Gurdžaani municipalitetas

Gurdžaani municipaliteto žemėlapis

Gurdžaani municipalitetas (გურჯაანის მუნიციპალიტეტი) - vienas iš mažesnių pagal plotą Gruzijos municipalitetų, didelę jo dalį užima mažai apgyvendintas, neaukštas Gombori kalnagūbris, šiaurės rytiniai jo šlaitai ir Alazani slėnio pakraštys labai tankiai apgyvendinti, kaimai jungiasi vienas su kitu. Municipaliteto šiaurės rytiniu pakraščiu teka Alazani upė, tarp jos ir Gombori kalnagūbrio plyti 13-14 km pločio Alazani slėnis.
Municipaliteto klimatas daugiausia yra drėgnas subtropinis. Alazani slėnyje - klimatas vidutiniškai drėgnas su švelniomis žiemomis ir karštomis vasaromis. Klimatas Gombori kalnagūbryje drėgnas su ilgomis vasaromis.
420 m aukštyje vidutinė metinė temperatūra yra 12,4° C, sausio 0,9° C, rugpjūčio 23.6° C, vidutinis metinis kritulių kiekis 800 mm. Municipalitete gana dažnos stiprios liūtys.
Municipaliteto administracinis centras - Gurdžaani miestas, 2006 metais jame gyveno 73 200 žmonių. Municipalitete yra 31 gyvenvietė: 1 miestas ir 30 kaimų, didžiausi iš jų - Velisciche (6,2 tūkst.), Gurdžaani kaimas (5,2 tūkst.) ir Kardanachi (5,8 tūkst.).
Pagrindiniai municipaliteto keliai Telavi-Gurdžaani-Bakurciche-Cnori, Bakurciche-Sagaredžo, Gurdžaani-Lagodechi ir Velisciche-Kvareli yra neblogos kokybės, asfaltuoti.
Gurdžaani municipalitetas - pats "vyniškiausias" Gruzijoje, čia auga visos pagrindinės gruziniškų vynuogių rūšys, jame daug kaimų kurių vardais vadinami garsūs Gruzijos vynai: Achašeni, Mukuzani, Vazisubani ir kt. Gurdžaani municipalitete yra 15 vyno gamyklų, 4 iš jų Gurdžžaani mieste, dauguma iš jų priima turistus vyno degustacijai. Zegaani kaime yra seniausia rajono vyno gamykla pastatyta XIX amžiaus pabaigoje, 2013 metais Velisciche kaime atsidarė vyno muziejus, kuriame taip pat galima degustuoti vynus. Gurdžaani municipalitetas - vienas iš pagrindinių Gruzijoje po kurį organizuojami vyno turai.
Municipalitete yra apie 400 architektūros paminklų, daugiausia cerkvių. Į pagrindines cerkves yra rodyklės, bet mažiau reikšmingas rasti gana sunku. Dauguma cerkvių pastatyta pavojingais karų laikais, todėl jas statė, kad jų nesimatytų. Dauguma cerkvių stovi Gombori kalnagūbrio šlaituose, lomose tarp kalnų. Municipalitete yra keleto tvirtovių griuvėsiai ir virš dešimties gynybinių-signalinių bokštų.

Įdomiausi objektai: Gurdžaani Kvelacminda cerkvė, Vačnadziani vienuolynas, Čeremi senovinis miestas, Vazisubani Sanagire vienuolynas, Vedžini Amagleba vienuolynas, Zegaani vienuolynas ir Kardanachi Sabacminda cerkvės.
Gurdžaani mieste yra Achtala purvo kurortas.

