Dzami tarpeklis

Dzami slėnis (ძამას ხეობა) - vienas iš didesnių tarpeklių Trialeti kalnuose. Tarpeklyje didelis tankis Gruzijos istorinių, architektūros ir religinių paminklų, bet kažkodėl lankomas negausiai. Tarpeklio ilgis nuo Vedreba kaimo iki paskutinių vienuolynų tarpeklio viršuje, Abuchalo ir Kozipa, apie 25 km. Nuo šių vienuolynų iki perėjų apie 5 km. Už perėjų - Boržomi municipaliteto Gudžareti tarpeklis, žemiau - Bakuriani.
Įdomiausi tarpeklio objektai - Kincvisi vienuolynas (X - XIII amžiai) ir Dzama tvirtovė (VII amžius). Tarpeklyje yra įdomus 5 sujungtomis cerkvėmis Kozipa vienuolynas, buvę kunigaikščių Cicišvili rūmai Ortubani kaime ir kiti. Kalbama, kad tarpeklyje yra beveik 40 vienuolynų, ne visi iš jų seni. Todėl kartais tarpeklis vadinamas "Vienuolynų tarpekliu", netgi "Šventu Dzami tarpekliu".

Dauguma vienuolynų susikaupę viršutinėje tarpeklio dalyje, jie priklauso Ruisi ir Urbnisi vyskupyjai. Tarpeklio viršuje yra gražus Baleti ežeras, virš tarpeklių iškyla Murknevi (2341 m) ir Kemsija (2057 m) viršūnės.
Dabar tarpeklis - Kareli municipaliteto užkampis, bet antikos laikais ir viduramžiais juo ėjo svarbus kelias iš Pietinės Gruzijos į Vidinę Gruziją. Iš keliaujančių šiuo keliu rinko muito mokesčius net iki XVII amžiaus. Tarpeklyje, dabartinio Ortubani kaimo vietoje, stovėjo nemažas Mdzorveti miestas. Antikos laikais tarpeklyje irgi buvo nemažos gyvenvietės. Archeologai čia rado nemažai radinių iš šio laikotarpio.

Ženklas Dzami tarpeklio pradžioje	Dzama slėnis prie Vedreba kaimo	Vedreba cerkvė
	Author:გიგა.ქ	Author:გიგა.ქ

Sąlyginai tarpeklio pradžia galima laikyti Kincvisi (ყინწვისი) kaimą. Kaimas yra dešiniajame Dzami upės krante, 730 m aukštyje, 8,8 km nuo Kareli (toliau visi atstumai keliu). Kaime atsišakoja kelias į garsųjį Kincvisi vienuolyną. Vienuolynas ypač žymus išlikusiomis XIII amžiaus freskomis. Plačiau Kincvisi vienuolynas
Kiek žemiau Kincvisi, kairiajame Dzami upės krante, 720 m aukštyje, yra Vedreba (ვედრება) kaimas. Kaimo vakaruose, ant kalno šlaito, yra vienos navos (10,6x6 m) IX-X amžiaus cerkvė pastatyta iš smiltainio blokų, viduramžiais keletą kartų remontuota naudojant kitokias medžiagas, todėl jos išvaizda kiek pasikeitė. 2001-2007 metais cerkvė restauruota, prie jos įsikūrė moterų vienuolynas.

Zguderi Šv.Giorgi cerkvės griuvėsiai	Zguderi Šv.Giorgi cerkvės griuvėsiai	Senas antkapis prie v.Giorgi cerkvės

