Karalienė Tamara

Karalienė Tamara - kultinė Gruzijos istorijos asmenybė. Populiarumu ji lenkia ir Davidą Statytoją ir Vachtangą Gorgosalą. Gruzijoje jai priskiriama įvairių pilių, tiltų ir kitų statinių statyba. "Tamaros pilis" ar "Tamaros tiltas" yra populiarūs daugelio objektų pavadinimai, nors dažnai jokio ryšio su karaliene Tamara ar jos valdymo laikotarpiu ir neturi.
Gana keista, bet tokios svarbios istorinės asmenybės istorijoje yra daug baltų dėmių. Pavyzdžiui, nėra žinoma tiksli jos gimimo ir mirties datos, nežinoma kuriais metais įvyko mūšis prie Basiani. Yra ir kitų keistenybių.

Gruzija
Jaunystė

Karalienė Tamara gimė 1160 ar 1166 metais. Tėvas - karalius Giorgi II, motina - Alanijos karaliaus duktė. Dukters gimimo garbei karalius pastatė cerkvę, dabar vadinamą Didube Dievo Motinos cerkve.
Pirmasis istorinis įvykis jos gyvenime - 1177 metų maištas. Prieš karalių Giorgi II sukilo Orbeli klanas, Lori tvirtovė buvo maišto centras. Kunigaikštis Ivane Orbeli surado Demną (Dmitrijų), Davido sūnų, karaliaus Demetre I anūką, ir pradėjo karą dėl jo pretenzijų į sostą. Karą maištininkai pralaimėjo, Ivane žuvo, o Orbeli klanas ištremtas. Demnai buvo išdurtos akys, vėliau jis kalėjime numirė.
Nors maištas ir buvo numalšintas, bet situacija valstybėje buvo nestabili, todėl karalius, neturėdamas vyriškos lyties palikuonių, nusprendė karūnuoti savo dukterį Tamarą. 1178 metais Tamara buvo oficialiai karūnuota Uplisciche mieste. Kodėl jame - neaišku.
Tuo metu, manoma 1180 metais, jaunesnioji Tamaros sesuo Rusudan buvo ištekinta už Bizantijos imperatoriaus sūnaus Manuilo Komnino (1145-1185). Ši santuoka turėjo įdomių istorinių pasekmių.
1180 metais datuojama freska Vardzijos vienuolyne, kurioje pavaizduota Tamara su savo tėvu. Tai chronologiškai pirmasis iš trijų išlikusių Tamaros atvaizdas.
Prie atvaizdo yra užrašas asomtavruli rašmenimis - "Visų Rytų karalius iš karalių, Giorgi duktė, Tamar, ilgų metų jai". Iš užrašo galima spręsti, kad portretas nupieštas jai esant gyvai. Freskos nutapymo metai - 1180, kiek ginčytini, gali būti, kad ji nutapyta 1184 metais.
Antrasis Tamaros atvaizdas yra Kareli municipalitete, Kvincisi vienuolyne, nors datuojamas paskutiniais karalienės gyvenimo metais.
Trečiasis atvaizdas yra sunkiai pasiekiame Betanija vienuolyne, Vera tarpeklyje, netoli Tbilisio.
Šešis metus Tamara valdė Gruziją kartu su tėvu, po jo mirties 1184 metais, buvo karūnuota Gelati vienuolyne dar kartą. Auksinė, kaltinė Šv.Jurgio ikona, kuri buvo naudojama karūnacijoje išliko ir saugoma Aukštutinėje Svanetijoje, Latali bendruomenėje, nors tai plačiai neafišuojama.
Bet ir po karūnacijos išliko jos padėties neapibrėžtumas - ne visi buvo pripratę prie valdovės moters. Todėl buvo nuspręsta kuo greičiau karalienę ištekinti.
Tuo metu, Tamaros įsaku, buvo perstatyta Žengimo į dangų cerkvė Vardzijoje, pastatytos papildomos patalpos - taip atsirado Vardzijos miestas-vienuolynas olose.