Alazani upė Alazani upė Persikų sodas Alazani slėnyje
Alazani upė Alazani upė Incoba upės kanjonas
Author:Ruslan Borovok Author:tedogzirishvili Author:ბექა დანელიშვილი

Gurdžaani (გურჯაანი) - miestas Alazani slėnio pietiniame pakraštyje, 415 m virš jūros lygio, 122 km nuo Tbilisio, Gurdžaani municipaliteto administracinis centras.
Mieste yra keturios vyno gamyklos, muziejus, Achtala purvo kurortas ir neseniai pastatyta didelė cerkvė. Plačiau Gurdžaani miestas.
Achašeni (ახაშენი) - didelis kaimas Alazani slėnio pietiniame pakraštyje, tarp Čermischevi ir Paprischevi upių, 510 m virš jūros lygio, prie kelio Gurdžaani-Telavi, 7 km į šiaurės vakarus nuo Gurdžaani.
Kaime ir prie jo yra 7 cerkvės: Sameba (XIX amžaus), Kviratcckoveli (V-VII amžiaus), Sveticchoveli (XIV-XVIII amžiaus), Šv.Giorgi (XIV-XVIII amžiaus), Charistavi, Redžachi ir Kvavis Sakdari. Prie kaimo yra XVIII amžiaus bokšto griuvėsiai. Plačiau Achašeni.

Gruzija

Badžischevi pilis-bokštas (ბაჯისხევის ციხე - კოშკი) ir Badžischevi cerkvė (ბაჯისხევის ეკლესია) yra apie 0,5 km nuo kelio Signaghi-Bakurciche, 4,5 km į pietvakarius nuo Bakurciche, 9 km į pietus nuo Gurdžaani. Plačiau Badžischevi cerkvė, bokštas.
Čeremi (ჭერემი) - nedidelis atkampus kaimas Gurdžaani municipaliteto vakaruose, Gombori kalnagūbrio šiaurės rytiniuose šlaituose, Čermisckevi upės aukštupyje, 1000 m virš jūros lygio, 18 km į vakarus nuo Gurdžaani.
Į vakarus nuo kaimo yra senovinis (įkurtas V amžiuje) Čeremi miestas. Čia yra karaliaus Vachtango Gorgasali rūmų, atrastų 1984-85 metais, liekanos, apgriuvusios X amžiaus Šv.Marijos, V amžiaus Šv.Giorgi, V amžiaus Šv.Barbare, V amžiaus Šv.Davido cerkvės ir VIII-IX amžiaus vyskupų rūmai. Šiuo metu pastatai restauruojami, kai kurie iš jų atstatyti, Čeremi stengiamasi paversti įdomiu turistiniu objektu. Plačiau Čeremi viduramžių miestas.
Čumlaki (ჭერემი) - didelis kaimas Alazani slėnio vakariniame pakraštyje ir Gombori kalnagūbrio rytiniuose šlaituose, tarp Paprischevi ir Kotechischevi upių, 420 m virš jūros lygio, prie kelio Gurdžaani-Telavi, 3,5 km į šiaurės vakarus nuo Gurdžaani.
Čumlaki kaime yra keletas istorinių paminklų: stačiakampis gynybinis bokštas, ir trys XIV-XVIII amžiaus cerkvės. Plačiau Čumlaki.
Džimiti (ჯიმითი) - didelis kaimas Gurdžaani municipaliteto vakaruose, pietvakariniuose Gombori kalnagūbrio šlaituose, 740 m virš jūros lygio, 5 km į šiaurę nuo Sagaredžo-Gurdžaani kelio, 12 km į pietvakarius nuo Gurdžaani.
Prie kaimo yra neblogai išsilaikiusios XVII-XVIII amžiaus Kvirackoveli ir VIII amžiaus Šv.Giorgi cerkvės. Plačiau Džimiti.
Gurdžaani Kvelacminda cerkvė (გურჯაანის ყველაწმინდა) - VIII-IX amžiaus Gruzijos architektūros ("pereinamojo laikotarpio") paminklas, apie 3 km tiesiąja į pietvakarius nuo Gurdžaani miesto centro. Plačiau Kvelacminda cerkvė.

