Gruzinų valgiai

Gruzinų virtuvė gana žinoma ir mėgstama visame pasaulyje. Gruzinų patiekalai dažnai yra vienas iš kelionės į šią šalį tikslų. Bet.. Gruzinų kulinarijoje reikia susigaudyti. Ji ne visai tokia kaip atrodo žvelgiant iš šalies.

Egzistuoja "akademinė" gruziniška virtuvė - daugumai žinomi chačapuri, sacivi, čochochbili, lobio, chinkaliai ir kiti patiekalai. Apie šiuos patiekalus galima daug rašyti ir diskutuoti. Bet "akademinė" virtuvė dažniausiai egzistuoja tik rašytiniuose šaltiniuose, o iš tikro pačioje Gruzijoje viskas truputį ne taip. Šalyje gana sunku rasti įžymiuosius sacivi ar čochochbili. Bet kasdien dažnai sutinkamas maistas apie kurį "akademinė" virtuvė net nežino. Retai kas girdėjo patiekalus ostri ar souzi. Todėl plačiau apie "praktinę" kulinariją.

Kur galima pavalgyti

Pavalgyti galima restoranuose. Visuose restoranuose kainos yra gana panašios. Prašmatniame restorane chačapuri gali kainuoti 10 larių, bet 20 nepaprašys. Chinkaliai kainuoja 50-70 tetrių už vienetą, ir vargiai, net brangiausiame restorane jie kainuos daugiau negu 1 larį.

Restoranu vadinamos visos maitinimo įstaigos didesnės už kavinę. Patys paprasčiausi restoranai vadinasi sasadilo - verčiasi kaip vieta papietauti.

Mažesnės įstaigos - kavinukės ir parduotuvėlės. Jose prekiaujame įvairiausiais pyragėliais.

Dar egzistuoja įstaiga klasifikuojama kaip "alaus baras" (ludis-bari) - panašu į sasadilo ir restoranus. Dar yra chinkalinės (სახინკლე - sachinkle), kuriose taip pat daug įvairių patiekalų, išskyrus chinkalius :).

Kartais galima papietauti privačiuose namuose, bet tai jau loterija. Maistas gali būti įvairiausios kokybės, vynas taip pat.

Dar galimas atvejis kai kompanija susirenka pavalgyti gamtoje. Kai kur parkuose ar net miške stovi stacionarūs stalai su pastoge (sapurmarilo) ir čia dažnai susirenka vietinės kompanijos. Jeigu eisite pro šalį (ir jūs ne moteris) yra didelė galimybė, kad jus pakvies prie stalo.

Gruzijos regionų maistas

Kiekviename Gruzijos regione yra vietinių patiekalų ir maisto paruošimo ypatumų. Kai kurie patiekalai, tokie kaip šašlikas, yra universalūs. Kiti turi savo "tėvynę". Chinkaliai kilę iš Kachetijos ir Mccheta-Mtianeti, ypač iš kalnuotosios jų dalies - Mtiuleti, Pšavi, Tušeti ir Chevi. Chačapuriai turi savo regioninius įpatumus - yra megreliški, imeretiški, gurijietiški ir adžariški. Kachetiniškų nėra. Patiekalai iš kukurūzų - beveik visi megreliški, o visi saldumynai - iš Kachetijos. Sacivi - grynai megreliškas patiekalas. Kubdari rasite tik Svanetijoje.

Pipirai, druska ir prieskoniai

Egzistuoja mitas, kad Gruzijoje visi patiekalai aštrūs. Kitas mitas - gruziniškas maistas turi būti aštrus, kitaip tai "neteisingas" maistas. Pirma - tai mitas, antra - tai megrelų propaganda. Gruzijoje tikrai galima atrasti aštrių patiekalų, daugiausia vakarinėje jos dalyje. Manoma, kad tai palikimas iš tų laikų kai dar egzistavo Kolchidos maliarinės pelkės, o pipirai sumažindavo galimybę susirgti maliarija. Kitur maistas visiškai nėra aštrus. Kaimyninėje Turkijoje prie mėsos priklauso keletas labai aštrių pipirų; juos reikia suvalgyti nenorint prarasti šeimininkų pagarbos. Gruzijoje to nėra.

Bet Gruzijoje dažniausiai patiekalus persūdo. Čia persūdo ir lobio, ir šašlikus, ir salotas, beveik viską. Jeigu jūs to nemėgstate, rekomenduojame imtis priemonių tam išvengti iš anksto.

Prieskoniai dedami beveik į visus patiekalus. Užėjus į turgų akys raibsta nuo jų įvairovės. Populiariausi prieskoniai nėra pipirai, o įvairios žolelės, jų mišiniai vadinami chmeli-cuneli (verčiasi kaip prieskonių dvasia), kuriuos kiekviena šeimininkė ruošia pagal savo receptą.

