Batumio botanikos sodas
Batumio botanikos sodas (ბათუმის ბოტანიკური ბაღი) - didžiausias (108 ha) botanikos sodas Gruzijoje. Yra ant Juodosios jūros kranto, prie Mcvane Koncchi (მწვანე კონცხი, Žaliojo kyšulio) gyvenvietės, nuo 2011 metų priklausančios Batumio miestui.
Įėjimas į sodą yra netoli Mcvane Koncchi geležekelio stotelės, 8,5 km į šiaurę nuo Batumio centro. Parką lengviausia pasiekti miesto "maršrutke" Nr.31 (stoja prie apatinės keltuvo stoties) arba Nr.150 (stoja prie Tbilisio aikštės). Kelionė kainuoja 0,6 GEL. Parką galima pasiekti "maršrutke" važiuojančia Čakva, Kobuleti kryptimi. Išlipti reikia prieš tunelį, prie posūkio į kelią vedantį į sodą. Nuo posūkio iki įėjimo į sodą - apie 1 km.
Parkas sezono metu dirba 08:00-21:00, ne sezono metu - 09:30-18:00. Bilieto kaina 10 GEL, gidas - 30 GEL.
Author:Z.Nemsitsveridze
Author:Z.Nemsitsveridze
Author:Z.Nemsitsveridze
Botanikos sodas kūrėsi palaipsniui. 1881 metais prancūzų sodininkas d’Alphonse sukūrė nedidelį egzotišką sodą - dabar tai Žemutinis parkas, nuo kurio prasideda sodo apžiūra. 1892 metais geografas P.Tatarinov šalia užveisė dar vieną sodą, kurį vadino "botanikos sodu" - dabar tai Viršutinis parkas. Pagrindinį botanikos sodą įkūrė rusų geografas A.Krasnov. 1912-14 metais jam pasisekė iš valdžios gauti žemės ir lėšų šiam projektui, kurio pagrindinė idėja buvo aklimatizuoti Adžarijos klimate įvairiausius augalus, vėliau juos masiškai išplatinti po Adžariją. A.Krasnov vienas iš pirmųjų pradėjo auginti arbatą, sugalvojo panaudoti eukaliptus Kolchidos pelkių nusausinimui.
Sovietiniais laikais valdžia suprato botanikos ekonominę naudą ir sodas tapo citrusinių augalų ir arbatos pramonės mokslinių tyrimų centru. 1955 metais d’Alphonse ir Tatarinovo sodus prijungė prie pagrindinio parko ir parką sudarė dvi dalys: "mokslinė" ir "meninė". Tai jaučiasi ir dabar.
Author:Z.Nemsitsveridze
Author:Z.Nemsitsveridze
Author:Z.Nemsitsveridze
Botanikos sodas yra labai didelis - nuo pietinio jo pakraščio iki šiaurinio daugiau kaip 2,5 km, jo viduriu nutiestas asfaltuotas kelias kuriuo galima važiuoti ir dviračiu. Kelias vingiuotas, su pakilimais ir nusileidimais, apie 3 km ilgio, pagrindiniai sodo objektai yra prie jo.
Sodas padalintas į 20 sektorių, beveik prie kiekvieno yra stendas su žemelapiu ir aprašymu. Prie kai kurių augalų taip pat yra lentelės su jų pavadinimais.
Sektoriai: 1 - Apatinis parkas, 2 - Viršutinis parkas, 3 - Pietų Amerikos sektorius, 4 - Citrusinių augalų sektorius, 5 - Rožių sodas, 6 ir 7 - retų augalų sektoriai, 8 - Naujosios Zelandijos sektorius, 9 - bambukų giraitė, 10 - Australijos sektorius, 11 - gėlynas, 12 - Užkaukazės subtropinių augalų sektorius, 13 - Viduržemio jūros sektorius, 14 - Himalajų sektorius, 15 - Meksikos sektorius, 16 - Rytų Azijos sektorius, 17 - Šiaurės Amerikos sektorius, 18 - Pajūrio parkas ir dar du nereikšmingi sektoriai.
Author:majasa
Author:majasa
Author:majasa
Patys gražiausi - pirmasis ir antrasis sektoriai; labai įdomu nusukti takais nuo kelio, vietomis parkas panašus į tikras natūralias džiungles.
Žemutinis sodas yra pačiuose Botanikos sodo pietuose. Jis prasideda iš kart už bilietų kasos. Jo ilgis iš pietų į šiaurę apie 400 m, plotis - 100-200 m. Jo viduryje yra jo įkūrėjo d'Alphonse vila. Prie jos sezono metu veikia nedidelė kavinė. Žemutinis sodas pats gražiausias, jo landšaftas įvairus, suplanuotas labai kruopščiai. Iš vakarų sodą riboja uolos, jo šiaurės vakaruose, ant skardžio prie jūros, yra apžvalgos aikštelė, nuo kurios į pietų pusę matosi pajūris iki Batumio, į šiaurės - Čakvi paplūdimiai. Čia galima išsinuomoti binoklį. Skardžio apačioje, prie pat jūros eina Poti-Batumi geležinkelis, kuris tuneliu kerta kalvą, tunelio pietinėje pusėje yra Mcvane Koncchi stotelė.
Author:Gunaydin Gezginler
Author:majasa
Author:majasa
Mcvane Koncchi paplūdimys prie Botanikos sodo - beveik kultinė "laukinių" turistų vieta. Prie pat įėjimo į sodą ir geležinkelio stotelės yra apie 500 metrų ilgio žvyro paplūdimys, jame yra neilgas tiltas-molas. Prie jo yra restoranas, keletas šaldytuvų su alumi-vaisvandeniais, nebloga kavinė ir kitos "civilizacijos" gėrybės - šezlongai, skėčiai ir kt. Ši paplūdimio dalis - įprastas paplūdimys su vaikų klyksmais etc.
Šiaurėje paplūdimys atsiremia į uolas, už kurių yra "laukinis" paplūdimys. Sovietiniais laikais už uolų buvo kavinė, į ją vedė uolų pakraštyje, virš jūros, pritvirtintas metalinis takas. Dabar takas surūdijęs, atrodo baisokai, bet juo dar naudojamasi. Drąsuoliai nuo jo šokinėja į jūrą. "Laukinis" paplūdimys iš tikro "laukinis" ne sezono metu, bet sezono metu ir jame nemažai žmonių.
Jeigu akmenimis ir uolomis eiti į šiaurę, už 300 m uolos baigiasi ir prasideda lygus žvyro paplūdimys, kuris tęsiasi apie 3 km į šiaurę iki Čakvi miestelio. Paplūdimys kiek nuobodokas, išskyrus pietinę jo dalį prie uolų.