Kalauri Šv.Giorgi cerkvė Kardanachi Sabacminda cerkvė Kardanachi Sabacminda bazilika
Kalauri Šv.Giorgi cerkvė Kardanachi Sabacminda cerkvė Kardanachi Sabacminda bazilika
Author:Davit Berishvili Author:Lasha_Gabelia Author:Corvus Marinus

Kalauri (კალაური) - didelis kaimas Alazani slėnio vakaruose ir Gombori kalnagūbrio šiaurės rytiniuose šlaituose, 550 m aukštyje, prie kelio Telavi-Gurdžaani, 17 km į šiaurės vakarus nuo Gurdžaani. 2724 gyventojai (2002).
Kaime yra VIII-IX amžiaus Šv.Giorgi bazilika, joje išliko XV-XVI amžiaus freskos. Kaimo centre yra vėlyvųjų viduramžių Ninocminda cerkvė. Kaime, prie kelio Guardžaani-Telavi, stovi XI-XIII amžių tvirtovės liekanos.
Kardanachi (კარდანახი) - didelis kaimas Gombori kalnagūbrio šiaurės rytiniuose šlaituose, 510 m aukštyje, prie kelio Gurdžaani-Cnori, 12 km į pietryčius nuo Gurdžaani. 5795 gyventojai (2002).
Prie kaimo auga Saperavi ir Rkaciteli vynuogių rūšių vynuogynai. Iš vietinių Saperavi vynuogių gaminamas "Pirosmani" vynas, iš Rkaciteli - "Rkaciteli" vynas ir "Kardanachi" portveinas.
1 km į pietvakarius nuo kaimo yra Sabacminda cerkvės, nuo kelio Guardžani-Cnori prie cerkvių veda kelias, prie posūkio yra rodyklė.
Sabacminda cerkvė pastatyta XIII amžiuje, jos viduje yra freskos. 70 m į šiaurę nuo jos - apgriuvusi VI amžiaus Sabacminda bazilika. Sabacminda cerkvė veikianti, teritorija aplink ją sutvarkyta.
Prie kaimo taip pat yra XVII amžiaus piramidės formos ir XVIII amžiaus cilindro formos akmeniniai bokštai.
Melaani (მელაანი) - didelis kaimas pietvakariniuose Gombori kalnagūbrio šlaituose, 750 m virš jūros lygio, 2,5 km į šiaurę nuo Sagaredžo-Gurdžaani kelio, 11 km į pietus nuo Gurdžaani.
Prie kaimo yra vėlyvaisiais viduramžiais pastatyta didelė Sameba cerkvė, kaimo pietinėje pusėje yra keleto Bronzos ir Geležies amžių nemažų gyvenviečių liekanos. Plačiau Melaani.
Mukuzani (მუკუზანი) - didelis kaimas Alazani slėnio vakaruose ir Gombori kalnagūbrio šiaurės rytiniuose šlaituose, Čermischevi upės kairiajame krante, 450 m virš jūros lygio, prie kelio Gurdžaani-Telavi, 9 km į šiaurės vakarus nuo Gurdžaani.
Kaime yra ankstyvaisiais viduramžiais pastatyta Sveticchoveli cerkvė, ankstyvųjų viduramžių Šv.Giorgi cerkvė, vienuolyno griuvėsiai, vėlyvųjų viduramžių Amaglebisa ir ankstyvųjų viduramžių Uznisi cerkvės, nedidelė vyno gamykla. Plačiau Mukuzani.

Vynuogynai prie Velisciche Prie Velisciche Alazani slėnis nuo Gombori kalnagūbrio
Vynuogynai prie Velisciche Prie Velisciche Alazani slėnis nuo Gombori kalnagūbrio
Author:Sergey Brandys Author:Sergey Brandys Author:Archil Kikvadze