Pirmoji ir antroji santuoka

Į vyrus jai buvo parinktas Jurijus iš Kijevo Rusios, greičiausiai variagas (rusas), krikščionis ortodoksas. Jį Gruzijon pakvietė 1185 metais.
Tais pačiais (1185) metais Bizantijoje nuvertė Komninų dinastiją. Imperatorių Androniką nužudė, jo sūnui išdūrė akis, neužilgo ir jis numirė. Manuilo žmona, Rusudan, Tamaros sesuo, su mažamečiais sūnumis Aleksij ir David pabėgo į rytus. Šio perversmo pasekmės - Konstantinopolį užkariavo kryžiuočiai ir atsirado Trapezundo imperija.
Jurijaus santuoka su Tamara truko du su puse metų. Rašoma, kad jis buvo žiaurus, linkęs į girtuoklystę. 1187 metais nuspręsta nutraukti Tamaros ir Jurijaus santuoką, Jurijų ištremti į Bizantiją. Santuokos nutraukimo iniciatore buvo Rusudan, kažkada palaikiusi Jurijaus kandidatūrą.
Neužilgo buvo išrinktas kitas vyras - osetinų kunigaikštis Davidas Soslanas, iš Bagrationi giminės osetinų atšakos. Atrodo Davidas jau senokai gyveno Gruzijoje, jį auklėjo karalienė Rusudan. Rašoma, kad jis ir Tamara buvo kažkiek pažįstami.
Gruzinų tradicijoje Davidas laikomas karaliaus Giorgi I palikuoniu. Karaliaus Giorgi I antroji žmona buvo Alde iš Alanijos, jie turėjo sūnų Dmitrijų, jis - sūnų Davidą. Davidas - sūnų Atoną, kuris - sūnų Džandžeroną, kuris ir buvo Davido Soslano tėvu. Tuo laikotarpiu Alanija buvo nemaža krikščionių ortodoksų valstybė, palaikiusi gerus santykius su Gruzija.
Santuoka įvyko Didube, toje pačioje cerkvėje, kurią karalius Giorgi III pastatė gimus Tamarai. Ši cerkvė neišliko, bet XIX amžiuje jos vietoje pastatė naują - dabar Tbilisyje, Cereteli prospekte. Kai kurie metraščiai mini ir Didube rūmus.
1191 metais sukilo imeretiečiai ir svanai, kurie pasikvietė iš Bizantijos Jurijų ir pasiūlė jam sostą. Jurijus su kariuomene pasiekė Kutaisį, užėmė Geguti karalių rūmus, ten jį karūnavo. Jį palaikė beveik visa Vakarų Gruzija ir jis įvykdė keletą karo žygių į rytus, pasiekdamas Gori. Šie įvykiai detaliai aprašomi metraštyje "Istorija ir karūnuotųjų šlovinimas".
Bet vėliau karalienės Tamaros kariuomenė nugalėjo sukilėlius. o Jurijus pabėgo į Bizantiją.
1191 metais Tamara pagimdė pirmąjį sūnų Giorgi, vėliau tapusį karaliumi Giorgi IV, 1193 metais gimė duktė Rusudan, išgyvenusi iki mongolų įsiveržimo. Kaip valdžią dalinosi karalienė Tamara ir jos vyras - nėra žinoma. Bet kuriuo atveju Tamara buvo pagrindinė valdovė, net jos titulas buvo mele (karalius), nors pagal tų laikų taisykles ją turėjo vadinti dedopali.
Kol Tamara kariavo su Jurijumi, Azijoje žlugo seldžiukidų valstybė. 1191 metais paskutinis seldžiukų sultonas Torgul III neteko sosto. Sultonu tapo Kyzyl-Arslan, Azerbaidžano atabegas. Jį nužudė 1194 metais ir prasidėjo vidiniai karai, kuriuose nugalėjo Abu Bakr, nužudęs savo vyresnįjį brolį. Jaunesnysis brolis Amir Michran pabėgo į Širvaną, vėliau į Tbilisį. Jis karalienės Tamaros paprašė pagalbos išlaikyti Širvanui ir karalienė sutiko. Gruzijos kariuomenė patraukė į Širvaną.
Abu Bakro kariuomenė įsitvirtino Šamkoro mieste. 1195 metais Davido Soslano kariuomenė atakavo Šamkorą - viena jos dalis puolė miesto vartus, kita - apėjo miestą ir užpuolė iš užnugario. Įvyko žymus Šamkoro mūšis, Abu Bakras buvo nugalėtas ir atsitraukė į Giandžą, kurią taip pat vėliau paliko. Karo trofėjų - kalifo vėliavą Tamara padovanojo Gelati vienuolynui, Chachuli Dievo Motinos ikonos papuošimui.
Vasalo teisėmis valdyti Šamkorą paskyrė širvanšachą, Amirą Mirchaną paskyrė atabeku Giandžoje, bet po metų jį nunuodijo, ir konfliktas su Abu Bakaru tapo ilgalaikiu.
Po keleto metų prasidėjo karas dėl Armėnijos pietinės dalies. Šiaurinė Somchiti sritis į Gruzijos sudėtį pateko 1118 metais, centrinę Armėnijos dalį nuo X amžiaus valdė kurdų Šadadidų dinastija, su sostine Dvin, vėliau Ani mieste.
1199 metais gruzinų kariuomenė vadovaujama brolių Zacharijaus ir Joano Mchargrdzeli (Zakarian). užėmė Ani ir ten įkūrė vasalinę kunigaikštystę. Iš Ani jie palaipsniui užėmė ir kitas Armėnijos tvirtoves. 1201 metais jie užėmė Bžni, 1203 metais - Dvin. Taip Zakarianai užėmė Armėniją, įvedė ten armėnų, bet lojalią Tamarai, valdžią.
Seldžiukai sunerimo. Rumo sultonas Suleimanšach II pradėjo rengtis dideliam karui. Jis norėjo atstatyti Didžiųjų Seldžiukų imperiją. Pirmasis gruzinų konfliktas su sultonu įvyko dar 1201 metais, kai Suleimanšachas užėmė Erzurumo maliko, Gruzijos vasalo, valdas.
Sultono kariuomenė stovėjo Erzurume, gruzinų - Vardzijoje. Manoma, kad Tamara iš Vardzijos balkono palydėjo kariuomenę į žygį. Turkai iš Erzurumo patraukė į šiaurės-vakarus, Basiani slėnį. Gruzinų kariuomenė, vadovaujama Davido Soslano, paslapčia pasiekė Basiani ir netikėtai užpuolė sultono stovyklą. Keletą gruzinų antpuolių buvo atmušti, bet galų gale seldžiukai atsitraukė, sužeistas sultonas pabėgo į Erzurumą.
Basiani mūšio smulkmenos nėra žinomos, netgi neaišku kurias metais, 1201 ar 1204, jis įvyko. Vienas islamo metraštininkas rašo, kad mūšis įvyko 598 chidžros metais (1202). Manoma, kad sultono kariuomenėje buvo apie 250 000 žmonių, gruzinų - 90 000. Gruzinų kariuomenė neteko 2 - 5 tūkstančių, seldžiukai - 180 000 karių. Tai buvo labai svarbi pergalė, jos didvyriais tapo Davidas Soslanas ir broliai Mchargdzeli.
Mchargdzeli pasinaudojo situacija ir 1206 metais užėmė Karsą. Vėliau jie patraukė prie Vano ežero, bet nesugebėjo užimti Achlato miesto (1209). Prie ežero pasirodė Ajubidų kariuomenė, tai užlaikė tolesnį puolimą. Tais pačiais metais Ardebilio sultonas užpuolė Ani ir jame išžudė krikščionis. Kaip atsaką, Mchargdzeli užpuolė ir sugriovė Ardebilį.
Tuo laikotarpiu kilo žygio į Bizantiją idėja. Po Komninų dinastijos nuvertimo Aleksijus ir Davidas Komninai pabėgo į Trapezundo apylinkes, kur buvo Komninų tėvonija. Jie buvo karalienės Tamaros sūnėnai. Tuo metu kryžiuočiai apsiautė Konstantinopolį ir Tamara nusprendė padėti Komninams kovoje su Angelų dinastija. Gruzinų kariuomenė vadovaujama Davido Komnino įžengė į Biznatijos teritoriją ir užėmė Trapezundą. Taip buvo įkurta Trapezundo imperija, kuri buvo Gruzijos sąjungininkė net iki 1461 metų.