Už 1,7 km nuo Kincvisi yra Zguderi (ზღუდერი) kaimas - Dzami ir Gvanana upių santakoje, dešiniajame Dzami krante, 800 m aukštyje.
Kaimo pakraštyje, dešiniajame Dzami upės krante yra VI-VII amžiaus bazilika, X amžiuje pristatytos dar dvi cerkvės (tapo trijų cerkvių bazilika), ir XIII-XIV amžiuje restauruota. Trigubo plano bazilika (13,6x11,5 m) pastatyta iš geltono smiltainio blokų. Bazilika gana gausiai dekoruota VI-XIV amžiaus raižiniais.
Apgriuvusi Šv.Stepane cerkvė yra 300 m į pietus nuo kaimo pakraščio, ant uolėto šlaito. Vienos navos cerkvė (5,1x3,1 m) pastatyta vėlyvaisiais viduramžiais.
Kaime yra vienos navos cerkvės (7,8 x4,8 m) griuvėsiai. Pagal stilistiką cerkvė pastatyta iš didelių smiltainio blokų ankstyvaisiais viduramžiais. Išliko tik 3 metrai sienos.

600-700 m į pietryčius nuo kaimo pakraščio, ant kalvos stovi stipriai apgriuvusi cerkvė. Pagal stilistiką cerkvė (8,8x5,8 m) pastatyta iš įvairaus dydžio, formų ir spalvų (gelsvo, vyno spalvos, žalio) smiltainio. Cerkvės pietinė siena, skliautai beveik visiškai sugriuvę. Prie cerkvės stovi apgriuvęs bokštas.
200 m į pietus nuo kaimo pakraščio, senose kapinėse, yra nedidelės Šv.Giorgi cerkvės (4,3x3,2 m), pastatytos vėlyvaisiais viduramžiais, griuvėsiai. Išliko tik 1,6 m aukščio sienos.
Kaimo pietvakariniame pakraštyje yra Šv.Kvirike vienos navos cerkvė (3,8x5,8 m) pastatyta vėlyvaisiais viduramžiais.
Kaime yra posūkis į kairę, į kelią vedantį Gvanana upės tarpekliu į Imerchevi (იმერხევი) kaimą. Iki jo 4,5 km. Kaime yra apgriuvusi (be stogo ir skliautų) vėlyvųjų viduramžių Dievo Motinos cerkvė.

Elibakiani cerkvė	Gverdzineti cerkvė	Gverdzineti bokštas
	Author:George Berianidze

Už 3,5 km nuo Zguderi kaimo, Ortubani kaimo pradžioje, kairėje kelio pusėje, yra buvęs XVII amžiaus kunigaikščių Cicišvili rūmų kompleksas, dabar vienuolynas. Virš jo, aukštai kalnuose yra Dzami tvirtovė. Plačiau Ortubani vienuolynas
Dar už 950 m, kaimo viduryje, yra posūkis į kairę, į kelią vedantį į Dzami tvirtovę, kurioje dabar įsikūręs vienuolynas. Prie sankryžos, ant kalniuko stovi cerkvė, kaime yra XVII amžiaus pirtis. Iki Dzami tvirtovės 2 km. Plačiau Dzami tvirtovė (Mdzovreti vienuolynas)
Už 1,8 km nuo sankryžos, dešiniajame Dzami upės krante, 800 m aukštyje - Elbakiani (ელბაქიანი) kaimas. Prie kaimo yra apgriuvusi, bet labai įdomi viduramžių cerkvė.
Už 500 m nuo kaimo yra oloje iškaltas, įspūdingai atrodantis Sarkineti vienuolynas
Važiuojant keliu toliau, už 1,5 km nuo vienuolyno, abiejuose Dzami upės krantuose, 880 m aukštyje, yra Gverdzineti (გვერძინეთი) kaimas. Kaime yra cerkvė.
Už 0,5 km nuo kaimo yra Dzami ir Tkelmonisckali upių santaka. Prie jos, ant kalno šlaito, stovi kiek apgriuvęs Gverdzineti bokštas. Čia kelias šakojasi, pagrindinis kelias nueina Tkelmonisckali upės tarpekliu.