Vačnadziani (ვაჩნაძიანი) - kaimas pietvakariniame Alazani slėnio pakraštyje, šiaurės rytiniuose Gombori kalnagūbrio šlaituose, 560 m virš jūros lygio, prie kelio Gurdžaani-Telavi, 16 km į šiaurės vakarus nuo Gurdžaani.
Vačnadziani kaime ir jo apylinkėse yra 34 įvairaus amžiaus senoviniai architektūros paminklai, dvi vyno gamyklos ir istorijos muziejus. Plačiau Vačnadziani.
Vazisubani (ვაზისუბანი) - didelis kaimas Gombori kalnagūbrio šiaurės rytiniuose šlaituose, 500 m aukštyje, prie kelio Telavi-Gurdžaani, 14 km į šiaurės vakarus nuo Gurdžaani.
Kaime ir jo apylinkėse yra X-XI amžiaus Sanagiri vienuolynas, Šv.Marijos VI amžiaus bazilika, VI amžiaus Samkariani Šv.Giorgi bazilika, VII amžiaus Keturiasdešimties Kankinių cerkvė, XIV-XVIII amžių Kviracchoveli cerkvė, XIX amžiaus Jono Krikštytojo cerkvė, XIX amžiaus S.Čavčavadze rūmai. Plačiau Vazisubani.
Vedžini (ვეჯინი) - kaimas Gombori kalnagūbrio šiaurės rytiniuose šlaituose, Alazani slėnio pakraštyje, 420 m aukštyje, prie kelio Telavi-Bakurciche, 4 km į pietryčius nuo Gurdžaani. Prie kaimo yra viduramžių Šv.Petro ir Povilo, Kvelacminda cerkvės, pilis-bokštas, Vedžini tvirtovės griuvėsiai ir Amaglebi vienuolynas. Plačiau Vedžini.
Velisciche (ველისციხე) - didelis kaimas Alazani slėnio vakariniame pakraštyje, Čermischevi upės kairiajame krante, 380 m virš jūros lygio, prie kelio Telavi-Gurdžaani, 7,5 km į šiaurę nuo Gurdžaaani.
Kaime yra "Numisi" vyno muziejus, V-VI amžiaus Šv.Giorgi bazilika, XII amžiaus Dievo Motinos ir 1878 metais pastatyta Velisciche Kvelacminda cerkvė. Plačiau Velisciche.
Zegaani (ზეგაანი) - kaimas Alazani slėnio pietvakariniame pakraštyje, Gombori kalnagūbrio šiaurės rytiniuose šlaituose, Čermischevi upės dešiniajame krante, 460 m virš jūros lygio, prie kelio Gurdžaani-Telavi, 8 km į vakarus nuo Gurdžaani.
Kaime yra XIX amžiuje pastatyta vyno gamykla "Chateau Zegaani", prie kaimo yra VI-VII amžiaus vienuolynas su XVI-XVII amžiaus freskomis, vėlyvaisiais viduramžiais pastatytos Šv.Giorgi ir Kvirackoveli Kašueti cerkvės ir labai graži, mažytė Šv.Marine cerkvė. Plačiau Zegaani.

© 2015-16 J.D.Endriukaitis

Gurdžaani miestas

Gurdžaani miesto žemėlapis

Gurdžaani (გურჯაანი) - miestas Alazani slėnio pietiniame pakraštyje, 415 m virš jūros lygio, 122 km nuo Tbilisio, administracinis Gurdžaani municipaliteto centras. 2002 metais mieste gyveno 10 tūkstančių gyventojų.
Mieste yra keturios vyno gamyklos, muziejus, Achtala purvo kurortas ir neseniai pastatyta didelė cerkvė.
Miestas yra kalno šlaite, jo gatvės vingiuotos. Miestą kerta Tavisupleba gatvė (kelias Signaghi-Telavi), į vakarus nuo jos, kalno šlaituose, daugiausiai parkai. Į rytus nuo jos, žemiau - nedidelis (apie 0,5x0,5 km) miesto centras.
Jeigu važiuoti nuo Signaghi pusės pravažiuosime Gurdžaani kaimą, praktiškai miesto priemiestį, už jo kelias leidžiasi žemyn, link tilto. Netoli tilto yra didelė neseniai pastatyta cerkvė, prie cerkvės yra šaltinis, aukščiau - apleistas parkas. Nuo cerkvės takais galima pakilti į kalno šlaitą apaugusį spygliuočių mišku, čia patogu nakvoti palapinėje. Virš cerkvės taip pat yra kunigaikščių Šalikašvili namas, kuriame yra karo muziejus. Netoli cerkvės prasideda Ziari gatvė, kuria už maždaug 5 km pasieksime Ziari kaimą, nuo jo galima pasiekti kelią Signaghi-Telavi.
Nuo cerkvės į dešinę eina Bazari gatvė, prie jos yra nedidelis Gurdžaani turgus. Jame prekiaujama ir namų gamybos maistu - chačapuri, duona, įvairiausiais sūriais. Už turgaus Bazari gatvė kerta geležinkelio bėgius ir palaipsniui virsta keliu į Lagodechi. Į šiaurę nuo Bazari gatvės - miesto centras.
Paėjėje apie 0,3 km nuo tilto Tavisupleba gatve kairėje pamatysime stelą, tiesiai - parkas, dešinėje - pagrindinės cenntro gatvės Nonešvili ir Rustaveli.