Maisto kokybė

Vienas iš malonesnių buvimo Gruzijoje momentų - gera maisto kokybė. Jeigu jūs valgysite chinkali tai jų įdaras tikrai bus iš mėsos. Gal būt ne pati geriausia gyvulio mėsa, bet vis dėl to mėsa, o ne chemijos gamyklos produkcija. Jeigu nusipirksite pyragaitį jame irgi rasite mėsą. Gruzijon dar neatėjo maisto priedėlių ir "plastmasinio" maisto mada. Čia į maistą nekiša natrio gliutaminato. Jeigu parduotuvėje nusipirksite kiaušinių - jų tryniai bus tamsiai geltoni, nes vištas maitina žole, o ne kombikormu.

Keliaudami po Gruziją jūs geriate šaltinių vandenį, valgote vietinį maistą, kvėpuojate kalnų oru, ir jūsų organizmas išsivalo, jaučiatės geriau.

Valgių įvairovė

Naminis maistas sunkiai sistematizuojamas, skirtinguose regionuose ir pas kiekvieną šeimininkę savo ypatumai, todėl žemiau pateikiu "oficialius", restoraninius valgius.

Ostri (ოსთრი). Populiariausias valgis Gruzijoje. Nežinau iš kur kilo ir kodėl toks populiarus. Jį tikrai rasite restorane, net jeigu daugiau nieko ir nėra. Tiek pat populiarus kaip ir charčo. Šių valgių geriausias kainos/kokybės santykis. Atrodo jie nepriklauso ir nuo "geografijos" - Gruzijoje aptinkami beveik visur.
Charčo (ხარჩო). Klasikinis charčo tai mėsa riešutiniame padaže. Bet yra dar ir charčo-sriuba. Tai vietinė tiršta sriuba rūgščių slyvų pagrindu, su dideliais mėsos gabalais ir kokiomis nors kruopomis. Klasikinis charčo su riešutų padažu gana retas.
Chinkaliai. Kainuoja jie nuo 50 tetrių už vienetą - vienas pigesnių valgių. Chinkaliai rytinių Gruzijos regionų maistas, geriausius rasite Pasanauri, o taip paplitę po visą Gruziją.
Chačapuri. "Gruziniška pica". Paplotis su sūriu.
Abchazuri. Vienas iš skanesnių Gruzijos valgių. Panašūs į kotletus, nors kartais ir dešrelių formos. Gaminami iš maltos avienos, žalumynų, granatų sėklų. Įprastai paduodami su keptomis bulvėmis ar ant lavašo.
Šašlikai (mcvadi). Parduodami beveik visur, bet nepigūs. Nuo 6 larių už porciją.
Kalmachi - tai kepti upėtakai. Skaitomas elitiniu maistu, gana brangus. Gali kainuoti 10-15 larių už žuvį, bet vietomis galima rasti ir už 4.
Lobijo - verčiasi pupelės. Įžymus gruzinų valgis iš pupelių. Vienas iš nedaugelio be mėsos.
Souzi - mėsa su daržovėmis, panašu į labai tirštą sriubą. Labai dažnas maistas gruzinų sasadilo'se.
Kababi - įprastas kebabas. Dažnai parduodamas kavinukėse, nors ir brangokas. 4-5 lariai už dvi dešreles.
Sacivi - kultinis megrelų maistas - vištiena riešutų padaže. Restoranuose nerasite, gal tik pačiuose brangiausiose.
Škmeruli - vištiena česnakų padaže. Valgis kilęs iš Račos regiono, panašus į sacivi, bet paprasčiau pagaminamas. Restoranuose gana dažnas.
Čochochbili - vištiena su bulvėmis.
Erladži - egzotiškas megrelų patiekalas. Kepinys su sūrio skoniu. Galima mirkyti į padažus. Dažniausiai aptinkamas Zugdidi.
Salotos. Restoranuose salotos - supjaustyti pomidorai ir agurkai, apiberti žalumynais.
Duona. Keliolikos rūšių. Didelių "kubų" formos, labai puri (ir gruziniškai vadinasi puri), gerai tinka mirkyti į sriubas ar padažus. Gruzinai dažnai sudeda sulaužytą duoną į padažus ar sriubą ir valgo šakute. Keletas lavašo rūšių ir formų - didelio skritulio formos, nedidelio ovalo formos (vadinama graikiška duona). Restoranuose visada prie maisto padeda "kalną" duonos. Kartais už ją reikia mokėti 1 larį, kartais nereikia. Tbilisio restoranuose įprastai duona atskirai nekainuoja. Vakarų Gruzijoje populiarūs paplotėliai iš kukurūzų.
Grybai. Kai kuriuose Gruzijos miškuose, ypač Surami, auga daugybė voveruškų. Bet grybai nėra čia populiarus valgis. Kartais dedami į odžachuri.