Karmeli vienuolynas	Kelias Tkelmonisckali tarpekliu	Ciplovana cerkvė
Author:l.chom	Author:George Berianidze

Važiuojant nuo sankryžos Dzami upės tarpekliu už 1,8 km, ant kalno, kairiajame upės krante Karmeli vienuolynas (ქარმელის მონასტერი).
Nuo sankryžos kelias kyla Tkelmonisckali upės tarpekliu, jame ir šoniniuose tarpekliuose susikaupę didelė dalis Dzami vienuolynų.
Už 0,8 km nuo sankryžos, 950 m aukštyje, Ciplovana (წიფლოვანა) kaimas, prie jo yra Ciplovana vienuolynas, netoliese Šatberdi (შატბერდი) vienuolynas.
Už 2,2 km, dešiniojo Tkelmonisckali upės intako tarpeklyje Bana (ბანა) vienuolynas.
Dar už 1,1 km, dešiniojo Tkelmonisckali upės intako tarpeklyje, 1025 m aukštyje, Kodmani (კოდმანი) vienuolynas. Už 0,8 km dešiniajame Tkelmonisckali upės krante, ant kalno, Orchevi (ორხევი) vienuolynas.

Šatberdi vienuolynas	Kodmani vienuolynas	Orchevi vienuolynas
Author:levan japoshvili

Už 0,8 km į Tkelmonisckali iš dešinės įteka Batetisckali upė. Jos tarpeklyje netoliese yra Tbeti (ტბეთი) vienuolynas, nuo jo taku (2 km) galima pasiekti labai gražų, nedidelį Baleti kalnų ežerą.
Prie upių santakos prasideda kelias vedantis į toliau nuo Tkelmonisckali kairiojo kranto, ant aukšto kalno, apie 1300 m aukštyje, stovintį Kvatetri (ქვათეთრი) vienuolyną.
Už 1,4 km prasideda kelias vedantis į Tkelmonisckali kairiajame krante, ant aukšto kalno stovintį Dzama (ძამა) vienuolyną.
Dar už 1,2 km pasieksime Tkelmonisckali ir Abuchalosgele upių santaką. Pagrindinis kelias toliau eina Tkelmonisckali tarpekliu, už 2,2 km yra Tkemlovana (ტყემლოვანა) kaimas esantis 1030 m aukštyje. Prie jo yra Tkemlovana vienuolynas. Dar už 1,9 km neseniai suremontuotas ir sutvarkytas Kozipa vienuolynas. Vienuolyne yra labai įdomus architektūros kompleksas - VIII-XVI amžiais pastatytos ir tarpusavyje sujungtos 5 cerkvės. Plačiau Kozipa vienuolynas
Nuo sankryžos prie santakos gruntinis kelias 0,5 km eina Abuchalosgele upės tarpekliu, čia jį ją įteka Muchiletisckali upė, kelias toliau eina jos tarpekliu ir, už 1,8 km baigiasi Muchileti (მუხილეთი) kame. Kaimas yra 1180 m aukštyje, šalia yra Muchileti vienuolynas.
Nuo snatakos taku galima pasiekti labai įspūdingą senajį Abuchalo vienuolyną esantį aukšto kalno skardyje iškistose olose.Plačiau Abuchalo vienuolynas

Tbeti vienuolynas	Baleti ežeras	Dzama vienuolynas
	Author:levan japoshvili

Iki 1991 metų tarpeklyje gyventojų daugumą sudarė osetinai, atsikėlę čia iš Pietų Osetijos XIX amžiaus 60-aisiais metais. Šią osetinų apgyvendintą Šida Kartli dalį kartais vadindavo "Trialeti Osetija". 1921 metais netgi buvo planų prijungti šį rajoną prie Pietų Osetijos. 1990-1991 metais, etninių konfliktų metu, dalis osetinų išvažiavo į Šiaurės Osetiją. Vėliau čia atsikėlė svanai ir adžarai, bet osetinai vis tiek sudaro nemažą tarpeklio gyventojų dalį.
© 2015 J.D.Endriukaitis