Nonešvili gatvėje yra keletos bankų skyriai, bankomatai, kavinė ir parduotuvės. Gatvės pradžioje būriuojasi taksistai, prie sankryžos su Rustaveli gatve yra Gurdžaani municipaliteto pastatas, jame galima rasti turizmo specialistą, į jį galima kreiptis norint gauti reikalingą informaciją.
Nonešvili gatvė atsiremia į Guramišvili gatvę ir geležinkelio stoties aikštę, už bėgių - miesto priemiesčiai.
Prie Tavisupleba gatvės yra nedidelis tvarkingas parkas, prie jo yra Teatro pastatas. Parko šiaurės vakarų pusėje yra didelis eismo žiedas, čia irgi būriuojasi taksistai. Nuo čia į dešinę suka karalienės Tamaros gatvė. Prie sankryžos su Rustaveli yra kavinė, gatvė atsiremia į Guramišvili gatvę. Gatvės kairėje pusėje Achtala kurortas.

Gurdžaani. Administracinis pastatas Gurdžaani cerkvė Gurdžaani cerkvė
Gurdžaani. Administracinis pastatas Gurdžaani cerkvė Gurdžaani cerkvė
Author:publicservicehall Author:juji jiuji Author:mbbm

Achtala (ყვარელი) - purvo kurortas ir geologijos paminklas - čia yra keletas veikiančių purvo vulkanų. Achtala XVIII amžiuje mini Vachušti Bagrationi, XIX amžiuje - istorikas Joseliani ir gydytojas Meschišvili. Yra sanatorijos pastatai, purvo vonios.
Achtala yra beveik pačiame Gurdžaani miesto centre, ją riboja Tavisupleba, karalienės Tamaros, Rustaveli ir Purceladze gatvės. Pagrindinis įėjimas iš karalienės Tamaros gatvės, priešais teatrą. Už vartų - gražus parkas, su buvusios infrastruktūros likučiais. Už vartų, kiek kairiau, žemyn leidžiasi akmenukais grįstas kelias į lomą, prie purvo vulkanų. Lomos dugne - purvo paviršius, esant sausam orui juo nesunku vaikščioti. Lomos pakraštyje purvo vulkanų krateriai, juose burbuliuoja pilkas purvas, lomos viduryje - didelė bala, jos viduryje miegantis purvo vulkanas, kurio taisyklingos apskritimo formos kraterio kraštai jau apaugo žole. Netoliese yra dar keletas purvo šaltinių, bet pasiekti juos nėra lengva - nėra sausa, reikia klampoti per purvą.

Gruzija

Prie Achtala yra II-ojo pasaulinio karo memorialas, savotiška Gurdžaani miesto vizitinė kortelė. Karo memorialai yra beveik kiekviename Gruzijos municipaliteto centre, bet Gurdžaani memorialas yra labai didelis.

Gurdžaani. Paminklas kareivio tėvui Achtala purvo vulkanai Achtala purvo vulkanai
Gurdžaani. Paminklas kareivio tėvui Achtala purvo vulkanai Achtala purvo vulkanai
Author:g.mamuka Author:ბექა დანელიშვილი Author:gomdol