© 2014 J.D.Endriukaitis

Ačma

Ačma - sluoksniuotas pyragas su įdaru. Dažniausiai gaminamas Adžarijoje, ypač vestuvių stalui, bet paplitęs ir visoje Gruzijoje.
Reikalingi produktai: 1 kilogramas kvietinių miltų, 1 kilogramas suluguni sūrio, 300-500 gramų sviesto, 200 gramų grietinės, 5 kiaušiniai, stiklinė vandens, druska.

Ačma

Ačma

Ačma

Ačma

Ačma

Ačma

Kiaušinius suplakame, supilame vandenį, įdedame miltus, druską. Išmaišome tešlą, kurią padaliname į 8 dalis, iš kurių viena turi būti didesnė už likusiais. Suformuojame tešlos rutuliukus ir paliekame pastovėti 10 minučių. Vėliau rutuliukus plonai iškočiojame, didžiausią - kepimo skardos dydžio. Dedame jį į išteptą sviestu skardą, palaistome ištirpintu sviestu. Kitas tešlos dalis 1-2 minutėms pamerkiame į verdantį vandenį, po to užpilame šaltu vandeniu ir nusausiname kiaurasamtyje.
Tarka sutarkuojame sūrį ir sumaišome su ištirpintu sviestu ir grietine.
Ant pirmojo tešlos lakšto, palaistydami tirpintu sviestu, dedame 3 pavirtus lakštus. Iš viršaus dedame sūrio įdarą, vėl 3 pavirtus lakštus išteptus sviestu, ant jų likusį įdarą. Užlenkiame pirmojo tešlos lakšto kraštus ir uždengiame paskutiniu lakštu. Supjaustome į porcijas ir kepame orkaitėje 200 °С temperatūroje kol atsiras aukso spalvos apkepas.

Ačma

Ačma

Ačma

Ačma

Ačma

Ačma

© 2014 J.D.Endriukaitis

Adžika

Adžika pagrindinės sudėtinės dalys - aštrieji pipirai, česnakas ir druska. Jos kruopščiai sutrinamos į vientisą masę pridedant koriandro ir kitų prieskonių.
Senovėje piemenys ilgam išeidavo į kalnus ganyti avių, o šeimininkai aprūpindavo juos druska. Bet ši druska buvo skirta ne piemenims, o avims - kaip būtinas jų maitinimosi papildas. Tais laikais druska buvo gana brangi, ir, kad piemenys jos neišvogtų, avių šeimininkai į druską pridėdavo deginančių pipirų. Druska prarasdavo savo prekinę vertę, bet tai visiškai netrukdė piemenims naudoti ją kaip prieskonį. Skoniui pagerinti pridėdavo česnako, kinzos, chmeli-suneli ir kitų prieskonių. Tai ir atsirado adžika.
Taigi, pagrindinis adžikos indigriedientas - raudonieji piprai, kurie suteikia adžikai tamsiai raudoną spalvą. Daugelis klaidingai mano, kad į adžikos sudėtį įeina pomidorai. Tikroje adžikoje pomidorų nėra.
Klasikiniame adžikos recepte pipirų ankštys iš pradžių padžiovinamos saulėje, po to kruopščiai sutrinami tarp dviejų plokščių akmenų - vieno didesnio, kito mažesnio. Kartu su pipirais sutrinamas česnakas ir prieskoniai, kurie juos trinant išskiria eterinius aliejus, suteikiančius adžikai nepakartojamą aromatą.
Miesto sąlygomis gana sunku atkurti originalią procedūrą, todėl vietoje akmenų naudojamas smulkintuvas arba mėsmalė.

Adžika

Adžika

Adžika

Adžika

Adžika

Adžika

Klasikinei adžikai reikia: 1 kilogramo raudonųjų aštriųjų pipirų, 0,5 kilogramo česnako, 3/4 stiklinės stambios druskos, 0,5 stiklinės koriandro, chmeli-suneli ir krapų sėklų mišinio... ir guminių pirštinių.
Guminės pirštinės - tai ne dėl juoko, mišinys tikrai gaunasi "atominis" ir gali nudeginti rankų odą. Įsivaizduojate, kaip ji veikia jūsų skrandžio sieneles?
Tai labai aštri adžika, ir geriau apie 800 gramų aštriųjų pipirų pakeisti saldžiaisiais.
Nuo pipirų anksčių nupjauname kojeles, išpurtome sėklas ir sumalame smulkintuve. (Per mėsmalę praleisti apie 3 kartus). Taip pat elgiamės ir su česnaku ir krapų sėklomis. Viską gerai išmaišome. Gale dedame druską - turėtų gautis pastos konsistencijos masė. Galima įdėti susmulkintą kindzą ir chmeli-suneli, bet tuo atveju kiek nukenčia adžikos spalva.
Labai populiari yra adžika su pomidorais, kurią nesunkiai galima valgyti šaukštais, bet kuri jokiu būdu nėra tikra adžika.

