu Didžiuoju, valdė Tao 966-1000 metais ir Iberiją 978-1000 metais. Jis įžymus tuo, kad pastatė pirmąją "Didžiąją Katedrą" - Jono Krikštytojo soborą Oški kaime.

Kultūrinis palikimas

Šios epochos kultūrinis palikimas - didelis kiekis cerkvių Gruzijoje ir Turkijoje. Tai Zarzma vienuolynas (vėliau perstatytas), Tmogvi tvirtovė, Kldekari griuvėsiai. Turkijoje: Išchan vienuolynas, Tbeti, Bana, Oški ir Parchali cerkvės, Opiza vienuolynas, Artanudži (Ardanuč) tvirtovė ir kt.

© 2014 J.D.Endriukaitis