Jon Malchaz Šalikašvili Gruzijos kariuomenės muziejus yra Šalikašvili gatvėje, Nr.6. Muziejus įsikūręs kunigaikščių Šalikašvili nedideliame name, vienas kambarys skirtas JAV generolui Šalikašvili, keletas kambarių Gruzijos karų istorijai, juose eksponuojamos įdomios nuotraukos, žemėlapiai etc.
Pati įdomiausia muziejaus dalis - pusrūsis, jame yra beveik 200 metų senumo marani (vyno rūsys).
Muziejus dirba kasdien, išskyrus pirmadienius, 10:00-17:00. Bilieto kaina 1 GEL.
Mieste yra keletas vyno gamyklų, jų tarpe "Gurdžaani 1929" vyno gamykla, įkurta dar sovietiniais laikais, tada vadinta "Raudonuoju marani'. Gamykloje gaminami "Saperavi", "Mukuzani", "Ereti", "Kindzmarauli", "Alazani slėnis" ir "Gurdžaaani" vynai. Gamyklą galima apžiūrėti, ji yra į šiaurę nuo Achtala kurorto.
Netoliese yra "Gruzvinprom" vyno gamykla, nuo 2013 metų rengia degustacijas specialiai tam pastatytame namelyje. Gamykloje yra vyno saugykla, kurioje galima pamatyti apie du šimtus 2000 litrų talpos kvevri (vyno ąsočius)

Achtala kurortas Achtala kurortas Achtala kurortas
Achtala kurortas Achtala kurortas Achtala kurortas
Author:ბექა დანელიშვილი Author:ბექა დანელიშვილი Author:ბექა დანელიშვილი

Maisto parduotuvių Gurdžaani yra nemažai, jos dirba gana ilgai. Kavinių ir restoranų nedaug, vienetai, bet pakankamai vadinamųjų gatvės užkandinių, šiuo atžvilgiu Gurdžaani aplenkia Signaghi ir kitas Kachetijos vietas, gal tik išskyrus Telavi.
Mieste, ant aukštumos, netoli memorialo, yra didelis viešbutis "Rebi", taip pat mieste yra apie 10 svečių namų, nakvynė juose kainuoja 20-30 GEL.
Iš Tbilisio Gurdžaani lengviausiai pasiekti maršrutiniu mikroautobusu. "Maršrutkė" važiuoja per Sagaedžo, kelionė kainuoja 6 GEL. Iki Telavi 30 km, kelionė "maršrutke" kainuoja 2,5 GEL, iki Signaghi apie 25 km, 2 GEL. Keleiviniai traukiniai į Gurdžaani nevažinėja.
Netoliese, Gurdžaani kaime yra keletas įdomių senovinių cerkvių, į vakarus nuo miesto labai įdomi Kvelacminda cerkvė. Norint ją pasiekti, nuo miesto centro reikia eiti apie 1,5 km keliu į Signaghi, ten yra rodyklė į cerkvę. Nuo jos kelias 2,2 km kyla į kalno šlaitą. Kelias geras, prie cerkvės yra automobilių stovėjimo aikštelė, gražūs Alazani slėnio ir Gurdžaani miesto vaizdai. Plačiau Kvelacminda cerkvė

© 2015 J.D.Endriukaitis

Badžischevi cerkvė, pilis-bokštas

Badžischevi pilis-bokštas (ბაჯისხევის ციხე - კოშკი) yra apie 0,5 km nuo kelio Signaghi-Bakurciche, 4,5 km į pietvakarius nuo Bakurciche, 9 km į pietus nuo Gurdžaani.

Bokštas Gombori kalnagūbrio yra kalno šlaite, 685 m aukštyje, pastatytas iš akmenų, jo viduje yra nišos, iš tašytų akmenų pastatytas židinys, sienose - šaudymo angos. Bokšto planas stačiakampis.

Badžischevi bokštas Badžischevi cerkvė Kelias prie Badžischevi
Badžischevi bokštas Badžischevi cerkvė Kelias prie Badžischevi
Author:dimitry

Badžischevi cerkvė (ბაჯისხევის ეკლესია) yra apie 0,5 km nuo kelio Signaghi-Bakurciche, 4,5 km į pietvakarius nuo Bakurciche, 9 km į pietus nuo Guardžaani, 720 m virš jūros lygio.
Apgriuvusi cerkvė pastatyta viduramžiais iš akmenų ir plytų surištų skiediniu.
© 2015 J.D.Endriukaitis

Achašeni

Achašeni (ახაშენი) - didelis kaimas Alazani slėnio pietiniame pakraštyje, tarp Čermischevi ir Paprischevi upių, 510 m virš jūros lygio, prie kelio Gurdžaani-Telavi, 7 km į šiaurės vakarus nuo Gurdžaani. 2002 metais kaime gyveno 3262 žmonės.
Kaimą VXIII amžiuje mini Vachušti Bagrationi ir vokiečių keliautojas ir mokslininkas Jochanas Gioldenštedas. Pagal archeologinius radinius nustatyta, kad kaimo apylinkėse žmonės gyveno jau Vėlyvajame Bronzos Amžiuje.