Adžika

Adžika

Adžika

Adžika

Adžika

Adžika

© 2014 J.D.Endriukaitis

Adžapsandali

Adžapsandali

Adžapsandali

Adžapsandali

Adžapsandali

Adžapsandali

Adžapsandali

Patiekalui reikia: 3 vidutinio dydžio baklažanų, 1 svogūnas, 2 bulgariški pipirai, 6-7 vidutinio dydžio pomidorai, 1-2 bulvės (nebūtina), žalumynai - bazilikas, kindza, krapai, oreganas - po vieną puokštele, druska.
Baklažanus supjaustome, pabarstome druska ir leidžiame nutekėti sultims apie 20 minučių. Tuo metu likusias daržoves supjaustome vienodo dydžio gabaliukais, svogūną smulkiau. Pomidorus, prieš tai nuėmę odelę, apipilti verdančiu vandeniu. Susmulkiname ir išmaišome žalumynus. Baklažanus, kad panaikinti kartumą, net galima nuplauti po tekančiu vandeniu.
Visas daržoves į puodą dedame sluoksniais: baklažanus, svogūnus, bulves, pipirus, pomidorus, žalymynus, vėliau druską ir pipirus, po to sluoksnius pakartojame keletą kartų. Puodas dedamas ant lėtos ugnies; kada pasigirsta užvirimo garsas, ugnį galima dar sumažinti ir patiekalą troškinti savo sultyse, be vandens. Palaipsniui galima puodo turinį paspausti, kad viršutiniai sluoksniai panirtų į sultis ir tolygiai išsitroškintų.

Adžapsandali

Adžapsandali

Adžapsandali

Adžapsandali

Adžapsandali

Adžapsandali

© 2014 J.D.Endriukaitis

Lobio su atria

Lobio su atria (ატრია). Atria - virtos tešlos gabaliukai, dažnai gaminama iš tešlos liekančios po chinkali gamybos. Atria populiari visoje Gruzijoje, ypač kalnuotuose regionuose ir Rytų Gruzijoje. Lobio yra populiarus gruzinų patiekalas gaminamas iš pupelių.
Lobio reikia: 500 gramų pupelių, 2 lauro lapų, 1 arbatinio šaukštelio maltų raudonųjų pipirų, 1 arbatinio šaukštelio Trigonella caerulea, 1 arbatinio šaukštelio sauso koriandro, 5 šaukštų aliejaus (svogūnams kepti), 3 vidutinio dydžio svogūnų, 2 česnako skiltelių, 20 gramų šviežių žalių koriandrų, druskos.
Atria reikia: 700 gramų miltų (100 gramų pabarstymui), 300 ml vandens, pusės arbatinio šaukštelio druskos.

Atria gamyba

Atria gamyba

Atria gamyba

Atria gamyba

Atria gamyba

Atria gamyba

Lobio paruošimas: Prieš verdant pupeles užmerkiame šaltame vandenyje. Mirkome mažiausiai 2 valandas. Nusausintas pupeles, lauro lapus ir druską dedame į puodą su 2 litrais vandens. Verdame ant vidutinės ugnies kol pupelės suminkštėja. Kol lobio verda pagaminame tešlą.
Supjaustytus svogūnus kepame kol jie įgauna aukso atspalvį.
Supjaustytus šviežius žalius koriandrus ir keptus svogūnus dedame į puodą su pupelėmis. Išmaišome. Verdame 2-3 minutes.
Į puodą dedame sutrintą česnaką, maltus raudonuosius pipirus, Trigonella caerulea, sausą koriandrą ir pasūdome. Išmaišome ir verdame 5 minutes.
Atria gamyba: Į dubenį dedame 600 gramų miltų ir pusę arbatinio šaukštelio druskos. Miltuose padarome įdubą ir į ją supilame 300 ml kambario temperatūros vandens. Suminkome tešlos kamuolį, jį iškočiojame ir supjaustome rombo formos kvadratėliais, juos sudedame į puodą su lobio. Verdame 5-7 minutes ant vidutinės ugnies.
Patiekalas valgomas karštas, jį galima papuošti šviežiais žaliais koriandro lapeliais.

Atria gamyba

Atria gamyba

Atria gamyba

Atria gamyba

Lobio su atria

Lobio su atria

© 2014 J.D.Endriukaitis