Gruzija
Tamaros mirtis ir laidotuvės

Tiksli mirties data nežinoma. Pati įtikinamiausia - 1213 metai, nors yra argumentų ir už 1210 ar 1207 metus. Mirties priežastimi buvo kažkokia liga, kuria Tamara susirgo Načarmagevi karalių rezidencijoje. Ji persikėlė į Tbilisį, vėliau į Agarani pilį, kurios vieta dabar nežinoma, manoma, kad tai Kodžori tvirtovė Tbilisio Digori rajone.
Tamara numirė Agarani pilyje. Kūną pervežė į Mcchetą, vėliau - į Gelati, kur ir palaidojo. Tiksli kapo vieta nežinoma. 1920 metais archeologai, kasinėję Gelati, jo nerado. Todėl kilo gandai apie slaptą kapą Gelati, ar netoliese. Yra versija, kad karalienės palaikai buvo pervežti į Palestiną ir palaidoti Jeruzalėje.

Karalienė Tamara giliai įstrigo tautos atmintyje, apaugo mitais ir legendomis. Dauginosi pilys, kurias neva ji pastatė, ir vietos, kur ji neva palaidota. Pavyzdžiui svanų kaime Ušguli yra pilaitė, laikoma jos vasaros rezidencija; ir keliasdešimt tiltų Gruzijoje vadinamų Tamaros vardu. Tamara buvo kanonizuota - gegužės 14 minima karalienės Tamaros diena, vadinama Tamaroba. Dabar pagrindinės Tamaroba šventės vyksta Achalcichėje ir Tbilisyje.

© 2014 J.D.Endriukaitis