Kaimas garsus "Achašeni" vynu, pirmajį "Achešeni" markės vyną pagamino Zegaani vyno gamykla esanti netoliese.
Kaime ir prie jo yra 7 cerkvės: Sameba (XIX amžaus), Kviratcckoveli (V-VII amžiaus), Sveticchoveli (XIV-XVIII amžiaus), Šv.Giorgi (XIV-XVIII amžiaus), Charistavi, Redžachi ir Kvavis Sakdari. Prie kaimo yra XVIII amžiaus bokšto griuvėsiai. Išliko tik vienas aukštas.

Achašeni. Šv.Giorgi cerkvė Achašeni. Kvirike cerkvė Achašeni. Kvirike cerkvė
Achašeni. Šv.Giorgi cerkvė Achašeni. Kvirike cerkvė Achašeni. Kvirike cerkvė

Achašeni Šv.Giorgi cerkvė pastatyta iš akmenų ir plytų XIV amžiuje, perstatyta XVIII amžiuje. Cerkvės stogas iš akmens plokščių. Cerkvė stovi kalno šlaite, į vakarus nuo kaimo, 663 m virš jūros lygio.
Achašeni Kviracchoveli nedidelė vienos navos cerkvė pastatyta iš akmenų V-VII amžiuje. Matosi, kad keletą kartų buvo remontuota. Cerkvė stovi kalno šlaite, į vakarus nuo kaimo, 564 m virš jūros lygio.
Achašeni Sameba cerkvė pastatyta iš plytų ir akmenų XIX amžiuje. Cerkvė veikianti. Cerkvė yra kaimo vakariniame pakraštyje, 499 m aukštyje.

Gruzija

Kiek apgriuvusi Achašeni Sveticchoveli cerkvė pastatyta iš akmenų ir plytų XIV-XVIII amžiuose. Anksčiau ant cerkvės buvo varpinės bokštelis, cerkvės viduje išliko nedideli XV-XVI amžių vietinių dailininkų tapyta Šv.Marijos freska. Cerkvė stovi kalno šlaite, į vakarus nuo kaimo, 610 m virš jūros lygio. Prie cerkvės yra čia palaidotų didikų, šventikų ir cerkvės darbuotojų antkapiai su senoviškais gruziniškais užrašais.

Achašeni. Sameba cerkvė Achašeni, Sveticchoveli cerkvė Achašeni. Sameba cerkvė
Achašeni. Sameba cerkvė Achašeni, Sveticchoveli cerkvė Achašeni. Sameba cerkvė
© 2015 J.D.Endriukaitis

Čeremi senovinis miestas

Čeremi (ჭერემი) - nedidelis atkampus kaimas Gurdžaani municipaliteto vakaruose, Gombori kalnagūbrio šiaurės rytiniuose šlaituose, Čermisckevi upės aukštupyje, 1000 m virš jūros lygio, 18 km į vakarus nuo Gurdžaani. 2002 metais kaime gyveno 114 žmonių.

Į vakarus nuo kaimo yra senovinis (įkurtas V amžiuje) Čeremi miestas. Čia yra karaliaus Vachtango Gorgasali rūmų, atrastų 1984-85 metais, liekanos, apgriuvusios X amžiaus Šv.Marijos, V amžiaus Šv.Giorgi, V amžiaus Šv.Barbare, V amžiaus Šv.Davido cerkvės ir VIII-IX amžiaus vyskupo rūmai. Šiuo metu pastatai restauruojami, kai kurie iš jų atstatyti, Čeremi stengiamasi paversti įdomiu turistiniu objektu.

