Gruziniški prieskoniai

Gruzijoje prieskoniai dedami beveik į visus patiekalus. Užėjus į turgų akys raibsta nuo jų įvairovės. Populiariausi prieskoniai nėra pipirai, o įvairios žolelės, jų mišiniai vadinami chmeli-cuneli (verčiasi kaip sausas prieskonis), kuriuos kiekviena šeimininkė ruošia pagal savo receptą. Kitas populiarus prieskonis yra uccho-suneli. Suneli mišinių, kaip ir jų vietinių pavadinimų gali būti pačių įvairiausių, bet dažniausiai jie vadinami vienu - chmeli suneli vardu.

Gruziniški prieskoniai

Gruziniški prieskoniai

Gruziniški prieskoniai

Gruziniški prieskoniai

Gruziniški prieskoniai

Gruziniški prieskoniai

Gruzinų virtuvėje, patiekalams gardinti, naudojamos įvairiausios žolės ar gryni prieskoniai. Populiariausi ir daugiausiai naudojami yra raudonieji, juodieji ir kvapnieji pipirai (kaip be jų, nors gruzinų patiekalai nėra aštrūs), krapai, kinza (koriandro stiebeliai), dašis, mairanas, koriandras, Imeretietiškas šafranas (serentis), taragonas (tarchunas), bazilikas, lauro lapai, petražolės, salierai, mėtos, juozažolės.
Prieskoniai įprastai naudojami džiovinti ir sumalti, bet labai dažnai patiekalai gardinami ir šviežiomis žolėmis ar šviežiais prieskoniais.

© 2016 J.D.Endriukaitis

Chmeli Suneli

Chmeli-suneli (ხმელი სუნელი), verčiama kaip sausas prieskonis, kvapas, - aromatingas, bet neaštrus prieskonių mišinys, tradiciškai vartojamas gruzinų virtuvėje. Chmeli-suneli gardinamas beveik kiekvienas gruzinų patiekalas - charčo, čachobili, sacivi, lobijo ir kt.
Chmeli-cuneli, gali būti, pats populiariausias prieskonis Gruzijoje, jo sudėtis nėra tvirtai nusistovėjus, prieskonių mišinio spalva, komponentai ir jų proporcijos įvairuoja priklausomai nuo Gruzijos regiono. Sakoma, kad kiekviena šeimininkė Gruzijoje turi savo chmeli-suneli receptą.

Chmeli Suneli

Chmeli Suneli

Chmeli Suneli

Chmeli Suneli

Chmeli Suneli

Chmeli Suneli

Klasikinį chmeli-suneli sudaro džiovinti, smulkiai sumalti: krapai, kinza (koriandro stiebeliai), dašis, mairanas, koriandras, Imeretietiškas šafranas (serentis). Klasikinis chmeli yra tamsiai žalios spalvos, laikomas sandariai uždarytame inde.
Į chmeli-cuneli dar gali būti dedamas bazilikas, lauro lapai, petražolės, salierai, uccho-suneli, aštrieji raudonieji pipirai, mėtos, juozažolės.
Chmeli-cuneli turi stiprų aromatą, todėl į patiekalus jo nereikia dėti daug, kad nenustelbtume kitų jo sudėtinių dalių aromato.

© 2016 J.D.Endriukaitis

Imeretietiškas šafranas

Imeretietiškas šafranas (gruz. იმერეთის ზაფრანა, imeretis zaprana) arba serentis, be Gruzijos žinomas Meksikoje, Kanadoje, JAV, Prancūzijoje ir kitose šalyse. Šafranas gaminamas iš oranžinių serenčių žiedų. Pradžioje juos gerai išdžiovina tamsoje vietoje, nes saulės spinduliai gali išgarinti eterinius aliejus. Vėliau žiedai smulkiai supjaustomi arba sumalami. Gruzijos turguje dažniau prekiaujama smulkiai supjaustytu šafranu, milteliai pasitaiko rečiau. Imeretietiškas šafranas turi subtilų gėlių kvapą su ryškiu vaisių akcentu. Šafranu daugiausiai gardina ryžius, nuo jo ryžiai įgauną gražią oranžinę spalvą, taip pat troškintą mėsą, valgius su graikiškais riešutais, sriubas. Gruzijos turguose šafranas yra vienas iš brangesnių prieskonių, geriausias jo pasirinkimas yra Kutaisio turguje.
Imeretietiškas šafranas savo aromato stiprumu ir skoniu kiek nusileidžia tikrajam šafranui, bet jis yra žymiai pigesnis už "prieskonių karalių". Tikrajam šafranui naudojami tik krokusų (krokų) žiedlapiai, o imeretietiškui šafranui - visas žiedas. Nors imeretietiško šafrano savybės kiek nusileidžia tikrajam šafranui, nustatyta, kad jis gerina skrandžio ir žarnyno veiklą, valo kraują.