Čeremi. Šv.Marijos cerkvė Čeremi. Šv.Marijos cerkvė Čeremi. Šv.Marijos cerkvė
Čeremi. Šv.Marijos cerkvė Čeremi. Šv.Marijos cerkvė Čeremi. Šv.Marijos cerkvė

Senovėje Kachetijoje kažkodėl buvo įprasta statyti miestus aukštai ant kalno. Ant kalno pastatyti Udžarma, Kvetera, Bočorma, taip pat ir Čeremi. V amžiuje karalius Vachtangas Gorgasali įkūrė ar atstatė Čeremi. Metraštyje "Vachtango Gorgasali gyvenimas" rašoma: "Ir pasodino vieną vyskupą ... jo atstatytame Čeremi ir ten pastatė miestą tarp dviejų cerkvių, kurias pats ir pastatė". Tada Kachetijoje įkurta Čeremi vyskupija. Apie 457 metais persų karaliaus kariuomenė (metraštyje jis vadinamas Chosro) užėmė Chornabudži, Čeremi ir Velisciche miestus, metraštyje Čeremi vadinama tvirtove. Vėliau Čeremi palaipsniui neteko savo, kaip politinio ir religinio centro, reikšmės. 1757 metais miestą sugriovė įsiveržę dagestaniečiai. XVIII amžiuje Čeremi vyskupiją panaikino, jos valdas paskirstė tarp kaimyninių Alaverdi, Bodbe ir Ninocminda vyskupijų. 1777 metais Čeremi vietovė prijungta prie Bodbe vyskupijos.

Čeremi. Vyskupo rūmų griuvėsiai Čeremi. Vyskupo rūmų griuvėsiai Čeremi. Šv.Giorgi cerkvė
Čeremi. Vyskupo rūmų griuvėsiai Čeremi. Vyskupo rūmų griuvėsiai Čeremi. Šv.Giorgi cerkvė

Dabar Čeremi - tykus kaimas. Jo centre galima pamatyti keistoką pastatą, ar tai sanatoriją arba mokyklą. Jame galėtų įsikurti neblogas viešbutis, jeigu į Čeremi būtų nutiestas geras kelias. Netoliese - aukštų sienų griuvėsiai - tai buvę vyskupo rūmai, manoma pastatyti X amžiuje.

Gruzija

Keista, bet miesto gynybinių sienų likučių niekur nesimato. Čeremi Šv.Marijos soboras stipriai apgriuvęs - stogas nugriuvęs, pietinė siena pakrypusi, dabar ją palaiko plieniniai lynai. Netgi neaišku ar tai buvo bazilika ar cerkvė su kupolu. Panašiau į baziliką.
Šv.Giorgi ir nedidelė Šv.Barbare cerkvės restauruotos.
Kai kur rašoma, kad Čeremi yra IV amžiuje pastatyta laidojimo kripta vadinama "Čeremi kvadratu" ir, kad netoliese yra Čeremi tvirtovė ar pilis, bet vietiniai gyventojai jų buvimo vietos nežino. Apie 5 km nuo kaimo yra dar viena sena cerkvė, bet gana primityvi, kažin ar verta jos ieškoti.

Čeremi. Šv.Barbare cerkvė Čeremi. Šv.David cerkvė Čeremi. Šv.Marijos cerkvė
Čeremi. Šv.Barbare cerkvė Čeremi. Šv.David cerkvė Čeremi. Šv.Marijos cerkvė

Norint patekti į Čeremi iš Gurdžaani keliu į Telavi reikia važiuoti 9 km iki Zegaani kaimo, jame pagrindinis kelias prieš pat tiltą per Čermischevi upę suka dešinėn, reikia važiuoti tiesiai žvyrkeliu (yra rodyklė), už 130 m pasukti į dešinę. Už 100 m žvyrkelis pasuka kairėn, ir Čermischevi upės slėniu eina į Čeremi kaimą. Žvyrkelis nėra labai geros kokybės, duobėtas, juo iki Čermemi apie 15 km. Pakeleivingą mašiną "pasigauti" beveik neįmanoma, per dieną šiuo keliu pravažiuoja tik keletas automobilių.

© 2015 J.D.Endriukaitis