Imeretietiškas šafranas

Imeretietiškas šafranas

Imeretietiškas šafranas

Imeretietiškas šafranas

Serentis

Serentis

Serentis (lot. Tagetes, gruz. გულყვითელა, gulkitvela, angl. marigold) - astrinių šeimos augalų gentis, kilusi iš Amerikos, kur natūraliai auga nuo Arizonos iki Argentinos. Ją sudaro 56 vienmečių ir dvimečių augalų rūšys. Serenčius XVI amžiuje į Ispaniją atvežė konkistadorai, iš kurios jie paplito po Europą. Serenčiai - vienmečiai ar dvimečiai 20-120 cm aukščio krūmai, žiedai - geltoni, oranžiniai.
Serenčio lapai Meksikoje naudojami nuo karštinės, vidurių užkietėjimo, kaip šlapimą ir prakaitą varanti priemonė, dideliais kiekiais - kaip vimdomoji. Serenčio eterinius aliejus deda į alkoholinius gėrimus, tai jiems suteikia saldų aromatą.

© 2016 J.D.Endriukaitis

Dašis

Dašis (ქონდარი, kondari, angl. summer savory) dažnai gruzinų virtuvėje naudojamas prieskonis, kaip ir džiovintas ir sumaltas, taip ir šviežias, smulkiai supjaustytas. Dašis - nepakeičiama chmeli-suneli prieskonių mišinių dalis. Gruzijoje daugiausiai naudojamas daržinis dašis (Satureja hortensis) ir kalninis dašis (Satureja montana).
Dašis tai daugiametis 20 - 40 cm aukščio puskrūmis, žiemoja su lapais. Žydi liepos – rugpjūčio mėn. Kilęs iš Pietų Europos. Natūraliai auga Juodosios ir Viduržemio jūrų pakrantėse, auginamas kaip prieskonis. Lietuvoje auginamas retai.

Dašis

Dašis

Dašis

Dašis

Dašis

Dašis

Dašis turi pupelių aromatą, Gruzijoje juo gardinami pupelių patiekalai (lobio, lobiani), patiekalai iš baklažanų, sriubos, salotos, patiekalai iš žuvies. Džiovintų dašių lapų milteliais gardinamos keptos bulvės, ragu, troškinta mėsa. Į sriubas, virtus ir troškintus patiekalus dašis dedamas 5-10 min. prieš baigiant virti ar troškinti. Dašis gerai dera su svogūnais, česnakais, petražolėmis, lauro lapais, bet nedera su raudonėliu. Dašio mišinio su mairūnu skonis panašus į juodųjų pipirų.

© 2016 J.D.Endriukaitis

Juozažolė

Juozažolė (უსუპი, usupi, lot. Hyssópus) - daugiametis, 20–80 centimetrų aukščio puskrūmis, kilęs iš Viduržemio jūros pakrančių, Mažosios ir Centrinės Azijos.
Juozažolė turi aitrų prieskonį, malonų aromatą. Gruzijos virtuvėje įprastai vartojami džiovinti juozažolės viršutinės dalies lapai, smulkiai sumalti jie yra chmeli-suneli prieskonių mišinio sudėtinė dalis. Kartais naudojami švieži juozažolės lapai, kuriais gardinamos sriubos.

Juozažolė

Juozažolė

Juozažolė

Juozažolė

Juozažolė

Juozažolė

Gruzijoje dažnai smulkiai sumaltais džiovintais juozažolės lapais gardinami patiekalai iš pupelių (lobio, lobiani), sriubos, padažai ir kepta mėsa, taip pat jie dedami į marinatus, sūdant alyvuoges ir į vaisių gėrimus (dažniausiai švieži lapeliai).
Juozažolė gerai dera su petražolėmis, krapais, salierais, mėta, mairūnu, baziliku. Dėl stipraus kvapo, juozažolės į patiekalus reikia dėti nedaug.
Lietuvoje juozažolė natūraliai neauga, kartais auginama daržuose.

© 2016 J.D.Endriukaitis